CP v2

Tag: Nutukimo gydymas

  • Plaukai slenka vartojant GLP-1 vaistus? Tyrimai atskleidė, kas iš tiesų vyksta organizme

    Plaukai slenka vartojant GLP-1 vaistus? Tyrimai atskleidė, kas iš tiesų vyksta organizme

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau aptariamas netikėtas GLP-1 grupės vaistų palydovas – intensyvesnis plaukų slinkimas. Šie vaistai plačiai skiriami 2 tipo diabetui gydyti ir nutukimui mažinti, todėl natūralu, kad pacientai dėmesį kreipia į bet kokius pokyčius.

    Internete prigijo terminas ozempiko plaukai, kuriuo apibūdinami silpstantys ir slenkantys plaukai po ryškaus svorio kritimo. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia: vien tik iš asmeninių istorijų neįmanoma patikimai spręsti, ar kaltas vaistas, ar kiti veiksniai.

    Kas rodo didelės apimties duomenys

    University of Pennsylvania mokslininkai analizavo daugiau nei 50 000 suaugusiųjų, sergančių 2 tipo diabetu, medicininius duomenis. Jie lygino pacientus, pradėjusius vartoti GLP-1 agonistus, su tais, kurie gydyti kitų grupių vaistais.

    2026 metais paskelbtame tyrime žurnale BMJ nurodyta, kad GLP-1 agonistus vartojusiems žmonėms plikimo diagnozė fiksuota dažniau. Įvertinus skirtumus tarp grupių, rizika buvo apie 37 proc. didesnė, lyginant su SGLT-2 inhibitoriais, ir apie 68 proc. didesnė, lyginant su DPP-4 inhibitoriais.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai dar nėra įrodymas, jog vaistas tiesiogiai sukelia plaukų slinkimą. Rezultatą gali lemti gretutiniai veiksniai, ypač susiję su staigiu svorio kritimu ir mitybos pokyčiais.

    Du galimi paaiškinimai

    Pirmoji hipotezė – galimas tiesioginis GLP-1 poveikis plauko augimo ciklui. Eksperimentiniuose modeliuose nustatyta, kad GLP-1 receptorių randama plaukų folikuluose, tačiau jų reikšmė žmogaus plaukų augimui iki šiol nėra aiškiai patvirtinta.

    Antroji, praktiškesnė versija – plaukai gali reaguoti į patį greitą kūno masės mažėjimą. Dermatologijoje seniai žinoma būsena, vadinama telogeniniu slinkimu, kai po organizmui reikšmingo streso dalis plaukų pereina į ramybės fazę ir ima slinkti po kelių mėnesių.

    Ankstesniuose stebėjimuose intensyviai lieknėjusiems žmonėms plaukų slinkimas pasireikšdavo maždaug po 2–5 mėnesių nuo programos pradžios, kai per trumpą laiką būdavo prarandama reikšminga kūno masė. Plaukų tyrimai tokiais atvejais rodė, kad didesnė dalis jų būna telogeno fazėje – prieš pat iškritimą.

    Kodėl svarbus svorio kritimo tempas ir mityba

    Telogeninis slinkimas dažniausiai nėra negrįžtamas – plaukų folikulai paprastai nėra pažeidžiami visam laikui. Dažnai plaukai atauga per kelis mėnesius, ypač stabilizavus svorį ir pašalinus provokuojančius veiksnius.

    „Svarbiausia – svorį mažinti palaipsniui, o ne labai greitai“, – sakė dermatologė Oyetewa Asempa. Pasak jos, verta atidžiai įvertinti, ar mityboje pakanka baltymų, nes staigi kalorijų restrikcija ir per mažas energijos kiekis gali skatinti slinkimą.

    Specialistai pabrėžia, kad savavališkai nutraukti gydymo nereikėtų. Jei plaukų slinkimas ryškus, tęsiasi ilgiau, kartu krenta svoris labai sparčiai ar atsiranda kiti simptomai, situaciją būtina aptarti su gydytoju.

    Dažniausiai rekomenduojama įvertinti galimus trūkumus, kurie gali sustiprinti slinkimą: geležies atsargas, vitamino D kiekį, cinką, taip pat skydliaukės funkciją. Papildai prasmingi tik tada, kai trūkumas patvirtinamas tyrimais.

    Minoksidilis, kurį kai kuriose šalyse galima įsigyti be recepto, gali paspartinti ataugimą, tačiau jis nelaikomas priemone, kuri užkirstų kelią telogeniniam slinkimui. Esminis tikslas – stabilizuoti svorio mažėjimą ir užtikrinti pakankamą, visavertę mitybą.

