CP v2

Tag: Nuotolinis valdymas

  • „Renault“ pristatė kariuomenei skirtą elektrinį „Forefront“: nuotolinis valdymas ir 400 km rida

    „Renault“ pristatė kariuomenei skirtą elektrinį „Forefront“: nuotolinis valdymas ir 400 km rida

    „Renault Group“ sukūrė elektrinę, modulinių sprendimų transporto priemonę, pritaikytą karinėms užduotims ir valdomą nuotoliniu būdu. Konceptas pavadintas „Forefront“ ir, pasak kūrėjų, turi atlikti misijas ten, kur žmogui būti per pavojinga.

    Kaip rašo „InsideEVs“, ši transporto priemonė sukurta naudojant jau patikrintus automobilių komponentus – taip siekiama sumažinti kainą ir sutrumpinti gamybos laiką. Projektas numatytas ne tik gynybai: jis pristatomas kaip tinkamas ir civilinėms reikmėms.

    „Forefront“ numatyta eksploatuoti dviem režimais: ją gali valdyti žmogus per atstumą arba ji gali būti siunčiama į sudėtingas zonas pasitelkiant autonominio važiavimo galimybes. Tokia logika atspindi platesnę tendenciją, kai dalis užduočių vis dažniau perduodama nuotoliniu būdu valdomoms mašinoms.

    Prancūzijos gynybos bendrovė „John Cockerill“ kūrė nuotolinio valdymo ir autonomijos funkcijas, o pati „Renault Group“ – bazinę transporto priemonę. Teigiama, kad sprendimai derinti atsižvelgiant į Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų įžvalgas, o artimiausiomis savaitėmis numatytos pratybos ir bandymai.

    400 km rida ir iki 1 tonos krovinys

    Konceptas varomas dviem elektriniais varikliais ir turi visų varančiųjų ratų sistemą. Be to, numatytas keturių ratų vairavimas, o konstrukcija sukurta taip, kad galėtų judėti sudėtingu reljefu.

    Gamintojo nurodoma prognozuojama rida – maždaug 400 kilometrų vienu įkrovimu. Taip pat minimas papildomas nuotolį didinantis įrenginys, tačiau baterijos talpa ir kiek energijos gali sukaupti šis sprendimas neatskleidžiama.

    „Forefront“ keliamoji galia siekia apie 1 toną. Toks „buggy“ tipo aparatas, pasak kūrėjų, galėtų būti naudojamas logistikai, kovai su dronais, ugnies paramai ar evakuacijai.

    Bandymų laukia ir kariuomenė, ir civiliai

    Projektas bus tikrinamas pratybose ir bandymuose, o vėliau, remiantis operaciniu grįžtamuoju ryšiu, konceptą planuojama toliau tobulinti. Kūrėjai pabrėžia, kad žmogaus nebuvimas transporto priemonėje potencialiai mažina riziką ginčytinose ar pavojingose vietovėse.

    Teigiama, kad sprendimas galėtų būti naudingas ir civilinėms organizacijoms, kurioms reikia saugiai pasiekti pavojingas vietas. Šiuo metu kaina neskelbiama, tačiau akcentuojama, kad konstrukcija projektuota taip, jog būtų galima greitai pradėti gamybą konkurencingomis sąnaudomis.

    Tokie projektai – ne vien Prancūzijoje

    Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad nuotoliniu būdu valdomos technikos kūrimas vyksta ir kitur: Ukrainos įmonės karo sąlygomis yra pagaminusios tūkstančius nuotoliniu būdu valdomų robotų, naudojamų įvairioms užduotims nuo žvalgybos iki sužeistųjų transportavimo.

    JAV kariuomenė taip pat vysto tokias sistemas – minimas 18 mėnesių trukmės kontraktas „American Rheinmetall“ dėl naujos kartos beįgulių antžeminių transporto priemonių (UGV) kūrimo ir pristatymo. Ten naudojama išplėstinės ridos elektrinės platformos idėja, kai benzininis variklis veikia kaip generatorius elektrinei pavarai.

