CP v2

Tag: Obligacijų pajamingumas

  • Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Biudžetas pristatomas politinės įtampos fone

    Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį ketina pristatyti 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriuo siekiama mažinti deficitą ir stabdyti sparčiai augančią skolą. Planas gimsta sudėtingomis sąlygomis, nes parlamente nėra tvirtos valdančiosios daugumos, todėl sprendimams reikės plataus politinio susitarimo.

    Pagal numatytą tvarkaraštį biudžeto įstatymo projektas iki spalio 6 dienos turi būti oficialiai pateiktas Nacionalinei Asamblėjai. Analitikai vertina, kad derybos dėl galutinių formuluočių gali užsitęsti, o tai didintų politinį neapibrėžtumą ir rinkų jautrumą.

    „Gali prasidėti ilgas derinimo procesas tarp vyriausybės, Nacionalinės Asamblėjos ir Senato, trunkantis net iki 2027 metų pirmos pusės, o tai reikštų daugiau neapibrėžtumo“, – sakė BCA Research Europos vyriausiasis strategas Jérémie Peloso.

    54 mlrd. eurų taupymo planas

    Ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu yra nurodęs, kad pagrindinis tikslas – apie 54 mlrd. eurų išlaidų mažinimas. Vyriausybė teigia, kad be taupymo priemonių viešųjų finansų deficitas 2027 metais galėtų priartėti prie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o siekiama jį sumažinti iki 5 proc.

    Tarp jau aptariamų krypčių minimi sprendimai dėl pensijų sistemos sąnaudų, viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymas ir valstybės finansuojamo nedarbingumo išmokų taisyklių keitimas. Taip pat svarstoma riboti pensijų indeksavimą ir mažinti mokesčių lengvatų apimtį kai kurioms gyventojų grupėms.

    „Kitais metais dėl geopolitinio konteksto ir išaugusių palūkanų valstybei reikės rasti papildomus 10 mlrd. eurų“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Rekordinė skola ir augančios palūkanos

    Viešųjų finansų padėtį apsunkina didelė skola: Prancūzijos viešoji skola yra pasiekusi apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Toks lygis laikomas vienu didžiausių Europos Sąjungoje ir didina spaudimą vyriausybei įrodyti, kad taupymo planas yra realistiškas.

    Rinkų dėmesį traukia ir skolinimosi kaina: Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki 4,94 proc., aukščiausio lygio per kelis dešimtmečius. Augančios palūkanos reiškia, kad net ir nedideli deficito nukrypimai gali greitai padidinti biudžeto išlaidas skolos aptarnavimui.

    „Skolos ir BVP santykis 2027 metais nemažės, tikėtina, kad jis viršys 120 proc.“, – teigė Paryžiaus 1 Pantheon-Sorbonne universiteto ekonomikos profesorius François Facchini.

    Protestai ir kaltinimai taupymu

    Biudžeto kryptis sulaukė aštrios kritikos iš kairiųjų partijų ir profesinių sąjungų, kurios planuojamas priemones vadina taupymu socialinės apsaugos sąskaita. Prieš biudžeto pristatymą profesinės sąjungos yra kvietusios į streikus, ypač akcentuodamos nepasitenkinimą viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymu.

    Socialistų partijos atstovas spaudai Arthur Delaporte planuojamą projektą apibūdino kaip kartų taupymo vaistą, abejojančiu galimybe rasti žadėtą kompromisą. Vyriausybei tai reiškia riziką, kad biudžeto svarstymas taps ne tik finansiniu, bet ir politiniu išbandymu.

    Prancūzija subalansuoto biudžeto nėra turėjusi nuo 1973 metų, o ilgi žemų palūkanų metai anksčiau leido skolą aptarnauti lengviau. Tačiau pasikeitusi pinigų politikos aplinka ir didėjantis investuotojų jautrumas fiskalinei drausmei verčia Paryžių ieškoti sprendimų, kurie būtų įtikinami ir parlamente, ir finansų rinkose.

  • Prancūzijos skolinimosi kaina šauna į viršų: 10 metų palūkanos beveik 5 proc., skirtumas su Vokietija auga

    Prancūzijos skolinimosi kaina šauna į viršų: 10 metų palūkanos beveik 5 proc., skirtumas su Vokietija auga

    Palūkanos – aukščiausiame taške per dešimtmečius

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas spalio 1 dieną priartėjo prie 5 proc. ribos ir pasiekė lygį, kurio rinka nematė nuo 2002 metų. Toks šuolis signalizuoja augantį investuotojų nervingumą dėl šalies viešųjų finansų ir didėjančios skolos.

    Rinkos duomenys rodo, kad per pastarąjį ketvirtį palūkanos kilo sparčiausiai per beveik keturis dešimtmečius, o mėnesio augimas buvo ryškiausias nuo 2022 metų. Didesnės skolinimosi sąnaudos reiškia brangesnį naujų obligacijų platinimą ir didesnį spaudimą biudžetui.

    Biudžetas ir politika didina įtampą

    Šis palūkanų šuolis sutapo su Vyriausybės pristatomais būsimo valstybės biudžeto metmenimis, kai investuotojai ypač jautriai vertina bet kokius ženklus, ar skola bus stabilizuojama. Prancūzija subalansuoto biudžeto nėra turėjusi nuo 1973 metų, todėl pasitikėjimas viešųjų finansų kryptimi tampa kritiniu veiksniu.

