Tag: Obligacijų pajamingumas

  • Po Trumpo pralaimėjimo JAV vidurio rinkimuose Europoje šoko bankai, smuko technologijos

    Po Trumpo pralaimėjimo JAV vidurio rinkimuose Europoje šoko bankai, smuko technologijos

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose demokratams perėmus kontrolę tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate, Europos rinkose įvyko ryškus persiskirstymas: bankų akcijos kilo, o technologijų sektorius patyrė smūgį.

    Kaip rašo „Euronews“, šį rinkimų rezultatą prekiautojai praminė „mėlynuoju cunamiu“ – signalas investuotojams buvo ne tiek staigus indeksų šuolis, kiek staigi rotacija tarp sektorių.

    Iš pirmo žvilgsnio reakcija atrodė santūri: „Stoxx 600“ trečiadienį šoktelėjo 1,8 proc., bet didžiąją dalį prieaugio vėliau atidavė ir savaitę baigė tik 0,4 proc. aukščiau nei antradienį.

    Vis dėlto po paviršiumi vyko vienas aštresnių metų „perstumdymų“: investuotojai pirko bankus ir gynybinius sektorius, o dalis su dirbtiniu intelektu siejamų bendrovių patyrė išpardavimą.

    Bankai kilo, technologijos smuko

    Tarp ryškiausių laimėtojų išsiskyrė Europos bankai: nuo antradienio iki penktadienio jų sektoriaus indeksas pakilo 3,2 proc., didžioji dalis prieaugio fiksuota trečiadienį.

    Kelionių ir laisvalaikio bendrovės kilo dar labiau – 3,9 proc. Tai siekta su naftos kainų kritimu: „Brent“ trečiadienį smuko daugiau nei 9 proc., rinkai vertinant mažesnę karo su Iranu eskalacijos tikimybę susilpnėjus prezidento pozicijoms.

    Tuo metu technologijų sektorius smuko 3,6 proc., o energetikos bendrovės – 4,2 proc. (dėl pigesnės naftos). Komunalinių paslaugų įmonės per savaitę paaugo 2,5 proc., sveikatos priežiūros – 2 proc.

    Tekste pabrėžiama, kad Europa šįkart atrodė atsparesnė nei Volstritas ir dėl struktūrinių priežasčių: Europos indeksuose mažiau su DI bumu siejamų akcijų, o bankų dalis – didesnė.

    „Duomenų centrų“ baimės kirto vieną dieną

    Didžioji technologijų sektoriaus žala, anot publikacijos, susitelkė vienoje sesijoje – ketvirtadienį: Europos technologijų akcijos tą dieną krito 3,2 proc.

    Išpardavimo katalizatoriumi tapo ne tiek Kongreso sudėtis, kiek rezultatai atskirose valstijose. Demokratai laimėjo gubernatorių rinkimus Teksase, Ohajuje ir Džordžijoje – ten iki šiol respublikonų administracijos aktyviai viliojo duomenų centrų projektus mokestinėmis lengvatomis ir greitesniais leidimais.

    Be to, dalyje Ohajo, Ilinojaus, Meino ir Floridos rinkėjai pritarė vietos iniciatyvoms, kuriomis siekiama drausti arba riboti naujus duomenų centrus.

    Rinkos logika paprasta: jei leidimų išdavimas sulėtėtų ir duomenų centrų būtų statoma mažiau, mažėtų ir lustų paklausa, taip pat įrangos, reikalingos lustams gaminti ar duomenų centrams aprūpinti energija.

    Kodėl smuko obligacijų pajamingumai

    Po rinkimų brango ir obligacijos, o pajamingumai krito. Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas per savaitę sumažėjo nuo 3,33 proc. iki 3,25 proc., Prancūzijos – nuo 4,95 proc. iki 4,77 proc.

    JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas krito nuo 4,97 proc. iki 4,86 proc. Rinka tai siejo su lūkesčiu, kad prezidento galimybės agresyviau veikti dėl karo, muitų ar DI investicijų tempo bus labiau apribotos, o tai vidutiniu laikotarpiu gali mažinti infliacinį spaudimą.

    Publikacijoje akcentuojama ir kita DI bumo pusė: didžiosios debesijos kompanijos (vadinamieji „hiperskaleriai“) duomenų centrams finansuoti yra vienos didžiausių skolininkių pasaulyje, konkuruojančių su valstybėmis dėl tų pačių investuotojų.

    Pavyzdžiui, minima, kad „Meta“ pardavė 10 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų emisiją – pirmąją eurais denominuotą, o paklausa viršijo 59 mlrd. JAV dolerių. Jei DI investicijų tempas lėtėtų, rinkoje galėtų sumažėti ir didžiųjų technologijų įmonių skolinimosi poreikis.