    Tokie pavyzdžiai rodo kryptį, kuria juda gynybos technologijos: vis daugiau užduočių patikima autonominiams ar per atstumą valdomiems sprendimams, ypač ten, kur svarbiausia sumažinti riziką žmonėms.

  • Paslėpti nuotoliniai išjungikliai iš Kinijos? Lietuvos ir Europos įrangai įžvelgia riziką

    Europos priklausomybė nuo kiniškų komponentų vis dažniau įvardijama ne tik kaip ekonominė, bet ir kaip saugumo problema. Pramonės atstovai perspėja, kad kai kuriuose eksportuojamuose įrenginiuose gali būti integruojami nuotoliniai išjungikliai, dar vadinami kill switch, leidžiantys kritiniu momentu sustabdyti įrangos veikimą.

    Apie tokią riziką viešai kalbėjo Lenkijos bendrovės Vigo Photonics vadovas Adamas Piotrowskis, atkreipęs dėmesį į globalių tiekimo grandinių pažeidžiamumą. Jo teigimu, Europa daugelyje sričių remiasi kiniškais puslaidininkiais, elektronikos moduliais, fotovoltinės įrangos dalimis ir LED apšvietimo komponentais, todėl bet koks tiekimo ar prieigos apribojimas gali greitai persiduoti visai rinkai.

    Kas yra kill switch rizika?

    Kontekstas čia platesnis nei vienas konkretus įrenginys ar gamintojas. Šiuolaikinė technika vis dažniau valdoma programiškai, turi nuotolinio atnaujinimo funkcijas ir ryšio modulius, todėl teoriškai atsiranda galimybė tiek teisėtam, tiek piktavališkam nuotoliniam įsikišimui.

    Pramonėje kill switch terminas gali reikšti ne vien tiesioginį įrenginio išjungimą. Tai gali būti ir dalinis funkcionalumo apribojimas, pavyzdžiui, kai nustoja veikti kamera, jutiklis, ryšio modulis ar valdymo blokas, o gedimą nustatyti sudėtinga, nes formaliai įranga priklauso Europos pirkėjui.

    „Praktikoje kill switch gali reikšti ne tik nuotolinį išjungimą, bet ir situaciją, kai kritiniu momentu nustoja veikti konkretus jutiklis ar modulis, nors įranga formaliai yra europietiško savininko“, – sakė Adamas Piotrowskis.

    Nuo autobusų iki automobilių duomenų

    Kaip iliustraciją jis minėjo atvejį Norvegijoje, kur buvo keliamas klausimas dėl iš Kinijos įsigytų autobusų ir galimo nuotolinio išjungimo mechanizmo. Tokios istorijos paprastai sukelia diskusijas dėl to, kiek pirkėjas realiai kontroliuoja programinę įrangą, atnaujinimus ir kritines funkcijas, ypač jei dalis sistemos yra uždara.

    Diskusija persikelia ir į automobilių sektorių, nes modernios transporto priemonės renka daug vaizdo ir telemetrijos duomenų, o jų srautus lemia gamintojo sukurta programinė architektūra. Dėl to kai kuriose šalyse ribojamas tam tikrų transporto priemonių patekimas į jautrias zonas, kai kyla klausimų, kur keliauja surinkti duomenys ir pagal kokią jurisdikciją jie tvarkomi.

    Ką tai reiškia Europai?

    Ekspertų vertinimu, didžiausia rizika atsiranda tada, kai kritinė infrastruktūra ar viešasis transportas tampa priklausomi nuo tiekėjo, kurio komponentai, programinė įranga ar debesijos paslaugos nėra skaidriai audituojami. Problema dažnai išryškėja ne pirkimo metu, o jau eksploatacijoje, kai reikalingi atnaujinimai, atsarginės dalys ar gamintojo prieiga prie diagnostikos.