    Dermatologai atkreipia dėmesį, kad slinkimas dažnai prasideda praėjus 2–4 mėnesiams po pokyčio, o pagerėjimas paprastai matomas tik po kelių mėnesių. Jeigu atsiranda aiškios plikos dėmės, skausmas, deginimas ar uždegimo požymiai, reikėtų kreiptis į dermatologą nedelsiant.

  • „AstraZeneca“ pelnas augo, akcijos šoktelėjo: vėžio vaistai tempia, bet yra ir skaudus smūgis

    „AstraZeneca“ pelnas augo, akcijos šoktelėjo: vėžio vaistai tempia, bet yra ir skaudus smūgis

    Farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ akcijos pirmadienį Europos biržose brango po to, kai įmonė paskelbė antrojo ketvirčio rezultatus ir pakartojo visų 2026 metų prognozes. Investuotojai teigiamai įvertino tai, kad rodikliai viršijo analitikų lūkesčius, o augimą tempė onkologinių vaistų pardavimai.

    Bendrovė pranešė, kad grynasis pelnas per tris mėnesius iki birželio pabaigos padidėjo kiek daugiau nei 2 proc. ir siekė apie 2,2 mlrd. eurų. Pajamos, skaičiuojant pastoviais valiutų kursais, augo 5 proc. iki maždaug 13,5 mlrd. eurų, o didžiausią įtaką darė vėžio ir retųjų ligų gydymo vaistai.

    Pagrindinis pelnas vienai akcijai, apskaičiuotas pastoviais valiutų kursais, augo 18 proc. iki 2,3 euro ir buvo didesnis nei rinkos prognozuota reikšmė. Rinkoje tai sustiprino lūkesčius, kad įmonė išlaikys pelningumą net ir brangstant klinikiniams tyrimams bei didėjant konkurencijai dėl inovatyvių terapijų.

    Ambicingas tikslas iki 2030 metų

    „AstraZeneca“ vadovas Pascalis Soriot pabrėžė, kad bendrovė išlieka kelyje siekti apie 70,2 mlrd. eurų metinių pajamų iki 2030 metų. Toks tikslas remiasi sparčiai augančiu onkologijos portfeliu, naujų indikacijų plėtra ir investicijomis į vaistų kūrimo programą.

    „Esame kelyje įgyvendinti savo ambiciją, o artimiausiais mėnesiais ir metais mūsų laukia daug svarbių tyrimų rezultatų“, – sakė Pascalis Soriot.

    Rinka primena apie rizikas

    Nors šįkart rezultatai sustiprino pasitikėjimą, liepos pradžioje bendrovės akcijas buvo nuspaudusi žinia apie vėlyvos stadijos klinikinio tyrimo nesėkmę, kai vaistas Wainua nepasiekė numatytų tikslų. Tokie epizodai primena, kad biomedicinos sektoriuje net pažengę projektai gali nepasiteisinti, o tai turi tiesioginį poveikį prognozėms ir investuotojų nuotaikoms.

    Tokio pobūdžio svyravimai ypač svarbūs, nes farmacijos sektoriuje didelę vertės dalį sudaro būsimos pajamos iš dar tik kuriamų produktų. Todėl investuotojai atidžiai stebi ne tik pardavimus, bet ir klinikinių tyrimų kalendorių bei reguliacinius sprendimus.

    Žvilgsnis į nutukimo gydymo rinką

    Be onkologijos, „AstraZeneca“ aktyviai ieško vietos sparčiai augančioje nutukimo gydymo rinkoje. Birželį paskelbti ankstyvesnės stadijos duomenys parodė, kad didžiausią eksperimentinės svorio mažinimo tabletės elecoglipron dozę vartoję pacientai per 26 savaites vidutiniškai neteko 10,5 proc. kūno svorio, o per 36 savaites svorio kritimas siekė 11,8 proc.

    Jei šie rezultatai bus patvirtinti didesniuose tyrimuose, bendrovė galėtų realiai įžengti į itin pelningą segmentą, kuriame šiuo metu dominuoja Danijos „Novo Nordisk“ ir JAV „Eli Lilly“. Rinkos dalyviai vertina, kad paklausa šios grupės vaistams ilgainiui gali augti dėl didėjančio nutukimo paplitimo ir platesnio gydymo kompensavimo įvairiose šalyse.

  • Lieknėjimo vaistų karas įkaista: „Novo Nordisk“ ruošiasi „Wegovy“ tablečių šturmui Europoje

    Lieknėjimo vaistų karas įkaista: „Novo Nordisk“ ruošiasi „Wegovy“ tablečių šturmui Europoje

    Lieknėjimo vaistų rinka įžengia į naują etapą: „Novo Nordisk“ skelbia besiruošianti agresyviai plėtrai už JAV ribų, o pagrindiniu ginklu taps geriamas „Wegovy“ preparatas. Bendrovė tikisi pirmųjų startų tarptautinėse rinkose dar šiais metais, kai tik bus gauti reguliuotojų leidimai.

