CP v2

Tag: NVO

  • Raguvos sąskrydyje – 965 metrų Bendrystės staltiesė iš 2 600 marškinių ir fiksuotas rekordas

    Raguvos miestelyje gegužės 16 dieną surengtas Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos sąskrydis subūrė bendruomenių atstovus iš skirtingų seniūnijų, svečius iš kitų regionų ir socialinius partnerius. Renginys tapo ne tik švente, bet ir praktiniu pavyzdžiu, kaip bendros iniciatyvos stiprina vietos ryšius.

    Nuo ryto bendruomenės kūrė savo kiemelius, vaišino lankytojus, bendravo ir dalijosi patirtimis. Oficialus atidarymas pažymėtas vėliavų pakėlimu, o sveikinimuose akcentuota savanorystė, tarpusavio pagalba ir bendruomenių vaidmuo sprendžiant kasdienius vietos klausimus.

    Bendrystės staltiesė ir rekordo fiksavimas

    Vienu ryškiausių sąskrydžio akcentų tapo Bendrystės staltiesė, kurios pristatymas virto teatralizuotu pasakojimu apie žmonių istorijas ir antrą gyvenimą daiktams. Idėja rėmėsi tvarumo principu: vietoj naujų medžiagų pasirinkta panaudoti nebenešiojamus drabužius.

    Renginio metu oficialiai išmatuota 965 metrų ilgio ir 125 centimetrų pločio staltiesė, pasiūta iš daugiau nei 2 600 senų marškinių. Rekordo faktą patvirtino „Rekordų akademijos“ vadovas Gintaras Pocius, o iniciatyvos autoriai pabrėžė, kad svarbiausia buvo ne skaičiai, o procesas ir žmonių įsitraukimas.

    Staltiesė gimė per daugiau nei keturis mėnesius trukusius siuvimo vakarus ir kūrybines dirbtuves skirtingose Panevėžio rajono vietose. Skaičiuojama, kad prie projekto prisidėjo daugiau nei 350 žmonių, o susitikimai virto neformalia bendruomenių „dirbtuvių“ platforma, kurioje dalytasi įgūdžiais ir istorijomis.

    Veiklos šeimoms ir vietos partnerystės

    Sąskrydžio programoje netrūko veiklų visoms amžiaus grupėms: vyko kūrybiniai užsiėmimai, sportinės rungtys, lauko žaidimai, amatininkų mugė. Lankytojai taip pat susipažino su įvairių tarnybų ir įstaigų veiklomis, kurios kasdien prisideda prie saugumo, sveikatos ir socialinės gerovės rajone.

    Renginyje pristatyta ir tvarios mados kryptį akcentuojanti iniciatyva: kolekcija, sukurta iš nebenešiojamų drabužių, papildė pagrindinę sąskrydžio žinutę apie atsakingą vartojimą. Tokios praktikos vis dažniau pasitelkiamos bendruomeniniuose projektuose, nes jos leidžia vienu metu spręsti atliekų mažinimo ir socialinio įsitraukimo klausimus.

    Šventinę nuotaiką kūrė kapela „Ragauva“, moterų ansamblis „Baladė“, vėliau pasirodė grupės „Dirmantai“ ir „Lietuvaičiai“. Taip pat vyko apdovanojimai, prizų loterija, o norintieji galėjo leistis į pažintinį pasivaikščiojimą po Raguvą.

    Vakare nuleidus sąskrydžio vėliavas jos simboliškai perduotos kitų metų renginio organizatoriams – Krekenavos seniūnijos bendruomenėms. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie sąskrydžiai veikia kaip praktinė bendradarbiavimo mokykla ir stiprina pasitikėjimą tarp žmonių, kuriems svarbi savo krašto ateitis.

    Renginio veiklos finansuotos pagal projektą Du krantai – viena širdis, įgyvendinamą Panevėžio rajono vietos veiklos grupės priemonėmis ir Panevėžio rajono savivaldybės skirtu finansavimu. Tokie projektai paprastai orientuoti į NVO stiprinimą ir vietos gyventojų bendruomeniškumo skatinimą, todėl finansavimas dažniausiai siejamas su ilgalaike socialine nauda.