    Vigo Photonics, kuri gamina optoelektroninius detektorius, naudojamus energetikoje, geležinkeliuose ir gynybos srityje, pati atsidūrė geopolitinių įtampų lauke. Bendrovė buvo įtraukta į Kinijos sankcijų sąrašus kartu su kitais Europos subjektais, o tai dar kartą priminė, kad technologijų tiekimas ir prieiga prie komponentų gali tapti politinio spaudimo priemone.

    Šiame fone Europos institucijos ir nacionalinės valdžios vis dažniau kalba apie tiekimo grandinių diversifikavimą, kritinių technologijų gamybos stiprinimą regione bei griežtesnius kibernetinio saugumo reikalavimus įrangai, kuri naudojama viešajame sektoriuje ar strateginėse srityse. Verslui tai reiškia papildomas patikras, sutartinius saugiklius dėl atnaujinimų kontrolės ir didesnį dėmesį tam, kas tiksliai įmontuota į perkamą įrangą.

  • Televizorius pats įsijungia ar išsijungia? Kalta funkcija, apie kurią daugelis net nežino

    Televizorius pats įsijungia ar išsijungia? Kalta funkcija, apie kurią daugelis net nežino

    Jei televizorius netikėtai pats įsijungia arba išsijungia žiūrint, tai nebūtinai reiškia rimtą gedimą. Dažnai problemą sukelia nustatymai, prie televizoriaus prijungti įrenginiai arba maitinimo grandinės smulkūs trikdžiai.

    Pirmiausia verta atmesti paprasčiausias priežastis, nes jos pasitaiko dažniausiai ir išsprendžiamos per kelias minutes. Tik tuomet logiška įtarti paties televizoriaus aparatinį gedimą ir kreiptis į servisą.

    HDMI CEC dažnai sukelia trikdžius

    Viena dažniausių priežasčių yra HDMI CEC funkcija, leidžianti valdyti kelis įrenginius vienu pulteliu. Ji patogi, tačiau kartais konsolė, TV priedėlis ar garso sistema gali netinkamu metu nusiųsti įjungimo signalą, ir televizorius „pabunda“ pats.

    Taip gali nutikti, kai priedėlis atlieka automatinį atnaujinimą, o konsolė įsijungia foniniam režimui ar atsisiuntimams. Patikimas testas yra laikinai išjungti HDMI CEC televizoriaus nustatymuose ir kelias dienas stebėti, ar problema kartojasi.

    Laikmačiai ir pultelis

    Daugelyje televizorių yra automatinio įsijungimo ar išsijungimo laikmačiai, taip pat miego režimo funkcijos. Kartais jos įjungiamos netyčia, todėl verta peržvelgti meniu ir įsitikinti, kad nėra aktyvaus grafiko konkrečioms valandoms.

    Ne mažiau dažnai kaltas pultelis: užstrigęs įjungimo mygtukas, purvas po guma ar silpstančios baterijos gali siųsti atsitiktinius impulsus. Paprastas bandymas yra išimti pultelio baterijas parai ir patikrinti, ar per tą laiką televizorius neįsijungia nė karto.

    Tinklo funkcijos ir maitinimas

    Išmanieji televizoriai nuolat palaiko ryšį su namų tinklu, o dalis nustatymų leidžia juos pažadinti per „Wi‑Fi“ ar „Bluetooth“. Kartais užtenka, kad telefone netyčia paspaudžiama vaizdo siuntimo funkcija „Youtube“ ar kitoje programėlėje, ir televizorius automatiškai įsijungia.

    Jei televizorius ne tik įsijungia, bet ir staiga išsijungia, po to vėl startuoja, verta patikrinti maitinimą. Susidėvėjęs viršįtampių ilgintuvas, laisvi kontaktai ar prastas lizdas gali sukelti trumpus įtampos kritimus, kurių pakanka elektronikai persikrauti, todėl verta laikinai jungti televizorių tiesiai į sieninį lizdą.