    Papildomą rizikos priedą rinka paprastai įkainoja politinio neapibrėžtumo laikotarpiais, ypač artėjant prezidento rinkimams. Tokiu metu bet koks signalas apie galimus mokesčių, išlaidų ar skolos valdymo pokyčius gali akimirksniu atsispindėti obligacijų kainose.

    „Kuo daugiau mokame palūkanų, tuo mažiau lieka šalies prioritetams. Ši realybė galioja visiems: Vyriausybei, parlamentui ir kandidatams“, – sakė premjeras Sébastien Lecornu.

    Skirtumas su Vokietija – aukščiausias per 14 metų

    Situacijos rimtumą parodo ir didėjantis skirtumas su Vokietija, kurios 10 metų obligacijų pajamingumas Europoje laikomas pagrindiniu atskaitos tašku. Tą pačią dieną Vokietijos rodiklis siekė apie 3,6 proc., maždaug 1,3 procentinio punkto mažiau nei Prancūzijos.

    Šis vadinamasis Prancūzijos ir Vokietijos pajamingumų skirtumas išsiplėtė iki didžiausio lygio per 14 metų. Praktikoje tai reiškia, kad rinka Prancūzijai priskiria didesnę riziką ir reikalauja didesnės grąžos už skolinimą.

    Įtampa persimetė ir į akcijų rinkas: Europos biržose fiksuotas kritimas, o Paryžiaus CAC 40 dienos pradžioje smuko daugiau nei 1 proc. Tokiais momentais investuotojai dažniau mažina rizikingesnių aktyvų dalį portfeliuose.

    Skola – 3 596 000 000 000 eurų

    Prancūzijos viešoji skola pasiekė 3 596 000 000 000 eurų ir sudaro apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokie skaičiai didina spaudimą valdžiai ieškoti taupymo priemonių, nes palūkanų išlaidos, kylant rinkos normoms, ilgainiui tampa vis reikšmingesne biudžeto eilute.

    Rinkoms svarbu ne tik skolos dydis, bet ir aiškus planas, kaip bus mažinamas deficitas bei stabilizuojamas skolos santykis su ekonomikos dydžiu. Tai ypač aktualu euro zonoje, kur investuotojai lygina valstybes tarpusavyje, o palūkanų skirtumai tampa pasitikėjimo barometru.

    Finansų institucijų vertinimu, šalies skolos vertybiniai popieriai priklauso plačiam investuotojų ratui: dalį turi Prancūzijos investuotojai, dalį euro zonos dalyviai, dalį investuotojai už euro zonos ribų, o reikšminga dalis laikoma nacionalinio centrinio banko balanse, susijusiame su euro zonos pinigų politikos priemonėmis.

    Analitikai pabrėžia, kad palūkanų kreivę šiuo metu veikia keli veiksniai vienu metu: infliacijos ir augimo perspektyvos, Europos Centrinio Banko politikos kryptis, energijos kainų svyravimai ir fiskalinės drausmės patikimumas. Kuo ilgiau išlieka neapibrėžtumas, tuo didesnė tikimybė, kad skolinimosi kaina gali išlikti padidėjusi.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: įtampa dėl Hormuzo sąsiaurio purto akcijas ir obligacijas

    Naftos kainos šauna aukštyn: įtampa dėl Hormuzo sąsiaurio purto akcijas ir obligacijas

    Antradienį tarptautinės naftos kainos kilo toliau, o rinkas papildomai sukrėtė augantys vyriausybių obligacijų pajamingumai. Investuotojai vertina didėjančią riziką, kad sutrikimai Artimuosiuose Rytuose vėl pakurstys infliaciją ir privers centrinius bankus ilgiau laikyti aukštas palūkanas.

    Didžiausias nerimo šaltinis išlieka derybos tarp JAV ir Irano bei neapibrėžtumas dėl Hormuzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute paprastai greitai persiduoda į degalų, transporto ir draudimo kaštus, o galiausiai ir į vartotojų kainas.

    „Kol nėra aiškaus susitarimo dėl laivybos saugumo Hormuzo sąsiauryje, nafta išliks jautri bet kokioms žinutėms iš derybų“, – sakė rinkų analitikai.

    „Brent“ rūšies nafta prekybos metu brango beveik 2 proc. ir perkopė 107 JAV dolerių už barelį ribą, o JAV WTI kilo apie 1,8 proc. iki daugiau nei 94 JAV dolerių. Perskaičiavus, tai atitinka maždaug 98 eurus už „Brent“ barelį ir apie 86 eurus už WTI barelį, jei taikomas apytikris 0,92 euro už JAV dolerį kursas.

    Naftos brangimas atgaivino infliacijos baimes ir sustiprino lūkesčius, kad JAV Federalinis rezervų bankas gali dar kartą kelti palūkanas. Dėl to rinkose fiksuotas ryškus obligacijų išpardavimas, kuris automatiškai kelia pajamingumus ir brangina skolinimąsi.

    JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 5,27 proc., pasiekdamas aukščiausią lygį per beveik du dešimtmečius. Dvejų metų JAV obligacijų pajamingumas taip pat šoktelėjo arti 5 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas priartėjo prie 3,62 proc., aukščiausio lygio nuo 2009 metų vasaros.