  • Molėtų rajone skelbiamas 2026 metų visuomenės sveikatos projektų finansavimo konkursas

    Kas gali teikti paraiškas?

    Molėtų rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba paskelbė 2026 metais visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų finansavimo konkursą. Paraiškas gali teikti Juridinių asmenų registre registruoti ir Molėtų rajone veiklą vykdantys viešieji juridiniai bei fiziniai asmenys.

    Konkursas skirtas idėjoms, kurios duoda apčiuopiamą naudą bendruomenei ir prisideda prie ligų prevencijos, sveikos gyvensenos įpročių bei saugesnės aplinkos kūrimo. Tokia finansavimo kryptis savivaldybėse įprastai leidžia įgyvendinti mažesnės apimties, bet greitai pamatuojamus pokyčius duodančias iniciatyvas.

    Paraiškas gali teikti biudžetinės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos ir fiziniai asmenys. Svarbu įsivertinti, ar pareiškėjas realiai pajėgus įgyvendinti numatytas veiklas ir užtikrinti jų tęstinumą bent projekto laikotarpiu.

    Praktikoje savivaldybės dažnai tikisi aiškiai apibrėžtos tikslinės grupės, konkrečių rodiklių ir suplanuoto veiklų kalendoriaus. Didesnį pasitikėjimą kelia projektai, kuriuose numatoma partnerystė su vietos bendruomenėmis, ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigomis.

    Prioritetai: nuo širdies ligų iki psichikos sveikatos

    Molėtų rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba yra nustačiusi prioritetines sritis, kurioms pirmiausia numatoma skirti programos lėšas. Tarp jų – sveikatos stiprinimas, apimantis širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką, onkologinių ligų prevenciją, fizinį aktyvumą ir sveikatai palankią mitybą.

    Taip pat akcentuojamas psichikos sveikatos stiprinimas ir savižudybių prevencija, alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija. Ne mažiau svarbios kryptys – užkrečiamų ligų profilaktika ir kontrolė, traumų bei nelaimingų atsitikimų prevencija.

    Į prioritetus įtrauktas ir aplinkos sveikatinimas bei sveikatos priežiūros paslaugų plėtra. Tokios kryptys atspindi plačią visuomenės sveikatos sampratą: nuo elgsenos pokyčių iki sąlygų, kurios mažina rizikas kasdienėje aplinkoje ir gerina paslaugų prieinamumą.

    Rengiant paraišką paprastai verta aiškiai pagrįsti problemą vietos mastu, nurodyti, kuo projektas bus aktualus būtent Molėtų rajono gyventojams, ir kaip bus vertinamas rezultatas. Įgyvendinimo kokybę dažnai sustiprina suplanuota komunikacija, dalyvių pritraukimas ir realistiškas biudžetas.

    Iki kada ir kur pateikti dokumentus?

    Projektų paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 29 dieną 15.00 valandos. Paraiškas reikia pateikti trimis egzemplioriais, jas galima pristatyti asmeniškai arba siųsti paštu.

    Dokumentai priimami adresu Vilniaus g. 44, 33140 Molėtai, 124 kabinetas. Jei paraiškos originalai siunčiami paštu, ant voko turi būti nurodytas pavadinimas Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektas.

    Dėl paraiškų teikimo tvarkos ir papildomos informacijos nurodomas kontaktas Molėtuose, Vilniaus g. 44, 124 kabinetas, taip pat telefono numeris 0383 5 47 80 ir elektroninio pašto adresas migle.bareikyte@moletai.lt. Prieš teikiant dokumentus rekomenduojama dar kartą pasitikrinti paraiškos formą ir reikalavimus, kad būtų išvengta formalių trūkumų.

  • Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Susitikimas Tauragėje: ką aptarė?

