Tag: Nuteistieji

  • Marijampolės Pusiaukelės namams – 10 metų: kaip ši vieta padeda nuteistiesiems grįžti į visuomenę

    Marijampolės Pusiaukelės namams – 10 metų: kaip ši vieta padeda nuteistiesiems grįžti į visuomenę

    Dešimtmetis, paremtas antra galimybe

    Marijampolėje veiklą dešimtmetį skaičiuojantys Pusiaukelės namai mini sukaktį, kuri jų bendruomenei reiškia daugiau nei datą kalendoriuje. Per 10 metų čia suformuota praktika, kai bausmės pabaiga tampa ne formaliu išėjimu pro vartus, o kryptingu pasirengimu gyvenimui laisvėje.

    Pusiaukelės namai Lietuvoje veikia kaip tarpinė grandis tarp įkalinimo įstaigos ir savarankiško gyvenimo. Pagrindinis tikslas – mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, stiprinant kasdienius įgūdžius, atsakomybę ir ryšius su bendruomene.

    Kas yra pusiaukelės namai ir kaip jie veikia?

    Pusiaukelės namuose gyvena bausmę baigiantys atlikti žmonės, kurie yra motyvuoti keistis ir sutinka su aiškiomis taisyklėmis. Kasdienybė čia struktūruota: siekiama, kad gyventojai dirbtų arba mokytųsi, laikytųsi nustatyto režimo ir nuosekliai ruoštųsi grįžimui į visuomenę.

    Šis modelis paremtas principu, kad resocializacija yra procesas, o ne vienkartinis sprendimas. Nuo elementarių finansų, dokumentų ir darbo paieškos įgūdžių iki konfliktų valdymo ar priklausomybių rizikos atpažinimo – realūs kasdieniai iššūkiai čia sprendžiami dar prieš grįžtant į įprastą aplinką.

    Renginyje – vadovai, partneriai ir asmeninės istorijos

    Jubiliejaus proga Pusiaukelės namų bendruomenę pasveikino įstaigų vadovai, partneriai ir bičiuliai. Taip pat renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis ir Seimo narys Karolis Podolskis.

    Renginio metu pristatytas per dešimtmetį nueitas kelias, aptarta Pusiaukelės namų veikla ir kasdieniai praktiniai sprendimai, kuriais remiamasi dirbant su gyventojais. Akcentuota, kad sėkmingas žmogaus sugrįžimas į visuomenę paprastai priklauso nuo nuoseklaus darbo, bendradarbiavimo ir aiškios atsakomybės sistemos.

    „Pusiaukelės namai yra apie antrą galimybę. Apie žmogų, kuris po klaidų mokosi iš naujo gyventi atsakingai, dirbti, kurti santykį su aplinka ir pačiu savimi. Labai svarbu, kad šiame kelyje jis nebūtų paliktas vienas“, – sakė Nerijus Mašalaitis.

    Ypatingą renginio dalį sudarė asmeniniai liudijimai. Buvęs Pusiaukelės namų gyventojas Pavelas pasidalijo patirtimi, kaip gyvenimas tarpinėje sistemoje padėjo ramiau pereiti į savarankišką etapą ir grįžti į įprastą ritmą be staigaus lūžio.

    Vėliau svečiai apžiūrėjo Pusiaukelės namus, susipažino su gyvenimo sąlygomis, tvarka ir kasdieniais reikalavimais. Bendruomenei pristatyta ir dabartinių gyventojų patirtis – vienas jų, Tomas, papasakojo, kaip struktūruota rutina ir aiškūs lūkesčiai padeda susidėlioti planus po išėjimo į laisvę.

    Per 10 metų Marijampolės Pusiaukelės namai įtvirtino kryptį, kurioje kontrolė derinama su pagalba, o reikalavimai – su realiomis priemonėmis keistis. Bendras siekis išlieka tas pats: kad pusiaukelė vestų į priekį ir žmogus turėtų realią galimybę pradėti iš naujo.

  • Rusijos kalėjimai tuštėja stulbinamai: aiškėja, kiek nuteistųjų išsiųsta kariauti į Ukrainą

    Rusijos kalėjimai tuštėja stulbinamai: aiškėja, kiek nuteistųjų išsiųsta kariauti į Ukrainą

    Kalinių skaičius krito beveik 40 proc.

    Rusijoje per penkerius metus kalinių skaičius sumažėjo daugiau kaip 180 000, o vienas pagrindinių veiksnių – nuteistųjų siuntimas kariauti prieš Ukrainą. Tai viešai pripažino Rusijos bausmių vykdymo sistemos vadovas Arkadijus Gostevas.

    Pasak jo, 2021 metų pabaigoje Rusijos įkalinimo įstaigose buvo apie 465 000 žmonių, o dabar – maždaug 282 000. Toks pokytis reiškia beveik 40 proc. nuosmukį per palyginti trumpą laiką.

    Kontraktai fronte vietoj bausmės

    Rusija karo metu kaliniams siūlo karinės tarnybos sutartis, kurios gali atverti kelią bausmės sutrumpinimui ar panaikinimui, jeigu asmuo išgyvena ir grįžta. Ši praktika, žmogaus teisių gynėjų vertinimu, tapo svarbia mobilizacijos ir karių papildymo dalimi, ypač kai šaliai trūksta darbo jėgos.

    Gostevas nurodė, kad apie 85 000 iš dabar įkalintųjų yra suimtieji, laikomi ikiteisminio sulaikymo sąlygomis. Tai rodo, kad sistemos mažėjimą lemia ne vien teismų skiriamos bausmės, bet ir bendresni sprendimai, susiję su karo poreikiais.

    Daugiau lygtinių bausmių ir priverstinis darbas

    Rusijos pareigūnas teigė, kad kalinių skaičių mažina ir dažniau taikomos lygtinės bausmės bei alternatyvios sankcijos. Vis dėlto karo ekonomikai svarbus išlieka ir kalinių darbas – sistema, kuri istoriškai siejama su sovietiniu gulagų palikimu.

    „Per metus papildomai šiems tikslams, konkrečiai gamybai, pasiuntėme 16 000 nuteistųjų“, – sakė Arkadijus Gostevas.

    Jis taip pat tvirtino, kad įkalinimo įstaigose pagaminta produkcija, skirta Rusijos karo reikmėms, įvertinta maždaug 64 000 000 eurų. Bendras 2025 metais kalėjimų gamybos apyvartos mastas, jo teigimu, siekė apie 548 000 000 eurų, nors nebuvo detalizuota, kokia dalis tiesiogiai susijusi su kariuomene.

    Grįžtantys iš fronto kelia įtampą

    Nepriklausomi stebėtojai ir žmogaus teisių organizacijos ne kartą atkreipė dėmesį, kad iš karo grįžtantys buvę kaliniai gali prisidėti prie nusikalstamumo augimo ir socialinės įtampos didėjimo. Rusijoje ši tema tapo jautri ir dėl to, kad dalis tokių asmenų į civilį gyvenimą grįžta po greitai suteiktų malonių ar bausmių panaikinimo.

    Platesniame kontekste Rusija susiduria su darbo rinkos trūkumu, nes dalis vyrų mobilizuoti ar pasirašę sutartis fronte, o dalis dar karo pradžioje paliko šalį. Dėl to valdžia ieško papildomų resursų tiek kariuomenei, tiek gamybai, o kalinių panaudojimas tampa viena iš karo meto priemonių.