    Jeigu išjungus HDMI CEC, patikrinus laikmačius, pultelį ir tinklo pažadinimo nustatymus problema išlieka, tuomet didėja tikimybė, kad gedimas yra televizoriaus maitinimo bloke ar pagrindinėje plokštėje. Tokiu atveju saugiausia kreiptis į autorizuotą servisą, ypač jei įrenginys dar turi garantiją.

  • „Urwis“ išlaikė svarbų testą: lenkų gelbėjimo dronas į nelaimę atplauks dar prieš žmones

    „Urwis“ išlaikė svarbų testą: lenkų gelbėjimo dronas į nelaimę atplauks dar prieš žmones

    Gdansko technologijos universiteto studentų kuriamas bepilotis paviršinis gelbėjimo aparatas „Urwis“ sėkmingai įveikė pirmuosius bandymus atvirame vandenyje. Kaip skelbia universitetas, prototipas buvo išbandytas Kałębie ežere Osieko apylinkėse, kur sąlygos gerokai artimesnės realioms gelbėjimo operacijoms nei bandymai baseine.

    Bandymų metu komanda tikrino korpuso sandarumą, variklio darbą, manevringumą ir nuotolinio valdymo patikimumą. Pasak kūrėjų, aparatas korektiškai reagavo į operatorių komandas ir įvykdė suplanuotus manevrus, o surinkti duomenys leis tikslinti konstrukciją.

    „Pirmuosius bandymus galime laikyti sėkme. Aparatas plaukia ir sukasi, o po bandymų turime daug išvadų dėl kitų pakeitimų“, – sakė projekto bendraautoris Maksymas Domkowskis.

    „Urwis“ vystomas ilgiau nei pusę metų, o ankstesni etapai vyko universiteto modelinių bandymų baseine, kur buvo vertinamas korpuso sandarumas, grimzlė ir stabilumas. Vis dėlto išplaukimas į atvirą akvatoriją parodė, kad norint patikimai veikti bangavimo, srovių ir vėjo sąlygomis reikės papildomų patobulinimų.

    Artimiausiu metu studentai planuoja įdiegti galingesnę pavarą ir sumontuoti kamerą, kuri padėtų geriau stebėti maršrutą bei tiksliau valdyti aparatą. Ateityje numatoma ir termovizinė kamera bei jutikliai, kad paieška būtų įmanoma naktį ar esant prastam matomumui, taip pat svarstoma galimybė gabenti tempiamą gelbėjimo plaustą.

    Pagrindinė idėja paprasta: kuo greičiau pasiekti į vandenį patekusį žmogų ir pristatyti plūdrumo priemonę dar iki gelbėtojų atvykimo. Tokie sprendimai pasaulyje vystomi dėl to, kad pirmosios minutės po nelaimės vandenyje dažnai lemia baigtį, o nuotoliniu būdu valdoma arba autonomiška priemonė gali sutrumpinti laiką, kurio prireikia patekti į vietą.

    Šiuo metu aparatas valdomas per GSM ryšį naudojant studentų sukurtą programėlę, tačiau galutinis tikslas yra autonominis veikimas. Kūrėjai nurodo, kad ateityje „Urwis“ turėtų savarankiškai nuplaukti į nurodytą tašką, vengti kliūčių, perduoti tikslią buvimo vietą ir tik paskutiniame etape, jei reikia, pereiti į gelbėtojo valdymą.

    Projektą įgyvendina Gdansko technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir laivų statybos fakulteto studentai Maksymas Domkowskis, Julianas Baronas ir Łukaszas Gede-Niewiadomskis. „Urwis“ kuriamas programoje „Uczelnie Przyszłości“, kurią remia Nacionalinis mokslinių tyrimų ir plėtros centras, kartu su akademiniais partneriais.