    Gegužės 7 dieną Tauragėje įvyko tarpinstitucinis susitikimas, skirtas prekybos žmonėmis prevencijai ir pagalbai nukentėjusiems asmenims. Į diskusiją susirinko savivaldybių, teisėsaugos, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos, užimtumo tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo suderinti praktinius veiksmus, kaip anksčiau atpažinti rizikos situacijas ir užtikrinti pagalbą žmonėms, kurie galimai patiria išnaudojimą. Taip pat aptarta, kokių resursų trūksta regione ir kaip stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

    Statistika: atvejų nefiksuota, pagalba teikiama

    Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis ir socialinės bei psichologinės pagalbos centro „Veda Vidus“ atstovai pristatė veiklą ir situaciją Tauragės apskrityje. Nors oficialiai prekybos žmonėmis atvejų Tauragėje nefiksuota penkerius metus, specialistai akcentavo, kad tai nebūtinai reiškia problemos nebuvimą.

    Anot pristatytos informacijos, per praėjusius metus pagalba suteikta aštuoniems asmenims. Tai rodo, kad žmonės vis dar susiduria su išnaudojimo rizikomis, o pagalbos grandis regione turi veikti ne tik reaguodama į nusikaltimus, bet ir užkardydama juos ankstyvoje stadijoje.

    Kas labiausiai pažeidžiami ir kur kyla rizika?

    Institucijų atstovai įvardijo pagrindines rizikos grupes: bedarbius, priklausomybių turinčius asmenis, jaunuolius ir vienišas mamas. Pabrėžta, kad didesnė rizika atsiranda, kai žmogus yra socialiai pažeidžiamas, neturi stabilios gyvenamosios vietos ar pajamų, patiria skolas ar priklausomybes.

    Didžiausia rizika išskirta žemės ūkio, statybų, maitinimo, pramogų ir transporto sektoriuose. Šiose srityse dažniau pasitaiko neformalūs susitarimai, sezoninis darbas, tarpininkavimas, o tai sudaro prielaidas darbo išnaudojimui, dokumentų sulaikymui ar manipuliacijai žmogaus pažeidžiamumu.

    Tarp aptartų iššūkių minėtas prevencinių priemonių trūkumas regione, specialisto, nuosekliai dirbančio prekybos žmonėmis srityje, nebuvimas, ribotos laikino apgyvendinimo galimybės ir visuomenės informuotumo stoka. Dėl to dalis atvejų gali likti nepastebėti, o nukentėję žmonės pagalbos ieškoti per vėlai.

    Specialistai akcentavo, kad prekyba žmonėmis dažnai slepiasi po iš pirmo žvilgsnio teisėto darbo ar paslaugų pasiūlymo forma. Dėl to itin svarbūs aiškūs atpažinimo signalai, aktyvus institucijų keitimasis informacija ir praktinės pagalbos keliai, kuriuos žmogus suprastų iš karto.

    „STROM“ gairės: ką jos keičia savivaldybėms?

    Susitikimo metu dr. Dalia Puidokienė pristatė „STROM“ projekto gaires savivaldybėms, skirtas stiprinti Baltijos šalių atsparumą prekybai žmonėmis. Gairėse numatytos priemonės apima rizikos situacijų atpažinimą, prevencijos organizavimą, pagalbos teikimo užtikrinimą ir bendradarbiavimo stiprinimą.

    Akcentuota, kad tokios gairės savivaldybėms padeda susitarti dėl aiškaus veiksmų algoritmo, kai kyla įtarimų dėl išnaudojimo. Praktikoje tai reiškia greitesnį nukentėjusio asmens nukreipimą į pagalbą, geresnę institucijų koordinaciją ir mažesnę tikimybę, kad žmogus liks vienas su problema.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad prevencija regione turi būti nuolatinė, o ne epizodinė, ir apimti ne tik informavimą, bet ir konkrečius sprendimus dėl paslaugų prieinamumo. Taip pat pabrėžta, kad prekybos žmonėmis tema reikalauja jautraus darbo su pažeidžiamais žmonėmis, užtikrinant saugumą, konfidencialumą ir ilgalaikę pagalbą.

  • Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Pasaulinė NVO diena Seime: ko valstybė tikisi iš organizacijų ir ką žada mainais bendruomenėms?

    Forumas Seime Pasaulinę NVO dieną

    Vasario 27 dieną, minint Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną, Seimo rūmuose surengtas forumas Nevyriausybinės organizacijos ir valstybė: kur esame ir kur norime eiti. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip stiprinti NVO ir valstybės partnerystę bei užtikrinti, kad bendradarbiavimas būtų nuoseklus.

