Tag: NVO tarybos

  • NVO tarybų proveržis savivaldybėse: per metus neveikiančių sumažėjo iki 12 – kas pasikeitė?

    Per metus Lietuvoje ryškėja teigiami pokyčiai savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veikloje. Platformoje nvotarybos.lt paskelbti atnaujinti tyrimo duomenys rodo, kad neveikiančių NVO tarybų turinčių savivaldybių sumažėjo nuo 20 2025 metais iki 12 2026 metais.

    Vertinime taikomas šviesoforo principas: žalia spalva žymi aktyviai veikiančią NVO tarybą, geltona – iš dalies veikiančią, o raudona – neveikiančią arba tokią, apie kurią viešai nerasta aktualios informacijos. 2026 metais žaliai įvertintų savivaldybių skaičius išaugo iki 16, o geltonai – iki 32.

    Kas padeda taryboms veikti

    Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovė Jolita Petraitienė teigia, kad pažanga dažniausiai atsiranda tada, kai savivaldybės sudaro realias sąlygas dialogui ir bendradarbiavimui. Pasak jos, iš anksčiau raudonai įvertintų 20 savivaldybių net 13 per metus padarė apčiuopiamą žingsnį į priekį.

    „Šių metų rezultatai rodo, kad savivaldybių NVO tarybų veikla stiprėja. Ypač džiugina tai, kad iš 20 praėjusiais metais raudonai įvertintų savivaldybių net 13 jų padarė pažangą“, – sakė J. Petraitienė.

    Tyrimo išvados siejamos ir su praktinėmis priemonėmis, kurios padeda taryboms pereiti nuo formalaus egzistavimo prie reguliaraus darbo. 2026 metų vasarą keturiuose regionuose vyko NVO tarybų mokymai, o savivaldybėms taip pat siūlomos individualios konsultacijos bei vizitai, padedantys įsivertinti situaciją ir susitarti dėl konkrečių veiksmų.

    Tauragės pavyzdys: dialogas kasdieniuose sprendimuose

    Kaip veikia nuoseklus bendradarbiavimas, iliustruoja Tauragės rajono patirtis. Savivaldybėje akcentuojama, kad operatyvus ryšys tarp NVO ir administracijos padeda spręsti ne tik strateginius, bet ir kasdienius klausimus, susijusius su finansavimu, projektais ar infrastruktūra.

    „Tauragės NVO tarybos veiklą labai palengvina geranoriškas ir operatyvus NVO bei savivaldybės administracijos bendradarbiavimas“, – sakė Tauragės savivaldybės administracijos atstovė Rita Matemaitienė.

    Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė pabrėžia, kad NVO įsitraukimas didina sprendimų kokybę, kai organizacijų atstovai dalyvauja komisijose ir pasiūlymai pasiekia politinį lygmenį. Tai, pasak jos, padeda idėjas paversti darbais, o gyventojams – greičiau pajusti rezultatą.

    Didžiausias iššūkis – tęstinumas ir viešumas

    Naujausi duomenys kartu išryškino ir silpnąją grandį: NVO tarybų veiklos tęstinumo užtikrinimą. Penkiose savivaldybėse, kurios 2025 metais buvo vertintos žaliai, 2026 metais fiksuotas prastesnis įvertinimas, dažnai dėl pasibaigusios kadencijos ir užsitęsusio naujos sudėties suformavimo.

    „Svarbu ne tik laiku suformuoti naująją NVO tarybą, bet ir užtikrinti, kad jos veikla būtų matoma – posėdžių protokolai, sprendimai ir kita aktuali informacija turėtų būti skelbiama nuosekliai“, – sakė J. Petraitienė.

    NVO tarybų indeksas nuo šiol bus atnaujinamas kasmet, remiantis viešai prieinama informacija ir patvirtinta vertinimo metodika. Tai leidžia stebėti pokyčius laike ir aiškiau matyti, kur savivaldybėms reikia stiprinti ne tik pačią tarybą, bet ir skaidrią komunikaciją su bendruomenėmis.

