Tag: Nusikaltimai

  • Ukrainoje tiriamas pasikėsinimas nužudyti: ką šiuo metu žino pareigūnai

    Не маєте акаунта? Зареєструватися

    Перед продовженням перевірте електронну пошту — ми надіслали вам лист із посиланням для підтвердження.

  • Prokuroras apie 6-mečio Maksio nužudymą: „Niekada nemačiau tiek sužalojimų pas tokį mažą vaiką“

    Zduńska Volos prokuroras Witoldas Hejmanowskis, tyręs 6 metų berniuko Maksio nužudymą, sako per savo karjerą nebuvęs matęs tokio žiaurumo prieš mažą vaiką. Pasak jo, sužalojimų mastas buvo toks, kokio iki tol nėra tekę fiksuoti panašiose bylose.

    Vyras pasakoja, kad bute, kuriame įvyko nusikaltimas, praleido keliolika valandų – tiek laiko pareikalavo detalios įvykio vietos apžiūros. Tyrėjas pripažįsta, jog ši byla paliko itin sunkų įspūdį.

    Kaip nurodoma, vaikas buvo nužudytas motinos partnerio, o motina, anot teismo, į smurtą nereagavo. Ši aplinkybė tapo svarbia bylos dalimi – vertinta, kad moteris neprisiėmė pareigos apsaugoti vaiką nuo akivaizdžios grėsmės.

    Nusikaltimas įvyko praėjusių metų gegužės pradžioje, tačiau, teigiama, berniuko kančios prasidėjo dar kovą. Byloje aprašoma, kad smurtas tęsėsi kelias savaites ir apėmė įvairias fizinio žalojimo formas.

    Teismas paskelbė nuosprendį

    Nuosprendis paskelbtas lapkričio 6 dieną Sieradzo apygardos teisme. Danielis S., kaltintas brutaliu 6-mečio nužudymu, nuteistas kalėti iki gyvos galvos, numatant galimybę dėl lygtinio paleidimo kreiptis ne anksčiau kaip po 40 metų.

    Berniuko motina Paulina M. sulaukė 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Teismas konstatavo, kad ji prisidėjo prie vaiko kančių neveikimu – nereagavo į partnerio smurtą.

    Kaip aprašytas smurtas prieš vaiką

    Bylos duomenimis, motinos partneris vaiką ne kartą mušė į galvą, veidą ir kūną, stumdė ir spardė. Teigiama, kad nusikaltimo dieną berniukas buvo trenkstas į grindis, o vėliau dar patyrė smūgius ir buvo sviestas į sieną.

    Teismo motyvuose pabrėžta, kad prokuratūra atliko labai kruopštų darbą renkant ir vertinant įrodymus. Pats prokuroras sako, kad teismo sprendimas atitiko jo prašytą bausmę.

    Prokuroro įspūdžiai po įvykio vietos apžiūros

    W. Hejmanowskis atvirai pripažino, kad tai – viena žiauriausių bylų jo praktikoje. Pasak jo, įvykio vieta ir tai, ką teko fiksuoti, priminė kankinimų vietą.

    Tyrėjas teigia, kad tokio amžiaus vaiko patirtų sužalojimų kiekis ir pobūdis jam buvo beprecedentis. Ši detalė, anot prokuroro, ilgai išliks atmintyje.

  • Didžiojoje Britanijoje paauglio ataka: į mokyklą ėjusią 13-metę mėgino išžaginti

    Didžiojoje Britanijoje ieškomas paauglys, kuris ryte užpuolė į mokyklą ėjusią 13-metę mergaitę ir, kaip skelbiama, bandė ją išžaginti.

    Pasak pranešimų, užpuolikas mergaitę įtempė tarp medžių. Incidentas įvyko prieš kelias dienas, o policija tęsia įtariamojo paiešką, rašo britų žiniasklaida.

    Nurodoma, kad mergaitė sulaukė pagalbos iš praeivio, ėjusio su šunimi. Būtent jis, kaip teigiama, sustabdė užpuolimą.