    Renginyje dalyvavo Pagėgių savivaldybės atstovės: vicemerė Aušra Zongailienė, VVG „Pagėgių kraštas“ pirmininkė Viktorija Ūselienė ir Lumpėnų kaimo bendruomenės bei Pagėgių savivaldybės NVO tarybos pirmininkė Jūratė Mažutienė. Savivaldybės atstovės pabrėžė, kad regionams svarbu turėti tiesioginį balsą nacionaliniuose sprendimuose.

    Kodėl NVO laikomos strateginiu partneriu

    Forume akcentuota, kad nevyriausybinės organizacijos prisideda prie socialinių paslaugų, švietimo, kultūros, jaunimo, sveikatos, aplinkosaugos ir bendruomenių telkimo. Kai visuomenė susiduria su krizėmis, NVO dažnai greičiau pasiekia pažeidžiamas grupes ir gali lanksčiau reaguoti vietoje.

    Valstybės institucijoms NVO svarbios ir kaip grįžtamojo ryšio kanalas, padedantis įvertinti, ar priemonės veikia realiomis sąlygomis. Tuo pat metu pačioms organizacijoms aktualu, kad partnerystė neapsiribotų vienkartiniais projektais, o remtųsi ilgalaikiu planavimu.

    Ko NVO prašo, o ką žada valstybė

    Diskusijose išryškėjo keli praktiniai klausimai, su kuriais NVO dažniausiai susiduria: nenuspėjamas finansavimas, didelė administracinė našta ir nevienoda savivaldybių praktika. Dalis organizacijų siekia aiškesnių taisyklių, kad jų teikiamos paslaugos ir veiklos būtų vertinamos pagal poveikį, o ne tik pagal ataskaitų apimtį.

    Renginyje pabrėžta, kad tvirta valstybės ir NVO partnerystė reikalinga ne tik paslaugų teikimui, bet ir pilietinei visuomenei stiprinti. Aktyvios bendruomenės, savanoriškos iniciatyvos ir vietos organizacijos dažnai tampa pagrindu, nuo kurio prasideda ilgalaikiai pokyčiai regionuose.

    Pagėgių savivaldybės atstovės akcentavo, kad bendruomeniškumas auga tada, kai iniciatyvūs žmonės turi erdvės veikti, o institucijos mato NVO kaip lygiavertį partnerį. Pasak jų, tokie forumai padeda suderinti lūkesčius ir išgryninti bendrus tikslus.

  • Švenčionių rajone savivaldybės dalijosi patirtimi: kokie sprendimai gerina paslaugas negaliai

    Gegužės 7 dieną Švenčionių rajono savivaldybėje vyko savivaldybių pasidalijimo gerąja patirtimi vizitas, skirtas socialinių paslaugų asmenims su negalia organizavimui. Į Švenčionių rajoną atvyko Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Stankevičė, Asmens su negalia gerovės tarybos ir socialinių paslaugų įstaigų atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškai įvertinti, kaip skirtingi sprendimai veikia kasdienybėje: nuo paslaugų prieinamumo iki bendruomeninių iniciatyvų, padedančių žmonėms gyventi savarankiškiau. Tokie vizitai savivaldybėms svarbūs ir dėl to, kad leidžia greičiau atsirinkti pasiteisinančius modelius, o ne kiekvienai atskirai kurti juos nuo pradžių.

    Vizitas pradėtas Pabradėje

    Pirmoji stotelė buvo Pabradėje veikiantis dienos centras „Asveja“. Čia svečius pasitiko Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Jakštaitė-Rauda ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro direktorius Miroslavas Lazdinis.

    Susitikimo metu aptarta, kokios paslaugos rajone teikiamos asmenims su negalia, kokie iššūkiai kyla planuojant pagalbą ir kokios kryptys laikomos prioritetinėmis. Daug dėmesio skirta bendruomeninių paslaugų plėtrai, individualių poreikių vertinimui ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui.

    Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Virvičienė ir dienos centro „Asveja“ socialinė darbuotoja Evelina Kindurytė pristatė kasdienę centro veiklą. Delegacija vietoje susipažino, kaip organizuojamas užimtumas, kaip derinamos skirtingos pagalbos formos ir kokiais sprendimais siekiama užtikrinti saugią, žmogui pritaikytą aplinką.

    Terapinis ūkis ir savarankiškumo ugdymas

    Vėliau delegacija lankėsi Seno Strūnaičio kaime, kur NVO „Ugdymo patirčių namai“ įkūrė terapinį ūkį. Ši erdvė orientuota į jaunuolių socialinių įgūdžių ugdymą, prasmingą užimtumą ir gebėjimų stiprinimą per praktinę veiklą.

    NVO „Ugdymo patirčių namai“ vadovas Kristijonas Žičkus pristatė programos logiką ir jos naudą dalyviams, akcentuodamas terapinės aplinkos reikšmę motyvacijai bei pasitikėjimui savimi. Pasak organizatorių, toks modelis padeda kurti aiškią dienotvarkę ir kartu lavinti kasdienius įgūdžius, reikalingus savarankiškam gyvenimui.

    Svečiai taip pat apsilankė Nijolės Genytės grupinio gyvenimo namuose. Čia aptarti praktiniai sprendimai, kurie padeda žmonėms su negalia gyventi bendruomenėje kuo savarankiškiau, išlaikant reikalingą pagalbos lygį ir užtikrinant saugumą.

    Kodėl tokie susitikimai svarbūs

    Vizite dalyvavo ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Lazdinienė bei asmenų su negalia reikalų koordinatorė Jorinta Venslauskienė. Pasak savivaldybių atstovų, gerosios patirties perėmimas padeda greičiau identifikuoti, kas veikia realiomis sąlygomis, ir kur reikia papildomų resursų.

    Tokie vizitai tampa ne tik proga pristatyti taikomus modelius, bet ir platforma suderinti bendras kryptis, ypač kai socialinių paslaugų kokybė priklauso nuo nuoseklaus koordinavimo tarp savivaldybių, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų. Praktinių pavyzdžių pažinimas dažnai virsta konkrečiais sprendimais, kurie vėliau pritaikomi ir kitose savivaldybėse.

    Informaciją parengė Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

  • Ukmergės rajonas skelbia etninės kultūros projektų konkursą: paraiškos iki gegužės 26 dienos

    Ukmergės rajono savivaldybė paskelbė Etninės kultūros globos programos projektų konkursą, į kurį kviečiamos teikti paraiškas nevyriausybinės organizacijos ir biudžetinės įstaigos. Savivaldybė nurodo, kad šia priemone siekiama nuosekliai stiprinti etninės kultūros veiklas rajone ir didinti bendruomenių įsitraukimą.

    Konkurso tikslas – skatinti etninės kultūros plėtotę, prisidėti prie tautinio tapatumo ir savimonės ugdymo bei etninio paveldo puoselėjimo Ukmergės rajone. Tokie konkursai paprastai orientuoti ne į vienkartinius renginius, o į aiškiai suplanuotas veiklas su apčiuopiamais rezultatais, pavyzdžiui, edukacijomis, praktiniais užsiėmimais ar tradicijų tęstinumu.

    2026 metų konkurso prioritetai

    Skelbiama, kad vienas svarbiausių 2026 metų prioritetų – tradicinių amatų ir senųjų technologijų puoselėjimas bei etninio paveldo išsaugojimas. Savivaldybė akcentuoja vietos meistrų ir organizacijų, perduodančių tradicinius amatus jaunajai kartai, rėmimą, taip pat edukacinių dirbtuvių ir stovyklų organizavimą.

    Kitas prioritetas – tradicinės muzikos, šokių ir dainavimo puoselėjimas, skatinant folkloro ansamblių veiklą ir įtraukiant jaunimą į mokymus. Taip pat numatytas tradicinių švenčių ir kalendorinių papročių atgaivinimas, rengiant vietos bendruomenėms aktualias šventes ir stiprinant gyvą tradicijų perdavimą.

    Terminai ir finansavimo ribos

    Paraiškas konkursui galima teikti nuo 2026 metų gegužės 4 dienos iki 2026 metų gegužės 26 dienos 17 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad pareiškėjas konkursui gali teikti tik vieną nustatytos formos paraišką su priedais.