  • Kas nutiko Kupiškyje: NVO tarybų susitikime užvirė planai, kurie gali keisti savivaldą

    Kas nutiko Kupiškyje: NVO tarybų susitikime užvirė planai, kurie gali keisti savivaldą

    Spalio 1 dieną Kupiškyje įvyko Lietuvos savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų atstovų susitikimas, sukvietęs maždaug pusės šalies savivaldybių delegacijas. Tai tapo 2025 metais Zarasuose pradėtos tradicijos tęsiniu, kai skirtingų regionų NVO tarybos susitinka pasidalyti patirtimi ir aptarti aktualijas.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad susitikimo tikslas buvo ne formalus pasitarimas, o praktinis tinklaveikos formatas, padedantis NVO taryboms efektyviau atstovauti bendruomenėms savivaldoje. Pastaraisiais metais savivaldybėse auga poreikis telkti pilietinį dalyvavimą, ypač sprendžiant socialines, švietimo ir vietos paslaugų prieinamumo problemas.

    Nuo pažinties iki darbo sesijų

    Pirmoje dienos dalyje dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes ir lankėsi Adomynės dvare bei Palėvenės dominikonų vienuolyno svirne. Edukacijos ir neformalus bendravimas buvo skirtas ne tik Kupiškio krašto pažinimui, bet ir ryšių stiprinimui tarp skirtingų savivaldybių atstovų.

    Vėliau renginys persikėlė į Kupiškio kultūros centrą, kur vyko oficialioji dalis ir diskusijos. Čia daug dėmesio skirta tam, kaip NVO tarybos gali nuosekliau įsitraukti į sprendimų priėmimą, stiprinti gyventojų įtrauktį ir tapti patikimu socialinių partnerių kanalu savivaldybėse.

    „Šiandien Kupiškyje susitinka Lietuvos rajonų atstovai. Bet iš tiesų čia susitinka skirtingos patirtys, skirtingos idėjos ir žmonės, kuriuos vienija tikėjimas, kad savo krašte galime ne tik gyventi, bet ir jį kurti“, – sakė Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika.

    Kas šiuo metu svarbiausia NVO sektoriui

    Susitikime pristatyti Nacionalinės NVO koalicijos pranešimai, aptartos naujausios NVO sektoriaus aktualijos ir iššūkiai, susiję su pilietiniu dalyvavimu. Diskusijose akcentuota, kad savivaldybių lygmeniu itin svarbu turėti aiškius konsultavimosi mechanizmus, kad NVO įsitraukimas nevirstų vien simboliniu.

    Dalyviams taip pat pristatytas Kauno rajono savivaldybėje taikomas piliečių asamblėjos modelis, kuris pasaulyje vis dažniau naudojamas sudėtingiems klausimams svarstyti, įtraukiant atsitiktinai atrinktus gyventojus. Toks formatas laikomas viena iš priemonių didinti pasitikėjimą sprendimais, ypač kai bendruomenėse kyla skirtingi interesai.

    Renginyje atkreiptas dėmesys ir į 2027 metus, kurie įvardijami kaip Vietos bendruomenių metai. NVO tarybos tikisi, kad tai taps papildomu postūmiu stiprinti bendruomenines iniciatyvas, savanorystę ir gyventojų įsitraukimą į vietos politiką.

    Duona kaip bendrystės simbolis

    Po oficialiosios dalies surengta gastronominė mugė, kurioje savivaldybių atstovai pristatė savo kraštų skonius, tradicijas ir bendruomenines iniciatyvas. Šis formatas pasirinktas ne atsitiktinai, nes neformali aplinka dažnai padeda lengviau užmegzti ryšius ir pradėti bendrus projektus.

    Zarasų rajono savivaldybės atstovai į Kupiškį atsivežė Šlyninkos vandens malūno ruginę duoną, duonos gaminius ir sausainius, taip simboliškai pratęsdami pernai Zarasuose užsimezgusį ryšį. Dovana tapo tiltu tarp dviejų susitikimų ir priminė, kad bendradarbiavimas dažnai prasideda nuo paprastų, bet prasmingų gestų.

    „Pernai viešėdami Zarasuose lankėtės Šlyninkos vandens malūne ir susipažinote su mūsų krašto tradicijomis. Tad duona šiandien yra tiltas tarp to, kas buvo, ir to, kas yra dabar: tai, ką pernai pasėjome, šiandien galime dalinti“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų tarybos sekretorė Dalia Banienė.