    Dėl šio išpuolio vietos bendruomenėje kilo didelis nerimas – ypač dėl vaikų saugumo rytais, kai jie eina į mokyklą.

    Policija tęsia įtariamojo paiešką

    Kol kas viešai skelbiama tik tiek, kad užpuolimu įtariamas paauglys. Pareigūnai aiškinasi visas aplinkybes ir tikslina įvykio detales.

    Apie tai, kur tiksliai įvyko incidentas ir ar įtariamasis jau identifikuotas, pateiktoje informacijoje nedetalizuojama.

    Gyventojai, galintys turėti bet kokios naudingos informacijos, paprastai raginami nedelsti ir kreiptis į policiją.

    Ką verta prisiminti apie vaikų saugumą kelyje į mokyklą

    Tokie išpuoliai primena, kaip svarbu su vaikais aptarti saugaus elgesio kelyje principus: rinktis judresnes, gerai apšviestas gatves ir vengti nuošalių vietų.

    Taip pat pravartu susitarti, ką daryti kilus pavojui – kur kreiptis pagalbos ir kaip kuo greičiau pranešti suaugusiesiems ar skubiosios pagalbos tarnyboms.

  • Prie namo Ostrovec Šventokšyskyje dega žvakės: čia gyveno Krokuvos užpuoliko šeima

    Prie daugiabučio Ostrovec Šventokšyskyje žmonės degina žvakutes ir stoja pagerbti nužudytų Krokuvos užpuoliko šeimos narių. Prie laiptinės budi policija – į vidų nieko neįleidžia.

    Kaip aprašo lenkų portalas Onet, būtent šiame pastate įvyko drama, kurios aplinkybes tebesiaiškina tyrėjai. Įvykis sukrėtė vietos bendruomenę, o gyventojai sunkiai randa žodžių tam, kas nutiko.

    Prie namo sutikti kaimynai prisimena šeimą kaip malonią ir ramią. Jie tikina negalintys suprasti, kaip galėjo įvykti tokia tragedija.

    Kol vyksta tyrimas, pastatas ir jo prieigos lieka sustiprintai saugomos. Žmonės trumpam sustoja prie įėjimo – užuojautos gestu čia tapo žvakės ir tyla.

  • Teismas dėl 6-mečio Maksymiliano mirties: motinos partneriui – iki gyvos galvos, mamai – 9,5 metų

    Lenkijoje teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl šešerių metų Maksymiliano mirties Zduńska Woloje: berniuko motinos partneris Danielis S. nuteistas iki gyvos galvos, o motina Paulina M. – 9 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

    Nuosprendį, kaip skelbiama, 2026 metų lapkričio 6 dieną priėmė Siradzo apygardos teismas. Sprendimą aiškindamas teisėjas Jacekas Wojdynas pabrėžė, kad vaikas buvo paliktas be apsaugos ir patyrė ilgalaikį smurtą.

    Bylos duomenimis, Danielis S. berniuką kelias savaites žemino ir gąsdino, o vėliau smurtas tapo fizinis – vaikas buvo mušamas, spardomas ir deginamas įkaitinta cigarete.

    Teismas konstatavo, kad motina žinojo apie smurtą, tačiau nepasirūpino nei vaiko apsauga, nei laiku suteikta medicinine pagalba, nors ant berniuko kūno buvo matomos traumos.

    Smurtas namuose ir vis retesni vaiko pasirodymai

    Teisėjo pristatytoje įvykių sekoje teigta, kad berniukas kai kada būdavo paliekamas vienas ilgam laikui, šaltame ir apleistame būste, alkanas ir be suaugusiųjų priežiūros.

    Vėliau kaimynai vaiką ėmė matyti vis rečiau, o į darželį jis, kaip nurodyta, nebevaikščiojo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bute buvo užtraukiamos žaliuzės, perstatomi baldai – teisėjo vertinimu, tai galėjo apsunkinti aplinkiniams suprasti, kas vyksta viduje.