    Nurodoma, kad minimali finansavimo suma vienam projektui – 300 eurų, o maksimali – 1 000 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad paraiškose verta aiškiai pagrįsti planuojamų veiklų apimtį ir sąnaudas, kad biudžetas atitiktų realius įgyvendinimo poreikius bei numatytus rezultatus.

    Kaip pateikti paraišką?

    Projekto paraiška gali būti teikiama elektronine versija elektroniniu paštu, tačiau tik pasirašyta elektroniniu parašu. Taip pat numatyta galimybė paraišką pateikti kaip popierinį dokumentą Savivaldybės administracijos priimamajame, Kęstučio a. 3, Ukmergėje.

    Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo tvarkos nurodytas kontaktinis asmuo – savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Butkutė. Daugiau informacijos suteikiama savivaldybės nurodytais kontaktais.

  • Visaginas skelbia 2026 metų kultūros ir meno projektų konkursą: kam skirs iki 20 000 eurų

    Visaginas skelbia 2026 metų kultūros ir meno projektų konkursą: kam skirs iki 20 000 eurų

    Visagino savivaldybės administracija paskelbė 2026 metų Kultūros ir meno sričių projektų finansavimo konkursą ir kviečia teikti paraiškas miesto kultūrinę veiklą vykdančias organizacijas. Savivaldybė tikisi paskatinti naujas kūrybines iniciatyvas, didinti kultūros paslaugų prieinamumą ir sudaryti daugiau galimybių gyventojų saviraiškai.

    Paraiškas gali teikti Visagino savivaldybės teritorijoje kultūrinę veiklą vykdantys pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, turintys NVO žymą, taip pat kultūros srityje dirbančios viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra savivaldybė. Savivaldybės biudžetinės įstaigos paraiškų teikti negali, tačiau gali dalyvauti projektuose kaip partnerės.

    Finansavimo kryptys ir sumos

    Konkursas apima dvi pagrindines kryptis: kultūros ir meno projektų įgyvendinimą Visagino savivaldybėje bei kultūros ir meno festivalių organizavimą. Pirmojoje kryptyje vienam projektui numatomas finansavimas nuo 1 000 iki 3 600 eurų, o festivalių kryptyje suma gali siekti nuo 2 500 iki 20 000 eurų.

    Projektų turiniu siekiama stiprinti kultūrinį dialogą ir į veiklas įtraukti įvairias visuomenės grupes, taip pat plėsti kultūros paslaugų pasiūlą. Akcentuojamas aukšto meninio ir profesinio lygio Lietuvos ir užsienio šalių kultūros bei meno pristatymas Visagine, įskaitant festivalių organizavimą mieste.

    Kokie prioritetai keliami projektams?

    Vertinant paraiškas, kultūros ir meno projektų kryptyje išskiriami keli prioritetai: Visagino istorinės atminties aktualizavimas, bendruomenės įtraukties skatinimas ir daugiatautiškumo puoselėjimas. Taip pat numatytas profesionaliojo meno skatinimas ir sklaida bei Visagino identiteto stiprinimas.

    Festivalių organizavimo kryptyje prioritetas įvardijamas aiškiai: Visagino savitumo formavimas. Savivaldybė signalizuoja, kad remiami renginiai turėtų ne tik pritraukti auditoriją, bet ir prisidėti prie miesto įvaizdžio bei kultūrinio išskirtinumo.

    Terminai ir svarbiausios sąlygos

    Pareiškėjas turi prisidėti ne mažiau kaip 10 proc. nuo planuojamos savivaldybės biudžeto lėšų sumos, skirtos projekto veiklų išlaidoms finansuoti. Taip pat numatyta, kad projekte suplanuotos veiklos turi būti įgyvendintos ir už jas atsiskaityta iki 2026 metų gruodžio 20 dienos.

    Paraiškų pateikimo terminas nustatytas iki 2026 metų gegužės 29 dienos imtinai. Paraiškos teikiamos Visagino savivaldybės administracijai elektroninėmis priemonėmis, o kitais būdais arba po termino gautos paraiškos nebus vertinamos.