    Didžiausi savaitės laimėtojai ir pralaimėtojai

    Tarp „Euro Stoxx 50“ didžiausių savaitės laimėtojų (nuo antradienio iki penktadienio) išskirti: „Adyen“ (+8,9 proc.), „Bayer“ (+7,2 proc.), „Prosus“ (+6,5 proc.), BBVA (+5,7 proc.) ir „Saint-Gobain“ (+5,4 proc.).

    Didžiausiais pralaimėtojais įvardyti: „Rheinmetall“ (−19,1 proc.), „Infineon“ (−12,7 proc.), „Siemens Energy“ (−9,0 proc.), „Nokia“ (−8,7 proc.) ir ASML (−7,3 proc.).

    Ypač išsiskyrė „Rheinmetall“: be politinių lūkesčių pokyčio, bendrovė ketvirtadienį antrą kartą per tris mėnesius apkarpė 2026 metų pardavimų prognozę ir pranešė nebesitikinti šiemet sutarties dėl šarvuočio „Boxer“ programos.

  • Prancūzija ant recesijos slenksčio: BVP smuko, o dėl 2027 metų biudžeto – politinė aklavietė

    Prancūzija ant recesijos slenksčio: BVP smuko, o dėl 2027 metų biudžeto – politinė aklavietė

    Prancūzijos ekonomika 2026 metais įstrigo vietoje: šalies bendrasis vidaus produktas trečiąjį ketvirtį sumažėjo 0,1 proc., o augimo nuo metų pradžios praktiškai nefiksuota. Tokius duomenis paskelbė Nacionalinis statistikos ir ekonominių tyrimų institutas Insee.

    Dėl prastėjančių rodiklių didėja spaudimas Vyriausybei, kuri parlamente neturi tvirtos daugumos ir siekia laiku priimti 2027 metų biudžetą. Rinkose tuo pat metu išlieka jautrumas bet kokiems signalams apie fiskalinę drausmę ir politinį stabilumą.

    Kas labiausiai smukdė ekonomiką?

    Insee duomenimis, namų ūkių vartojimas trečiąjį ketvirtį didėjo 0,4 proc., tačiau bendrą rezultatą žemyn tempė pramonės ir gamybos apimčių kritimas. Ypač ryškiai traukėsi transporto įrangos gamyba, kur fiksuotas 3,5 proc. nuosmukis.

    Silpnesni rezultatai matyti ir aviacijos bei automobilių sektoriuose, taip pat žemės ūkio ir maisto pramonėje, kur poveikį sustiprino prastesnis vasaros derlius. Toks vaizdas reiškia, kad antra pagal dydį euro zonos ekonomika priartėjo prie techninės recesijos ribos.

    Infliacija vėl paspartėjo

    Prie iššūkių prisidėjo ir kainų spaudimas: spalį metinė infliacija, Insee vertinimu, pakilo iki 3,4 proc., palyginti su 3,1 proc. rugsėjį. Tai aukščiausias lygis nuo 2024 metų sausio, o toks posūkis didina neapibrėžtumą tiek gyventojams, tiek verslui.

    Infliacijos atšokimas reiškia, kad ekonomikos lėtėjimas vyksta ne vien dėl silpnesnės paklausos, bet ir dėl išlaidų bei kainų dinamikos, kuri gali riboti vartojimą ir investicijas. Tai ypač jautru šalims, kurių viešieji finansai jau yra įtempti.

    Biudžetas ir rinkų pasitikėjimas: kur tikroji problema?

    Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras Rolandas Lescure viešai pabrėžė, kad ekonomika iš esmės sustojo, o nepriėmus vadinamojo atsigavimo biudžeto šalis gali atsitrenkti į sieną. Vyriausybė ragina politines jėgas susitarti, tačiau derybas apsunkina fragmentuotas parlamentas.

    „Jei laiku nepriimsime biudžeto, rizikuojame atsitrenkti į sieną“, – sakė Rolandas Lescure.

    Jei susitarimo pasiekti nepavyktų, svarstomi ir konstituciniai instrumentai, leidžiantys priimti įstatymą be balsavimo, jei neįvyksta nepasitikėjimo procedūra. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad vien biudžeto priėmimas savaime greito augimo nesukurs.

    Paryžiaus Dauphine universiteto profesorius Jérôme Mathis akcentuoja, kad esminis klausimas yra rinkoms suteikti aiškią vidutinio ir ilgo laikotarpio viešųjų finansų trajektoriją. Jo teigimu, fiskalinio prisitaikymo planai dažnai trumpuoju laikotarpiu slopina augimą, todėl investuotojams svarbiausia tampa patikimumas ir nuoseklumas.