    2025 metų gegužės 6–7 dienomis patirtos traumos buvo mirtinos

    Ypač svarbios byloje tapo 2025 metų gegužės 6 ir 7 dienos. Teismo teigimu, Danielis S. pastūmė berniuką, šis griuvo ir trenkėsi galva į grindis, o vėliau buvo smogta kumščiu į veidą.

    Taip pat skelbta, kad kai motina bandė pridengti sūnų savo kūnu, vyras dar kartą smurtavo prieš vaiką – jis buvo spirtas į galvą. Berniukui ištino veidas, o pagalbos, kaip nurodyta, vėl bandyta ieškoti tik vaistais nuo skausmo.

    Kodėl skirtas įkalinimas iki gyvos galvos

    Skirdamas bausmę teismas pažymėjo, kad Danieliui S. nebuvo nustatyta lengvinančių aplinkybių. Taip pat nurodyta, kad vyras buvo teistas anksčiau, o taikytos resocializacijos priemonės nedavė rezultatų.

    Galiausiai jam skirta iki gyvos galvos laisvės atėmimo bausmė, numatant, kad dėl lygtinio paleidimo jis galėtų kreiptis ne anksčiau kaip po 40 metų. Motinai skirta 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

  • Lenkijoje po Helovino saldainiuose rado galimai drožtuko ašmenis – policija tiria

    Lenkijoje po Helovino šventės kilęs nerimas: viename vaikų surinktame saldainyje tėvai aptiko aštrų metalinį daiktą. Įtariama, kad tai galėjo būti drožtuko ašmenys.

    Incidentas užfiksuotas Žemutinėje Silezijoje, Zombkovicių apskrityje. Apie radinį pranešta policijai, kuri aiškinasi, kaip metalinis daiktas galėjo atsidurti saldainyje ir kas už tai atsakingas.

    Policijos atstovas Przemysławas Ratajczykas televizijai TVN24 teigė, kad pareigūnai gavo informaciją apie pavojingą radinį ir pradėjo aplinkybių tikrinimą. Kol kas nėra aišku, ar tai buvo tyčinis veiksmas, ar kitas paaiškinimas.

    Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasirodė ir daugiau pranešimų apie galimai pavojingus daiktus saldainiuose kituose Lenkijos miestuose, tačiau dalis jų nėra patvirtinti oficialiais kreipimais į policiją.

    Pranešimai kituose miestuose – ne visi patvirtinti

    Kaip skelbiama, socialiniuose tinkluose minėti atvejai Kołobrzego ir Mysłowicų miestuose. Vis dėlto šių miestų policija oficialių pranešimų dėl panašių radinių tuo metu nebuvo gavusi.

    Tai reiškia, kad dalis internete plintančių istorijų gali būti nepagrįstos arba nepatikrintos. Policija ragina gyventojus tokią informaciją vertinti atsargiai ir apie realius radinius nedelsiant pranešti pareigūnams.

    Kokia atsakomybė grėstų už pavojingą „priedą“

    Lenkijos policija primena, kad aštrių daiktų slėpimas maisto produktuose gali būti vertinamas kaip rimtas nusikaltimas. Tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip žmogaus sukėlimas į tiesioginį pavojų prarasti gyvybę ar patirti sunkų sveikatos sutrikdymą.

    Pagal Lenkijos baudžiamojo kodekso 160 straipsnį už tai gali grėsti iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

    Policija ragina tėvus būti budrius

    Po šių pranešimų policija kreipiasi į tėvus, ragindama patikrinti saldainius, kuriuos vaikai parsineša iš Helovino pramogų. Daugiausia dėmesio siūloma skirti pažeistoms, perklijuotoms ar pakartotinai uždarytoms pakuotėms.

    Jei saldainyje aptinkamas įtartinas daiktas, jo nereikėtų duoti vaikui. Rekomenduojama saldainį išsaugoti ir kuo greičiau informuoti policiją.