    Dėl konkurso sąlygų ir pateikimo tvarkos informacija teikiama savivaldybės darbo valandomis nurodytais kontaktais. Savivaldybė primena, kad svarbu pateikti visus privalomus dokumentus ir tinkamai suplanuoti biudžetą, nes projektų vertinime reikšmingi ir aiškūs veiklų bei išlaidų pagrindimai.

  • Kaišiadorių rajone patvirtinti 26 bendruomeniniai projektai: kaip paskirstyta 21 055,37 eurų parama

    Kaišiadorių rajone patvirtinti 26 bendruomeniniai projektai: kaip paskirstyta 21 055,37 eurų parama

    Kaišiadorių rajono savivaldybė patvirtino bendruomeninių projektų, finansuojamų pagal rėmimo konkursą, sąrašą ir kiekvienam jų skiriamas sumas. Sprendimas įtvirtintas mero 2026 metų balandžio 27 dieną pasirašytu potvarkiu Nr. V16E-362.

    Iš viso finansavimas skirtas 26 projektams, o bendra patvirtinta suma siekia 21 055,37 eurų. Daugumai iniciatyvų numatytas 800–900 eurų dydžio finansavimas, o mažiausios patvirtintos sumos siekia apie 593–595 eurus.

    Kam skirta parama?

    Didžiausia dalis finansuojamų idėjų orientuota į bendruomenės telkimą ir gyventojų užimtumą: sporto šventes, išvykas, stovyklas, renginius bei senjorų ir jaunimo veiklas. Tarp projektų matyti ir iniciatyvos, skirtos neįgaliųjų organizacijų aktyvumui bei bendruomeniniam įsitraukimui stiprinti.

    Finansavimas taip pat numatytas viešųjų erdvių ir materialinės bazės gerinimui, kai tikslas yra ilgalaikė nauda vietos gyventojams. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su bendruomenių namų aplinkos tvarkymu, infrastruktūros atnaujinimu ar priemonių įsigijimu veikloms vykdyti.

    Ryškesnės iniciatyvos ir sumos

    Didžiausias patvirtintas vieno projekto finansavimas siekia 900 eurų ir skirtas kelioms iniciatyvoms, tarp jų Mikalaučiškių bendruomenės projektui Viskas bendruomenės gerovei, Kaišiadorių rajono pensininkų klubo projektui Senjorai, savaitė – jūsų, taip pat Vilūnų kaimo bendruomenės aplinkos sutvarkymo darbams.

    Taip pat 900 eurų skirta Visuotinio stalo žaidimų klubo Visažiniukas iniciatyvai, orientuotai į bendravimą ir pažinimą per stalo žaidimus, bei Žaslių krašto jaunimo bendruomenės renginių infrastruktūros stiprinimui. Kaugonių krašto bendruomenės Bendrystė projektui Kaugonių mokyklos renesansas taip pat patvirtinta 900 eurų suma.

    Tarp mažiausiai finansuojamų projektų yra Karčiupio kaimo bendruomenės Marių krantas iniciatyva Nuo įrankio iki tvoros, kuriai skirta 593,72 eurų, ir Stabintiškių bendruomenės projektas Stabintiškės: laikas ir žmonės, kuriam numatyta 594,83 eurų. Kaišiadorių krašto neįgaliųjų sąjungai projektui Būk aktyvus 2026 skirta 798,07 eurų.

    Ką tai reiškia bendruomenėms?

    Toks finansavimo modelis leidžia vienu metu palaikyti didesnį skaičių vietos iniciatyvų ir užtikrinti, kad parama pasiektų skirtingas seniūnijas bei gyventojų grupes. Praktikoje tai reiškia daugiau vietinių renginių, aktyvesnį bendruomenių gyvenimą ir geresnes sąlygas bendroms veikloms.

    Kadangi didžioji dalis sumų yra panašaus dydžio, konkursas akivaizdžiai orientuotas į mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Tokios iniciatyvos dažnai duoda apčiuopiamą rezultatą per vieną sezoną ir skatina bendruomenes teikti naujus sumanymus ateityje.