    Brangesnis skolinimasis ir spaudimas akcijoms

    Obligacijų pajamingumai yra vienas svarbiausių orientyrų, nuo kurių priklauso paskolų kaina visoje ekonomikoje. Kylant pajamingumams, brangsta būsto paskolos, įmonių finansavimas ir valstybių skolinimasis, todėl augimo perspektyvos tampa trapesnės.

    Tuo pat metu didesnės palūkanos mažina akcijų patrauklumą, nes investuotojai gali gauti didesnę grąžą iš mažesnės rizikos instrumentų. Būtent todėl akcijų rinkos pastaruoju metu jautriai reaguoja į kiekvieną duomenų publikaciją apie infliaciją ir darbo rinką.

    Europoje prekybos pradžia buvo nevienareikšmė: „Euro Stoxx 50“ beveik nekito, o platesnis „Stoxx 600“ kiek kilo. Tuo metu Prancūzijos CAC 40 ir Vokietijos DAX indeksai smuko apie 0,5 proc., atspindėdami didesnį jautrumą palūkanų normų lūkesčiams.

    Azija ir centrinių bankų signalai

    Azijos biržose vyravo nuosaikesnės nuotaikos: Japonijos „Nikkei 225“ krito apie 1,3 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ leidosi apie 0,9 proc., o Honkongo „Hang Seng“ smuko apie 0,6 proc. Investuotojai regione vertino ir pasaulinių palūkanų trajektoriją, ir energijos kainų poveikį importuojančioms ekonomikoms.

    Australijos centrinis bankas antradienį padidino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 4,6 proc., aukščiausio lygio per 15 metų. Bankas atkreipė dėmesį, kad brangstantys degalai kelia kainas plačiu mastu, o infliacijos spaudimas išlieka atkaklus.

    Investuotojai artimiausiomis dienomis laukia naujų JAV infliacijos ir užimtumo rodiklių, kurie gali nulemti tolimesnius Federalinio rezervų banko sprendimus. Jei duomenys patvirtins, kad kainų augimas vėl stiprėja, rinkose gali išlikti padidėjęs svyravimas tiek obligacijose, tiek akcijose, o energijos kainos gali dar labiau išauginti spaudimą vartotojų biudžetams.

  • Lenkijai „Moody’s“ sumažino reitingą: brangstant skolinimuisi prasideda tikras 2027 metų biudžeto testas

    Lenkijos finansų rinkose sujudimas kilo po to, kai reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino šalies kredito reitingą vienu laipteliu – iki A3. Sprendimą lydėjo staigesnis 10 metų obligacijų pajamingumo šuolis, o tai signalizuoja, kad skolintis valstybei gali brangti net ir be akivaizdaus kapitalo bėgimo.

    Nors pirmomis dienomis nebuvo matyti panikos požymių nei obligacijų, nei valiutos rinkoje, pagrindinis klausimas lieka atviras: kaip atrodys 2027 metų biudžetas, jei pajamų planus mažins politiniai sprendimai, o rizikos premija už Lenkijos skolą išliks didesnė. Investuotojams svarbiausia ne pats reitingo pokytis, o tai, ar valdžia pateiks patikimą kelią deficitui ir skolai stabilizuoti.

    Kas lėmė reitingo mažinimą?

    „Moody’s“ argumentacijoje akcentuojama fiskalinė kryptis: didelis deficitas, auganti skola ir didėjanti jos aptarnavimo kaina. Agentūra prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026 ir 2027 metais gali siekti apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto, o skolos santykis su bendruoju vidaus produktu gali kilti iki beveik 69 proc. 2027 metais.

    Kitas svarbus motyvas – politinės kliūtys fiskalinei konsolidacijai. Reitingų agentūra tiesiogiai neįvardija vieno sprendimo kaip priežasties, tačiau pabrėžia, kad šalies institucijoms vis sunkiau susitarti dėl priemonių, kurios leistų mažinti deficitą nepadidinant skolos dar sparčiau.

    2027 metų biudžetas: kur gali atsiverti skylė?

    2027 metų biudžeto projekte numatoma apie 153,2 mlrd. eurų pajamų, iš jų apie 137,3 mlrd. eurų turėtų sudaryti mokestinės pajamos. Plane pajamų didinimas remiasi ne vien išlaidų augimo ribojimu, bet ir naujomis ar didesnėmis mokestinėmis priemonėmis.

    Rinkos dalyviai įvardija riziką, kad politiniai veto ar neįgyvendintos mokestinės pataisos gali sumažinti biudžeto pajamas maždaug 2,2–3,3 mlrd. eurų. Toks pajamų praradimas pats savaime nebūtinai sukelia krizę, tačiau didina skolą, augina palūkanų išlaidas ir mažina valdžios manevro laisvę ekonomikai lėtėjant.

    Ką reiškia brangesnis skolinimasis?

    Reitingo sumažinimas nebūtinai automatiškai išprovokuoja ilgalaikį pajamingumų šuolį, nes dalis rizikos gali būti įkainota iš anksto. Vis dėlto, jei investuotojai reikalauja aukštesnės premijos už riziką, valstybės skolos aptarnavimas per kelerius metus pastebimai pabrangsta, ypač kai didelė dalis skolos turi būti refinansuojama.