  • Varšuvoje prie Konstitucinio Tribunolo užpuolė protesto organizatorę: rado peilį, pistoletą ir narkotikus

    W sobotę, 31 października, policja poinformowała o ataku na organizatorkę zgromadzenia przed Trybunałem Konstytucyjnym. 30-latek uderzył kobietę, gdy ta zwróciła mu uwagę na kominiarkę. Przy zatrzymanym znaleziono nóż, pistolet gazowy, fałszywie wyglądającą odznakę „Security” i narkotyki.

  • Siaubas mokykloje Varšuvoje: į stadioną įsiveržė vyras su peiliu, vaikai puolė slėptis

    Varšuvoje, Kasprzako gatvėje esančios mokyklos bendruomenė patyrė įtampos kupinas akimirkas, kai į mokyklos sporto aikštyną įsibrovė jaunas vyras su peiliu. Pasak pirminės informacijos, jis apgadino tvorą ir pateko į teritoriją tuo metu, kai joje buvo vaikų.

    Liudininkų teigimu, incidentas sukėlė paniką: vaikai traukėsi nuo aikštyno ir ieškojo saugesnės vietos, o mokyklos darbuotojai bandė operatyviai suvaldyti situaciją. Įsibrovėlis esą dar spėjo apgadinti suoliuką, o personalui pareiškus, kad bus kviečiamos tarnybos, jis pasišalino.

    Vyras nubėgo metro stoties kryptimi, todėl pareigūnams svarbus tapo greitas reagavimas ir teritorijos perimetro patikra. Tokiais atvejais policija paprastai pirmiausia siekia nustatyti asmens tapatybę, įvertinti, ar jis nekėlė grėsmės konkretiems žmonėms, ir išsiaiškinti, ar turėjo bendrininkų.

    Pastaraisiais metais Europos miestuose daug dėmesio skiriama mokyklų saugumui: peržiūrimi įėjimų kontrolės sprendimai, stebėjimo kamerų aprėptis, personalo pasirengimas ekstremalioms situacijoms. Ekspertai pabrėžia, kad net ir trumpas įsibrovimas į mokyklos teritoriją gali turėti didelį psichologinį poveikį vaikams, todėl po tokių įvykių dažnai įtraukiami ir psichologai.

    Institucijos primena, kad pastebėjus ginkluotą ar agresyviai besielgiantį asmenį, svarbiausia kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą ir informuoti atsakingas tarnybas. Mokykloms rekomenduojama reguliariai atnaujinti veiksmų planus ir užtikrinti, kad mokiniai bei darbuotojai žinotų, kaip elgtis grėsmės atveju.

  • Psichofanas nužudė Miss Lenkiją: Agnieszkos Kotlarskos drama vyko vaiko akivaizdoje

    1996 metų rugpjūtį Lenkiją sukrėtė vienas garsiausių nusikaltimų prieš viešą asmenį: nužudyta tarptautinio grožio konkursų laureatė Agnieszka Kotlarska. Jaunos moters karjerą nutraukė ilgai trukęs persekiojimas, virtęs smurtu, o tragedija įvyko šeimai būnant kartu.

    A. Kotlarska buvo pirmoji lenkė, laimėjusi titulą „Miss International“, ir tuomet laikyta viena ryškiausių šalies modelių. Artimieji ir žiniasklaida ją apibūdino kaip žmogų, kuris realiai turėjo galimybę kurti tarptautinę karjerą. Tačiau vis dažniau kartotas vardas viešojoje erdvėje pritraukė ir pavojingą dėmesį.

    Persekiojimas, kurį slėpė nuo šeimos

    Pasakojimuose apie šią bylą kartojama, kad persekiojimas prasidėjo dar 1990 metais, kai A. Kotlarską pastebėjo Jerzy Lisiewskis. Jo elgesys iš stebėjimo ir sekimo perėjo į įkyrų kontaktavimą, grasinimus bei psichologinį spaudimą, o auka ilgainiui ėmė jausti nuolatinę įtampą.