    „Kai pradėsime, eisime iki galo. Tai didžiulė galimybė“, – sakė „Novo Nordisk“ tarptautinių operacijų vykdomasis viceprezidentas Emil Kongshøj Larsen.

    Iki šiol būtent JAV generavo daugiau nei pusę tiek „Novo Nordisk“, tiek jos pagrindinės konkurentės „Eli Lilly“ pardavimų. Tačiau abi įmonės vis aktyviau ieško augimo už JAV ribų, nes GLP-1 klasės preparatai per kelerius metus iš esmės pakeitė visą nutukimo gydymo ir farmacijos rinkos dinamiką.

    „Novo Nordisk“ vadovai konkrečių šalių, kuriose „Wegovy“ tabletės galėtų pasirodyti pirmiausia, neįvardija. Pasak E. K. Larseno, pasirinkimą lems paklausa, gydytojų pasirengimas skirti nutukimo gydymą, taip pat galimi partneriai nuotolinės medicinos srityje, kurie kai kuriose šalyse padeda pacientams greičiau pasiekti gydymą.

    Konkuruojančių bendrovių dvikova įgauna naują formą, nes į kovą vis plačiau įtraukiami ne tik injekciniai, bet ir geriamieji preparatai. „Novo Nordisk“ JAV rinkoje „Wegovy“ tabletes pristatė anksčiau, o bendrovė skelbia, kad receptų skaičius jau perkopė 2 000 000, kas signalizuoja itin spartų įsisavinimą.

    „Eli Lilly“ tuo metu taip pat plečia pasiūlą ir pristato savo geriamąjį preparatą „Foundayo“, tačiau ankstyvieji JAV receptų duomenys rodo, kad „Wegovy“ tempas šiuo etapu buvo didesnis. Vis dėlto „Eli Lilly“ vadovas Davidas Ricksas yra pabrėžęs, kad naujo prekės ženklo įtvirtinimas paprastai užtrunka, o rezultatai vertintini ne dienomis, o ketvirčiais.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad šie du produktai gali taikytis į skirtingas pacientų grupes: „Wegovy“ tabletės pozicionuojamos kaip artimos injekcijoms pagal poveikį, o „Foundayo“ kai kuriose rinkose gali būti vertinamas kaip paprastesnis startinis pasirinkimas. Tiesioginio, vienoje klinikinėje programoje atlikto šių dviejų preparatų palyginimo kol kas nėra, todėl galutinės išvados apie jų santykinį pranašumą išlieka ribotos.

    Tarptautiniu mastu „Novo Nordisk“ tikisi stiprios paklausos, tačiau pripažįsta, kad JAV kreivė nebus tiksliai pakartojama. Plėtrą lems ne tik pacientų noras rinktis tabletes, bet ir kainodaros skirtumas, palyginti su injekcinėmis versijomis, bei tiekimo galimybės.

    Papildomu veiksniu tampa ir spaudimas kainoms. „Novo Nordisk“ yra užsiminusi, kad 2026 metais pardavimų ir pelno prognozes veikia mažesnės kainos JAV bei generinių vaistų konkurencija atskirose rinkose. Tuo pat metu investuotojai ir sveikatos sistemos vis dažniau vertina, kaip šie vaistai gali paveikti ilgalaikes nutukimo komplikacijų išlaidas.

    Dar viena ryški tendencija yra pacientų mokėjimas iš savo kišenės, ypač kai kompensavimas valstybėse ar per draudikus yra ribotas. E. K. Larsenas yra teigęs, kad net ir šalyse su išplėtotomis viešosiomis sveikatos sistemomis didžioji dalis nutukimo gydymo pacientų už vaistus sumoka patys, o tai keičia plėtros strategijas ir rinkodaros akcentus.

    Ekspertai sutaria, kad geriamųjų GLP-1 vaistų banga gali dar labiau išplėsti nutukimo gydymo rinką, nes daliai žmonių tabletė yra priimtinesnė nei injekcijos. Tačiau realų proveržio mastą Europoje ir kitose rinkose nulems reguliuotojų sprendimai, kainodara, tiekimo apimtys ir tai, kaip greitai medikų bendruomenė adaptuos naują gydymo formatą kasdienėje praktikoje.