    2027 metais poveikis labiausiai paliestų naujas emisijas, o pilnas brangesnių palūkanų persidavimas visam skolos portfeliui paprastai užtrunka. Dėl to rinkai svarbiausia ne vienadienė reakcija, o tai, ar padidėjusi rizikos premija taps ilgalaike norma.

    Lenkijos finansų ministerija viešai pabrėžė, kad sprendimą vertina rimtai, tačiau be panikos, ir akcentavo institucijų bendradarbiavimo svarbą. Prezidento kanceliarija savo ruožtu argumentuoja, kad vetuoti teisės aktai, jų vertinimu, buvo parengti nekokybiškai ir kėlė teisinių abejonių.

    Rinkos požiūriu lemiamas bus atsakymas į paprastą klausimą: ar valdžia pateiks aiškų atsarginį scenarijų, kuris užpildytų galimą pajamų trūkumą nepadidinant skolos daugiau, nei investuotojai pasirengę toleruoti. Kol tokio signalo nėra, 2027 metų biudžetas išlieka pagrindiniu testu Lenkijos kredito patikimumui.

  • Fed pakėlus palūkanas, Europos biržos sužaliavo: doleris stiprėja, įtampa dėl infliacijos

    Fed pakėlus palūkanas, Europos biržos sužaliavo: doleris stiprėja, įtampa dėl infliacijos

    Europos akcijų biržos ketvirtadienio rytą startavo kilimu, nors Volstrite prieš tai vyravo kritimas po JAV Federalinio rezervų banko sprendimo pirmą kartą per daugiau nei trejus metus padidinti bazines palūkanų normas. Investuotojai regione signalus priėmė palyginti ramiai, tačiau rinkų dėmesys greitai persimetė į valiutas ir obligacijų pajamingumus.

    Platesni Europos indeksai „Euro Stoxx 50“ ir „Stoxx 600“ sesijos pradžioje kilo daugiau nei 0,6 proc. Pagrindiniai indeksai Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Šveicarijoje taip pat judėjo į viršų, o Londono „FTSE 100“ išsiskyrė didesniu, daugiau nei 1 proc. šuoliu.

    Prancūzijos rinkoje stipriau brango pramonės ir automobilių gamintojų akcijos: „Renault“ kilo daugiau nei 2 proc., „Stellantis“ – apie 1,6 proc., „Schneider Electric“ – apie 1,3 proc. Tuo pat metu technologijų sektoriuje fiksuotas išsiskiriantis spaudimas, pavyzdžiui, „Dassault Systèmes“ akcijos smuko apie 2,4 proc.

    Toks Europos optimizmas pasirodė po labiau nervingos dienos JAV: „Dow Jones“ indeksas trečiadienį krito apie 1,2 proc., „S&P 500“ – apie 0,4 proc., o „Nasdaq“ beveik nekito. Azijoje naktį vyravo mišrios nuotaikos: Tokijo „Nikkei 225“ kilo apie 0,2 proc., Seulo „Kospi“ – apie 0,9 proc., tačiau Honkongo „Hang Seng“ traukėsi apie 0,7 proc., o Šanchajaus indeksas – apie 0,4 proc.

    Rinkoms svarbiausia – doleris ir pajamingumai

    Didesni judesiai išryškėjo valiutų ir skolos vertybinių popierių rinkose. JAV doleris pakilo į aukščiausią lygį per maždaug septynias savaites, o šį šuolį sustiprino po sprendimo pašokę trumpesnio laikotarpio JAV iždo obligacijų pajamingumai.

    Euras ryte buvo silpnesnis, jo kursas JAV dolerio atžvilgiu krito apie 0,5 proc. iki maždaug 1,146. Praktikoje stipresnis doleris gali palengvinti Europos eksportuotojų konkurencingumą JAV rinkoje, tačiau kartu brangina doleriais įkainojamas žaliavas, ypač energijos išteklius.

    Obligacijų rinkoje dvejų metų JAV iždo obligacijų pajamingumas, laikomas jautriausiu palūkanų lūkesčiams, pakilo maždaug iki 4,72 proc. nuo apie 4,67 proc. prieš sprendimą ir laikėsi netoli šio lygio. Dešimties metų pajamingumas sukosi ties maždaug 5 proc. riba, atspindėdamas ir energijos kainų rizikas, ir investuotojų nerimą dėl JAV fiskalinės padėties.

    Ko tikisi investuotojai toliau?

    Rinkos dalyviai vis dažniau vertina, kad palūkanų didinimo ciklas gali nesibaigti vienu sprendimu. Pagal išvestinių priemonių kainodarą investuotojai pilnai įskaičiuoja dar vieną palūkanų kėlimą iki gruodžio, o galimybę, kad tai įvyks jau spalį, vertina maždaug kaip 50 proc.

    Vienu iš svarbių artimiausių impulsų Europai turėjo tapti Anglijos banko posėdis, kur tikėtasi palūkanų normų palikimo tame pačiame lygyje. Tuo metu Japonijos banko sprendimo investuotojai laukė penktadienį, o rinkose sklandė lūkesčiai, kad Japonija gali imtis griežtesnės politikos žingsnių.