    Teigiama, kad modelis apie dalį problemų nepasakojo vyrui Jarosławui Świątekui, siekdama išsaugoti šeimos ramybę. Tokia dinamika būdinga daugeliui persekiojimo atvejų, kai aukos gėdijasi, bijo eskaluoti situaciją arba mano, kad ignoravimas sustabdys persekiotoją.

    Nužudymas Vroclave prie namų

    Tragedija įvyko 1996 metų rugpjūčio 27 dieną Vroclave, dienos metu, kai A. Kotlarska su vyru ir maža dukra ruošėsi išvykti automobiliu. Prie jų priėjo persekiotojas, konfliktas greitai paaštrėjo, o bandymas apsaugoti šeimą baigėsi mirtinu smurtu.

    Liudijimuose apie įvykį teigiama, kad vyrui išlipus iš automobilio, užpuolikas panaudojo peilį. A. Kotlarska mėgino įsikišti ir atitraukti agresorių nuo sutuoktinio, tačiau buvo mirtinai subadyta. Visa tai vyko šalia šeimos ir vaiko akivaizdoje.

    Ką parodė ši byla ir kodėl ji vis dar minima

    Nusikaltimas tapo lūžio tašku visuomenės diskusijose apie persekiojimą ir smurtą prieš moteris, ypač kai auka yra žinoma. Ši istorija dažnai minima kaip pavyzdys, kad įkyrus sekimas, grasinimai ir kontrolės siekis nėra nekaltas susižavėjimas, o rizikos veiksnys, galintis peraugti į fizinį smurtą.

    Bylos aplinkybės taip pat primena, kaip svarbu kuo anksčiau fiksuoti persekiojimo epizodus, kreiptis pagalbos ir įvertinti grėsmes šeimos saugumui. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai, rizikos vertinimo priemonėms ir efektyvesniam institucijų reagavimui, tačiau panašios istorijos rodo, kad spragų vis dar išlieka.

    J. Lisiewskis buvo sulaikytas netrukus po užpuolimo, o teismo procese vertinta jo psichikos būklė. Žiniasklaidos aprašymuose nurodoma, kad jam skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, o šis sprendimas visuomenėje sukėlė daug diskusijų dėl atsakomybės ir aukų apsaugos.

  • Paaugliai surengė jaunuoliui pragarą: žemino, filmavo telefonu ir grasino, jei kreipsis į policiją

    Lenkijoje Kolos apskrityje jaunas vyras patyrė žiaurų fizinį ir psichologinį smurtą. Užpuolikai jį ne tik mušė ir žemino, bet ir viską fiksavo mobiliaisiais telefonais, darydami nuotraukas bei vaizdo įrašus.

    Pasak pareigūnų, smurtas buvo lydimas bauginimo: nukentėjusiajam esą grasinta susidorojimu, jei jis praneš teisėsaugai. Tokia taktika dažnai naudojama siekiant priversti auką tylėti ir apsunkinti tyrimą, nes žmonės bijo keršto.

    Incidentu operatyviai susidomėjo Kłodavos policijos pareigūnai, pradėję aiškintis įvykio aplinkybes ir galimus dalyvius. Tyrėjams svarbūs ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir skaitmeniniai pėdsakai, įskaitant filmuotą medžiagą bei susirašinėjimus.

    Ekspertai pabrėžia, kad smurto filmavimas ir platinimas gali dar labiau traumuoja auką, nes pažeminimas persikelia į viešą erdvę. Tokiais atvejais atsakomybė gali grėsti ne tik tiems, kurie smurtavo, bet ir tiems, kurie padėjo įrašus platinti ar ragino tęsti patyčias.

    Teisėsaugos praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad delsti pranešti apie smurtą rizikinga, net jei grasinama. Pareigūnai ragina kreiptis kuo anksčiau, išsaugoti įrodymus telefone, neperduoti jų tretiesiems asmenims ir, jei įmanoma, fiksuoti grasinimus.