  • Kvietimas į Pagėgių miesto vietos veiklos grupės 2025 metų veiklos pristatymą: kas numatyta?

    Kvietimas į Pagėgių miesto vietos veiklos grupės 2025 metų veiklos pristatymą: kas numatyta?

    Pagėgių miesto vietos veiklos grupė skelbia kvietimą dalyvauti 2025 metų veiklos įgyvendinimo pristatyme. Renginyje planuojama aptarti, kokie darbai ir projektai bus vykdomi, kokių rezultatų tikimasi ir kaip prie jų gali prisidėti bendruomenė.

    Tokie pristatymai paprastai skirti supažindinti gyventojus, nevyriausybines organizacijas ir vietos partnerius su prioritetais, finansavimo kryptimis bei svarbiausiais įgyvendinimo etapais. Dažnai pristatoma, kaip bus vertinamas planuojamų veiklų poveikis miestui ir kam teikiama pirmenybė.

    Vietos veiklos grupės modelis remiasi partneryste tarp savivaldos, bendruomenių ir kitų vietos organizacijų, todėl gyventojų įsitraukimas laikomas viena svarbiausių sąlygų sėkmingiems rezultatams. Pristatymo metu dalyviai paprastai turi galimybę užduoti klausimus, išsakyti poreikius ir pateikti pasiūlymus.

    Jei pristatyme bus aptariami kvietimai teikti paraiškas ar projektų atrankos kriterijai, verta iš anksto pasitikslinti, kokie reikalavimai taikomi pareiškėjams ir kokie dokumentai gali būti reikalingi. Tai ypač aktualu bendruomeninėms iniciatyvoms, kurios siekia paramos viešosioms erdvėms, socialinėms ar užimtumo veikloms.

    Organizatoriai kviečia suinteresuotus Pagėgių krašto gyventojus ir partnerius sekti oficialią informaciją apie pristatymo laiką, vietą ir dalyvavimo tvarką. Patogiausia tai daryti per vietos veiklos grupės arba savivaldybės informacijos kanalus, kur paprastai skelbiami visi atnaujinimai.

  • Kelmės VVG skelbia kvietimą teikti vietos projektus: paraiškos pagal priemonę „Kaimo vietovių NVO re-kreacija“

    Kelmės VVG skelbia kvietimą teikti vietos projektus: paraiškos pagal priemonę „Kaimo vietovių NVO re-kreacija“

    Kvietimas galios du mėnesius

    Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupė paskelbė kvietimą teikti vietos projektus pagal 2024–2029 metų vietos plėtros strategijos priemonę „Kaimo vietovių NVO re-kreacija“ Nr. KELM-LEADER-20VVG-09-06.

    Šis kvietimas skirtas pareiškėjams, planuojantiems iniciatyvas, kurios stiprina bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklas kaimo vietovėse, sudaro sąlygas kokybiškam laisvalaikiui ir bendruomeninei įtraukčiai.

    Paraiškų teikimo terminai

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metais gegužės 25 dienos 00.00 valandos iki 2026 metais liepos 24 dienos 23.59 valandos. Vėliau pateiktos paraiškos paprastai nevertinamos, todėl pareiškėjams rekomenduojama planuoti laiką dokumentams parengti iš anksto.

    Tokio tipo kvietimuose dažniausiai vertinamas projekto pagrįstumas, numatomų veiklų nauda vietos bendruomenei, partnerystės ir ilgalaikis tęstinumas, todėl vien idėjos nepakanka, svarbu aiškiai aprašyti planą ir rezultatus.

    Ką verta pasiruošti iš anksto?

    Praktikoje didžiausia dalis nesklandumų kyla dėl ne iki galo sukomplektuotų dokumentų ar neaiškiai aprašytų veiklų, todėl prieš teikiant paraišką verta pasitikrinti, ar parengtas biudžetas, suplanuoti terminai ir numatyti matuojami rezultatai.

    Taip pat pravartu įsivertinti, ar pareiškėjo statusas ir veiklos atitinka priemonės logiką bei vietos plėtros strategijos kryptį, nes tai lemia, ar projektas bus pripažintas tinkamu vertinti ir finansuoti.