    Analitikai pabrėžia, kad geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir energijos kainų jautrumas išlieka viena didžiausių rizikų infliacijos trajektorijai, todėl centriniai bankai gali būti priversti ilgiau išlaikyti griežtesnę pinigų politiką. Tokia aplinka ypač svarbi euro zonos įmonėms, kurių kaštai priklauso nuo importuojamų žaliavų, o finansavimo sąnaudos – nuo obligacijų pajamingumų.

  • ECB palūkanų kėlimas smogs būsto paskoloms: kiek brangs įmokos Vokietijoje ir Ispanijoje?

    ECB palūkanų kėlimas smogs būsto paskoloms: kiek brangs įmokos Vokietijoje ir Ispanijoje?

    Kas pasikeitė po ECB sprendimo

    Euro zonos didžiosiose ekonomikose būsto paskolų palūkanos nuo rugpjūčio toliau kilo, tačiau poveikis skiriasi priklausomai nuo šalies ir paskolos tipo. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas didinti bazines palūkanų normas buvo iš dalies įskaičiuotas į bankų pasiūlymus dar iki oficialaus pranešimo.

    Vis dėlto kredito įstaigos palūkanas gali kelti ir toliau, jei infliacija išliks atkakli, o rinkos palūkanų normos ir valstybės obligacijų pajamingumai išsilaikys aukštame lygyje. Praktikoje tai reiškia didesnes mėnesines įmokas naujiems skolininkams ir didesnę bendrą sumokamų palūkanų sumą per visą laikotarpį.

    Prancūzija: fiksuotos palūkanos artėja prie 4 proc.

    Prancūzijoje, kur beveik visas būsto finansavimas remiasi fiksuotomis palūkanomis, rugsėjo pradžioje vidutinės 20 metų fiksuotos paskolos palūkanos pakilo iki maždaug 3,54 proc. Tokį pokytį rinkoje sieja su tuo, kad bankai vertina tiek ECB kryptį, tiek bendrą infliacijos trajektoriją.

    Rinkos dalyviai neatmeta, kad metų pabaigoje vidutinės 20 metų fiksuotos palūkanos gali priartėti prie 3,8–4 proc., jei kainų spaudimas neslops. Tokia dinamika ypač svarbi naujiems pirkėjams, nes net ir kelių dešimtųjų procentinio punkto pokytis per 20 metų virsta apčiuopiamu papildomu mokėjimu.

    „Tikimės panašaus augimo ir kitą mėnesį, jei infliacijos tendencija išliks“, – sakė būsto paskolų tarpininkavimo bendrovės „Pretto“ bendraįkūrėjas Pierre’as Chaponas.

    Skaičiuojama, kad jei 200 000 eurų 20 metų paskolos palūkanos nuo 3,54 proc. pakiltų iki 3,9 proc., mėnesinė įmoka didėtų apie 37 eurais. Per visą laikotarpį papildomos palūkanos sudarytų maždaug 8 930 eurų.

    Italija ir Ispanija: kintamos palūkanos reaguoja greičiau

    Italijoje ECB sprendimai paprastai greičiausiai atsispindi kintamų palūkanų paskolose, todėl dalis skolininkų pokytį pajunta beveik iš karto po indeksų perskaičiavimo. Prognozuojama, kad vidutinės kintamos palūkanos naujoms 20 ir 30 metų paskoloms artimiausiomis savaitėmis gali kilti nuo maždaug 2,80 proc. iki apie 3,05 proc.

    Jei 200 000 eurų kintamos palūkanos paskolai, kuriai liko 20 metų, palūkanos padidėtų 0,25 procentinio punkto ir augimas būtų pilnai perkeltas klientui, mėnesinė įmoka didėtų apie 25 eurais. Tokiu atveju papildomos palūkanos per laikotarpį siektų beveik 6 000 eurų.

    Ispanijoje fiksuotos palūkanos daugeliu atvejų vis dar išlieka žemiau 3 proc., tačiau tarpininkai įspėja, kad dalis bankų gali perskaičiuoti pasiūlymus į viršų. Tai siejama su tuo, kad Euribor indeksas, pagal kurį nustatoma nemaža dalis paskolų sąlygų, rinkose dažnai pajuda anksčiau nei oficialūs ECB sprendimai.

    Skaičiuojama, kad 200 000 eurų 30 metų paskolai Euribor kilimas per metus nuo 2,172 proc. iki 3,101 proc. reikštų apie 98,92 euro didesnę mėnesinę įmoką, arba 1 187,03 euro per metus. Didžiausią efektą greičiausiai pajus tie, kurių sutartyse palūkanos peržiūrimos artimiausiais mėnesiais.

    Vokietija: pagrindinis vairas yra obligacijų pajamingumas

    Vokietijoje fiksuotų palūkanų būsto paskolos labiau priklauso nuo ilgalaikių rinkos palūkanų ir 10 metų valstybės obligacijų pajamingumo, o ne nuo vieno ECB sprendimo. Rinkos vertinimu, dalis paskutinio pakėlimo jau buvo įkainota iš anksto, todėl reikšmingo momentinio šuolio galėjo ir nebūti.

    Tarpininkai fiksuoja, kad geriausi 20 metų paskolų pasiūlymai per mėnesį kilo nuo maždaug 3,99 proc. iki 4,24 proc. 200 000 eurų paskolos atveju tai reikštų apie 42 eurais didesnę mėnesinę įmoką.