  • Lieknėjimo vaistų bumas kelia burbulą: „Novo Nordisk“ ir „Eli Lilly“ sėkmė gali atsisukti prieš sektorių

    Lieknėjimo vaistų bumas kelia burbulą: „Novo Nordisk“ ir „Eli Lilly“ sėkmė gali atsisukti prieš sektorių

    Staigiai auganti lieknėjimo ir diabeto vaistų paklausa didina farmacijos sektoriaus pelningumą, tačiau kartu formuoja pavojingą koncentraciją, kuri primena burbulą. Tokią riziką naujausioje analizėje išskyrė konsultacijų bendrovė „Deloitte“, vertinusi didžiausių pasaulio farmacijos įmonių tyrimų ir plėtros grąžą.

    Ataskaitoje teigiama, kad didžiųjų bendrovių investicijų į vaistų kūrimą grąža gerėja trečius metus iš eilės ir siekia apie 7 proc. Vis dėlto šį rodiklį beveik visiškai išpučia keli itin didelį potencialą turintys vaistai, priklausantys GLP-1 klasei, plačiai naudojami svorio mažinimui ir 2 tipo cukrinio diabeto kontrolei.

    Kas slepiasi po skaičiais?

    „Deloitte“ skaičiuoja, kad su nutukimu ir diabetu susiję preparatai sudaro apie 38 proc. visų prognozuojamų komercinių įplaukų iš 2025 metais vėlyvosios stadijos vaistų kūrimo projektų. Tai reiškia, kad viena terapinė kryptis tampa dominuojančia, o kitų sričių proveržiai lieka šešėlyje.

    Ataskaita pabrėžia, jog iš analizės „išėmus“ GLP-1 ir giminingus projektus, sektoriaus grąžos rodiklis kristų iki maždaug 2,9 proc. Tai rodo, kad bendras paveikslas gali klaidinti: daliai bendrovių augimą generuoja ne platus inovacijų portfelis, o keli itin sėkmingi produktai.

    Onkologiją aplenkė nutukimo gydymas

    Reikšmingas lūžis fiksuojamas ir vaistų kūrimo krypties vertėje: pirmą kartą per 16 metų onkologiją, kaip didžiausią vėlyvosios stadijos portfelio vertės šaltinį, aplenkė nutukimo gydymo preparatai. Skaičiuojama, kad nutukimo vaistai sudaro apie 25 proc. prognozuojamų pardavimų, o onkologijos dalis sumažėjo iki maždaug 20 proc.

    Dar 2022 metais nutukimo kryptis sudarė tik apie 1 proc. prognozuojamos vėlyvosios stadijos projektų vertės. Toks šuolis per trumpą laiką išryškina ne tik rinkos paklausą, bet ir tai, kaip greitai kapitalas ir moksliniai prioritetai persigrupuoja paskui vieną itin pelningą segmentą.

    Didžiausia grėsmė – koncentracijos rizika

    „Deloitte“ vertinimu, riziką didina tai, kad didžioji dalis būsimo pardavimų piko prognozių sutelpa į nedidelį projektų skaičių. Ataskaitoje nurodoma, kad 54 itin didelio masto indikacijos, sudarančios tik apie 9 proc. vėlyvosios stadijos projektų, gali sugeneruoti maždaug 70 proc. visų rizikos atžvilgiu pakoreguotų pardavimų piko.

    Tokia struktūra reiškia didesnį jautrumą terapinės srities sukrėtimams: pakanka nepalankių klinikinių duomenų, saugumo signalų, kainodaros ribojimų ar konkurentų proveržio, kad dalies bendrovių finansinės prognozės būtų perrašytos. Tai ypač aktualu rinkoje, kurioje keli lyderiai, tarp jų „Novo Nordisk“ ir „Eli Lilly“, diktuoja tempą, o kiti skuba vytis.

    „Tai burbulas, nes per daug kas sutelkta vienoje vietoje“, – sakė „Deloitte“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros partneris Hanno Ronte.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pacientams šie vaistai greičiausiai nedings, tačiau rinka artėja prie etapo, kai konkurencija aštrėja, o klausimų dėl ilgalaikio poveikio ir tvarios kompensavimo politikos daugėja. Greta svorio mažinimo, mokslininkai toliau tiria galimą GLP-1 preparatų naudą širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimui, miego apnėjos gydymui bei galimą poveikį uždegimui ir kai kurioms priklausomybėms, tačiau dalis hipotezių dar neturi galutinio klinikinio patvirtinimo.

    „Deloitte“ išvada paprasta: trumpuoju laikotarpiu lieknėjimo vaistų bumas kelia sektoriaus rodiklius, bet ilgainiui gali padidinti pažeidžiamumą. Bendrovėms tai signalas, kad vien tik dvigubinti statymus toje pačioje srityje gali būti rizikinga, jei paraleliai nebus ieškoma kitos didelės mokslinės bangos.