    Renginio pabaigoje sutarta, kad susitikimai turi tęstis, nes jie padeda greičiau perkelti veikiančius sprendimus iš vienos savivaldybės į kitą ir stiprina NVO vaidmenį vietos politikoje. Burtai lėmė, kad 2027 metais NVO tarybų susitikimas vyks Panevėžio rajone.

  • NVO lyderės susitiko Kupiškyje: ką Vilkaviškio atstovės parsivežė ir kur rinksis kitąmet?

    NVO lyderės susitiko Kupiškyje: ką Vilkaviškio atstovės parsivežė ir kur rinksis kitąmet?

    Spalio 1 dieną Kupiškyje surengtas savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų atstovų susitikimas, kuriame aptarti aktualiausi NVO sektoriaus klausimai ir bendradarbiavimo savivaldoje praktika. Renginyje Vilkaviškio rajonui atstovavo savivaldybės NVO tarybos pirmininkė Giedrė Janušauskienė ir Savivaldybės tarybos narė Jūratė Drunienė.

    Susitikimo pradžia vyko Adomynės dvare, kur dalyviai įsitraukė į edukacinę programą ir neformalius pokalbius apie vietos iniciatyvas. Tokie formatai dažnai padeda greičiau rasti bendrų sprendimų, nes NVO ir savivaldybių atstovai gali pasidalyti realiais pavyzdžiais iš skirtingų regionų.

    Pagrindinės diskusijų temos

    Vėliau Kupiškio kultūros centre surengta NVO tarybų pirmininkų diskusija, kurioje daug dėmesio skirta NVO įtraukimo į sprendimų priėmimą kokybei. Praktikoje tai reiškia aiškesnes konsultavimosi procedūras, grįžtamąjį ryšį bendruomenėms ir nuoseklų darbą, kad NVO balsas būtų girdimas ne tik formaliai.

    Nacionalinės NVO koalicijos atstovė Vakarė Saulėnaitė pristatė piliečių asamblėjos konceptą ir Kauno rajono savivaldybėje įgyvendinamą iniciatyvą. Toks dalyvaujamosios demokratijos modelis vis dažniau minimas kaip priemonė įtraukti gyventojus į sudėtingesnius sprendimus, kai reikia platesnio sutarimo ir argumentuotos diskusijos.

    Apie svarbiausias NVO sektoriaus aktualijas kalbėjo Rytis Jokubauskas, o susitikimo dalyviai dalijosi patirtimi ir aptarė savivaldybėse kylančius praktinius klausimus. Tarp dažniausiai įvardijamų iššūkių paprastai atsiduria stabilaus finansavimo paieška, savanorių pritraukimas, administracinė našta ir poreikis stiprinti NVO kompetencijas projektų valdyme.

    Regionų pristatymai ir vietos skoniai

    Renginio programoje buvo ir gastronominių gaminių mugė, tapusi proga savivaldybių atstovams pristatyti savo kraštą per vietos gamintojus bei bendruomenių iniciatyvas. Tokios mugės ne tik kuria ryšį tarp regionų, bet ir padeda į konkrečius produktus pažvelgti kaip į vietos tapatybės ir smulkiojo verslumo dalį.

    Vilkaviškio rajonui atstovavusios dalyvės pristatė Karalkrėslio kepyklėlės grybukus bei MB „Devynbitė“ gaminamą midų ir medaus užkandėles. Dalyviai pabrėžė, kad bendruomenių ir smulkiųjų gamintojų matomumas tokiuose susitikimuose dažnai tampa papildomu impulsu vietos iniciatyvoms.

    Kur vyks kitas susitikimas?

    Susitikimo pabaigoje paaiškėjo ir kitų metų susitikimo vieta: burtai lėmė, kad NVO tarybų atstovai kitąmet rinksis Panevėžyje. Organizatoriai tikisi tęsti praktinių patirčių mainus ir stiprinti savivaldybių NVO tarybų vaidmenį, kad vietos sprendimai labiau atlieptų bendruomenių poreikius.