    Kita vertus, rinkos lūkesčiai dėl tolesnės krypties išlieka nevienareikšmiai: dalis ekspertų prognozuoja stabilizaciją, kiti neatmeta tolesnio brangimo, jei infliacija ir energijos kainos išliks aukštesnės, o geopolitinė įtampa toliau kels ilgalaikių palūkanų premiją.

    Net ir brangesnio skolinimosi sąlygomis paklausa būstui Vokietijoje išlieka gana atspari, tačiau didesnės palūkanos ir sandorių kaštai vis labiau mažina įperkamumą. Tai ypač aktualu pirmą būstą perkantiems namų ūkiams, kuriems svarbus ne tik įmokos dydis, bet ir bankų taikomi mokumo vertinimo kriterijai.

  • JAV obligacijų pajamingumas šoko į viršų: 5,2 mlrd. eurų supirkimas nuvylė rinkas

    JAV obligacijų pajamingumas šoko į viršų: 5,2 mlrd. eurų supirkimas nuvylė rinkas

    Rinkas nuvylė supirkimo mastas

    JAV iždo obligacijų pajamingumai rugsėjo 9 dieną pastebimai ūgtelėjo po to, kai Iždo departamentas paskelbė apie iki 5,2 mlrd. eurų vertės ilgalaikių obligacijų supirkimą. Investuotojai laukė didesnės intervencijos, todėl dalis rinkos reagavo obligacijų išpardavimu.

    Etaloninės 10 metų JAV obligacijos pajamingumas trumpam buvo pakilęs virš 4,85 proc., tai aukščiausias lygis per beveik trejus metus. 30 metų obligacijos pajamingumas siekė apie 5,29 proc., priartėdamas prie pastaraisiais mėnesiais matytų aukštumų.

    Kodėl pajamingumai svarbūs

    Obligacijų pajamingumas juda priešinga kryptimi nei jų kaina, tad kai investuotojai parduoda obligacijas, pajamingumai kyla. JAV iždo vertybiniai popieriai yra bazinis orientyras daugeliui palūkanų normų, todėl ilgalaikių pajamingumų šuolis dažnai pabrangina skolinimąsi visoje ekonomikoje.

    Didėjant pajamingumams, bankai ir kitos finansų institucijos brangiau finansuoja paskolas, todėl kyla būsto paskolų, verslo kreditų ir dalies vartojimo paskolų palūkanos. Aukštesnės palūkanos taip pat spaudžia akcijų vertinimus, nes didėja alternatyvi investicijų grąža ir įmonių finansavimo kaina.

    Kas paskelbta ir ko tikėjosi rinka

    Iždo departamentas nurodė ketinantis supirkti obligacijas, kurių išpirkimo terminas yra nuo 10 iki 20 metų. Tai yra dalis anksčiau pristatytos programos, kuria siekiama pagerinti likvidumą viename didžiausių pasaulio finansų segmentų.

    Rinkos dalyviai buvo įkainoję galimybę, kad supirkimas gali siekti apie 8,6 mlrd. eurų ar daugiau, todėl 5,2 mlrd. eurų suma daliai investuotojų pasirodė per maža. Dėl to išaugo abejonės, ar tokio dydžio supirkimai gali apčiuopiamai pakeisti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą.

    „Rinka laukė aiškaus signalo, kokio masto paramą obligacijoms pasirengusi suteikti institucija, tačiau skaičius neįtikino tų, kurie tikėjosi didesnės apimties“, – sakė rinkos apžvalgininkas Patrickas O’Hare.

    Papildomi veiksniai: nafta ir infliacijos rizika

    Pajamingumus aukštyn stūmė ir brangusi nafta, nes energijos kainos tiesiogiai veikia infliacijos lūkesčius. Kai investuotojai tikisi aukštesnės infliacijos, jie reikalauja didesnės grąžos už ilgalaikes obligacijas, kad kompensuotų perkamosios galios mažėjimo riziką.

    Rinkos dėmesys taip pat krypsta į artimiausius infliacijos rodiklius, kurie gali pakeisti lūkesčius dėl JAV centrinio banko palūkanų. Jei infliacijos duomenys pasirodytų atkaklūs, rinkoje gali stiprėti scenarijus, kad palūkanos bus laikomos aukštos ilgiau, o tai paprastai palaiko aukštesnius ilgalaikių obligacijų pajamingumus.

    Kritikai pabrėžia, kad supirkimo programa negali pakeisti fundamentalių veiksnių, tokių kaip didelis biudžeto deficitas ir didėjantys skolinimosi poreikiai. Tokiu atveju pajamingumų kryptį labiau lemia pasiūlos apimtis aukcionuose ir investuotojų apetitas rizikai, o ne vienkartiniai supirkimai.

  • Bitcoin ir aukso koreliacija šoktelėjo į šešerių metų aukštumas: ar atotrūkis nuo akcijų išsilaikys?

    Pastarosiomis savaitėmis bitkoinas ir auksas rinkose judėjo neįprastai sinchroniškai: jų 90 dienų koreliacija pasiekė beveik šešerių metų aukštumas. Tai išryškėjo per obligacijų rinkos išpardavimą, kai investuotojai jautriau reagavo į ilgalaikių JAV iždo obligacijų pajamingumo kilimą.

    Duomenis apibendrinusi „Bitwise“ teigė, kad suaktyvėję svyravimai obligacijose paskatino kapitalo persiskirstymą į vadinamuosius vertės saugotojus. Tuo pat metu akcijų rinkos rodė silpnesnę kryptį, o rizikos vertinimas trumpuoju laikotarpiu tapo labiau priklausomas nuo makroekonominių signalų.

    „Kai makro jėgos tampa dominuojančios, investuotojai vis mažiau skiria bitkoiną nuo aukso, vertindami valiutų nuvertėjimo riziką“, – sakė „Bitwise“ tyrimų vadovas Europoje André Dragosch.

    Panašus koreliacijos šuolis buvo matomas 2020 metais, kai po COVID-19 krizės sekė plataus masto fiskalinės ir monetarinės skatinimo priemonės. Dabartinėje fazėje papildomą foną kuria ir JAV dolerio kurso svyravimai: rinkoms svarbu, ar doleris išlaikys stiprumą, nes silpnesnis doleris dažnai palaiko tiek auksą, tiek bitkoiną.

    Trumpam atsiskyrė nuo akcijų

    Rinkos analitikai taip pat fiksavo, kad per rugpjūčio pabaigos ralį bitkoino 30 dienų koreliacija su JAV akcijų indeksu S&P 500 artėjo prie nulio. Tokie epizodai atgaivina diskusiją, ar bitkoinas gali tapti labiau panašus į auksą, o ne į rizikingą technologijų sektoriaus turtą.

    Vis dėlto „Glassnode“ įspėjo, kad staigūs atsiskyrimai per suverenių obligacijų išpardavimus istorijoje dažniausiai būdavo trumpalaikiai. Jų vertinimu, tai dažniau signalizuoja lokalią rinkos impulso išsikvėpimo fazę, o ne ilgalaikį struktūrinį režimo pokytį.

    Kainų lygiai ir investuotojų elgsena

    Kainų dinamika išliko audringa: bitkoinas rugpjūčio pabaigoje buvo perkopęs 80 000 JAV dolerių ribą, bet vėliau grįžo žemiau. Konvertuojant apytiksliai pagal pastarųjų metų vidutinį kursą, tai atitinka maždaug 73 000 eurų lygį, o vėlesnis smuktelėjimas iki 76 000 JAV dolerių būtų apie 70 000 eurų.

    „Glassnode“ nurodė, kad reikšmingas ilgalaikių turėtojų pasiūlos telkinys matomas maždaug 83 000–86 000 JAV dolerių ruože, o pagrindinė kaupimo zona išlieka žemiau, apie 62 000–65 000 JAV dolerių. Tai reiškia, kad rinka gali būti jautri tiek pelnų fiksavimui prie pasipriešinimo, tiek pirkėjų aktyvumui artėjant prie žemesnių palaikymo lygių.

    Dar vienas signalas ateina iš ETF segmento: spot bitkoino ETF įplaukos ralio piko metu siekė šimtus milijonų JAV dolerių per dieną, o prekybos apyvartos išliko labai didelės. Tai rodo, kad institucinė paklausa gali daryti įtaką trumpalaikei koreliacijai su tradiciniais aktyvais, tačiau klausimas lieka atviras, ar tai taps ilgalaikiu rinkos bruožu.

    Analitikų vertinimu, dabartinis bitkoino ir aukso suartėjimas labiausiai priklausys nuo to, kaip toliau vystysis obligacijų pajamingumai, infliacijos lūkesčiai ir dolerio kryptis. Jei makro įtampa išliks, bitkoinas gali ir toliau elgtis kaip labiau „sustiprintas“ aukso atitikmuo, bet istorinė patirtis primena, kad tokie režimai gali greitai pasikeisti.

  • Lenkijos 2027 metų biudžetas kelia įtampą rinkose: 7,1 proc. BVP deficitas ir reitingų rizika

    Lenkijos Vyriausybė rugpjūčio 28 dieną pritarė 2027 metų biudžeto projektui, kuriame numatytas 7,1 proc. bendrojo vidaus produkto deficitas. Toks rodiklis iškart atsidūrė investuotojų ir reitingų agentūrų dėmesio centre, nes signalizuoja apie užsitęsusį didelį valstybės skolinimosi poreikį.

    Pagal projektą planuojama apie 162 mlrd. eurų pajamų, apie 228 mlrd. eurų išlaidų ir maždaug 66 mlrd. eurų deficitą. Šie skaičiai rodo, kad biudžetas remiasi plačiomis viešojo sektoriaus programomis, o kartu didina spaudimą finansavimo kainai, ypač jei rinkos pradės reikalauti didesnės rizikos premijos.

    Rinkų reakcija jau matoma: Lenkijos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumai pakilo iki aukščiausių lygių per kelis mėnesius ir laikėsi apie 6 proc. Augantis pajamingumas reiškia, kad naujas skolinimasis biudžetui gali brangti, o tai ilgainiui apsunkina deficitą mažinančias pastangas.

    Didžiausios numatytos išlaidų kryptys yra gynyba ir sveikatos apsauga. Projektas numato apie 46 mlrd. eurų gynybai ir apie 64 mlrd. eurų sveikatos sričiai, o grynasis skolinimosi poreikis gali siekti iki maždaug 74 mlrd. eurų, todėl biudžetas tampa itin jautrus palūkanų normų pokyčiams.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį į politinio ciklo įtaką: 2027 metų rudenį Lenkijoje turėtų vykti parlamento rinkimai, todėl konsolidacijos priemonės dažnai atidedamos. Tai paaiškina, kodėl projekte nematyti aiškių planų reikšmingai kelti mokesčius ar ryžtingai mažinti išlaidas.

    „Tai, kad vyriausybė nenumatė jokios fiskalinės konsolidacijos, yra šiek tiek neigiamas signalas, bet politiškai nestebina“, – sakė pagrindinis ekonomistas Ernestas Pytlarczykas.

    Reitingų agentūroms svarbiausia tampa ne vien pats 2027 metų deficito skaičius, o patikimas kelių metų planas, kaip jis bus mažinamas. Jei tokio plano nepakaks, gali didėti rizika, kad Lenkijos kredito reitingų perspektyva bus peržiūrėta nepalankiai, o tai dar labiau pabrangintų skolinimąsi.

    Vienas dažniausiai minimų scenarijų yra vadinamasis Rumunijos pavyzdys, kai ilgą laiką dideli deficitai buvo toleruojami augimo metu, tačiau vėliau prireikė skausmingesnio išlaidų karpymo ir pajamų didinimo. Ekspertai pabrėžia, kad kol ekonomika išlieka stabili, valdžia turi laiko suvaldyti rizikas, tačiau delsimas gali sumažinti manevro laisvę.

    „Viešieji finansai šiandien yra didžiausia grėsmė ekonomikai“, – sakė ekonomistas Sławomiras Dudek.

    Artimiausi mėnesiai bus svarbūs dėl vieno klausimo: ar Varšuva pateiks įtikinamą deficitą mažinantį planą, suderinamą su didelėmis gynybos ir socialinėmis išlaidomis. Nuo to priklausys, ar rinkų nervingumas išliks laikinas, ar virs ilgalaike tendencija, kurią pajustų ir įmonės, ir gyventojai per skolinimosi kainą.

  • Bitcoin virš 80 000 eurų: įplaukos į ETF kelia optimizmą, bet analitikai perspėja dėl rizikų

    Bitcoin virš 80 000 eurų: įplaukos į ETF kelia optimizmą, bet analitikai perspėja dėl rizikų

    Bitcoin kaina šią savaitę išsilaikė virš 80 000 eurų ribos po šuolio į kelių mėnesių aukštumas. Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad pastarąjį judėjimą palaikė išaugusios įplaukos į neatidėliotinus bitcoin ETF ir pagerėjusi bendra rizikingų aktyvų nuotaika.

    Pastarųjų dienų ralis sutapo su JAV iždo sprendimais, kurie rinkose buvo interpretuojami kaip galintys mažinti įtampą obligacijų rinkoje ir švelninti finansines sąlygas. Toks fonas dažnai sustiprina rizikingesnių aktyvų, įskaitant kriptovaliutas, paklausą, tačiau dalis analitikų ragina šį impulsą vertinti atsargiai.

    Ar tai jau bulių rinka?

    Dalies tyrėjų vertinimu, judėjimas virš 80 000 eurų labiau primena pasivijimo sandorį, o ne aiškų naujo augimo ciklo startą. Jų teigimu, bitcoin kurį laiką atsiliko nuo kitų rizikingų aktyvų, todėl dabartinis kilimas gali būti bandymas grįžti į bendrą rinkos trendą.

    Kiti rinkos stebėtojai pabrėžia, kad tvirtą bulių rinkos patvirtinimą suteiktų ilgesnį laiką išsilaikanti gerokai aukštesnė kaina ir aiškesni signalai dėl pinigų politikos švelninimo. Kol kas rizikų sąrašas išlieka platus: ribotas likvidumas, užsitęsusi infliacija ir geopolitiniai veiksniai gali greitai pakeisti investuotojų apetitą.

    Kas dar gali nulemti kryptį

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien kainos lygiai ne visada parodo tikrąjį vaizdą, todėl daug dėmesio skiriama makroekonominiams rodikliams. Ypač svarbios infliacijos publikacijos ir obligacijų pajamingumų kryptis, nes jos tiesiogiai veikia dolerio stiprumą, skolinimosi kainą ir kapitalo srautus į rizikingus aktyvus.

    Analitikai taip pat stebi, ar ETF įplaukos išlieka nuoseklios, ir ar didėja aktyvumas kriptovaliutų biržose bei išvestinių priemonių rinkoje. Jei šie signalai sutaptų su švelnesniu centrinių bankų tonu ir mažėjančiais ilgalaikių obligacijų pajamingumais, ralis galėtų įgauti daugiau tvarumo.

    Tuo metu platesnė kriptovaliutų rinka taip pat rodo gyvybės ženklus: augant bitcoin, dažnai suaktyvėja ir alternatyvūs žetonai. Vis dėlto investuotojams primenama, kad staigūs kilimai gali būti lydimi ir staigių korekcijų, todėl trumpalaikė euforija nebūtinai reiškia ilgalaikę tendenciją.