    „Tikroji problema yra valstybės finansinio patikimumo atkūrimas ir investuotojų pasitikėjimas“, – sakė Jérôme Mathis.

    Rinkų nerimas siejamas ir su skolinimosi kaina: 10 metų Prancūzijos obligacijų pajamingumas buvo priartėjęs prie 5 proc., o vėliau kiek sumažėjo iki 4,9 proc. Skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos skolinimosi palūkanų normų išliko apie 1,55 procentinio punkto, rodydamas padidėjusią rizikos premiją.

    Pasak ekonomistų, užsitęsęs politinis neapibrėžtumas gali stabdyti investicijas: įmonės atideda sprendimus, gyventojai – dalį pirkinių, o rinkos reikalauja didesnio atlygio už riziką. Todėl trumpalaikis teisinis sprendimas biudžetui priimti gali sumažinti įtampą tik laikinai, jei nebus aiškaus plano, kaip suvaldyti skolos augimą.

  • Lagarde traukiasi iš ECB anksčiau: atvirai įvardijo priežastį ir pasiuntė signalą dėl palūkanų

    Lagarde traukiasi iš ECB anksčiau: atvirai įvardijo priežastį ir pasiuntė signalą dėl palūkanų

    Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde pranešė pasitrauksianti iš pareigų anksčiau laiko – 2027 metų vasario 7 dieną, maždaug devyniais mėnesiais iki kadencijos pabaigos. Frankfurtе ji teigė, kad nebegali išlaikyti neutralumo, kurio iš centrinių bankų vadovų tikimasi.

    „Nemanau, kad galiu likti neutrali“, – sakė Christine Lagarde.

    Pasak jos, viešojoje erdvėje vis dažniau iškraipoma informacija, o jai tampa nepriimtina likti nuošalyje ir tylėti. Lagarde leido suprasti, kad pasitraukimas suteiks daugiau laisvės kalbėti ir veikti temomis, kurios peržengia pinigų politikos ribas.

    Tą pačią dieną ECB nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų, o indėlių palūkanų norma liko 2,5 proc. Vis dėlto Lagarde atskleidė, kad Valdančioji taryba rimtai svarstė ir palūkanų didinimo scenarijų, nors galiausiai sprendimas palikti jas nepakeistas buvo priimtas vienbalsiai.

    Kodėl buvo svarstytas didinimas?

    Lagarde aiškino, kad nuo paskutinių ECB prognozių pasikeitė du svarbūs veiksniai. Pirmasis – energijos kainos, kurios vėl kilo, o tai sustiprino infliacinį spaudimą euro zonoje.

    ECB vadovė nurodė, kad euro zonos infliacija rugsėjo mėnesį pasiekė 3,8 proc., o energijos kainos per metus buvo pakilusios 18,9 proc. Tokia dinamika centrinio banko akimis didina riziką, kad kainų augimas gali užsitęsti ilgiau, nei tikėtasi.

    Antrasis veiksnys – brangstantis ilgalaikis skolinimasis. Pasak Lagarde, vidutinis 10 metų euro zonos vyriausybių obligacijų pajamingumas nuo rugsėjo prognozių skaičiavimo laikotarpio pabaigos pakilo maždaug 0,35 procentinio punkto.

    Šis pokytis svarbus, nes aukštesni obligacijų pajamingumai paprastai per finansų sistemą persiduoda į brangesnes būsto paskolas ir verslo kreditus, taip lėtindami ekonomiką. Lagarde taip pat minėjo, kad būsto paskolų palūkanos rugpjūtį pakilo iki 3,8 proc. nuo 3,5 proc. liepą, o bankai griežtino skolinimo sąlygas įmonėms.

    „Jei sujungi šiuos du veiksnius, Valdančioji taryba diskutavo, ar palūkanų didinimas būtų tinkamas“, – sakė Christine Lagarde.

    Ar gruodį palūkanos gali kilti?

    Nors ECB tradiciškai pabrėžia, kad sprendimus priima kiekvieno posėdžio metu, Lagarde leido suprasti, kad pauzė gali būti laikina. Ji išvardijo du būsimus infliacijos duomenų paskelbimus, ekonomikos augimo ir atlyginimų rodiklius, kurie bus įvertinti prieš gruodžio posėdį.

    Lagarde užsiminė, kad, jei neįvyks reikšmingų netikėtumų, bendra kryptis centriniam bankui yra aiški. Ji pridūrė, kad ypač daug dėmesio bus skiriama bazinei infliacijai, kuri paprastai vertinama kaip tvaresnių kainų tendencijų rodiklis.

    Prancūzijos obligacijos ir rinkų įtampa

    Rinkose daug dėmesio skirta Prancūzijai, kurios 10 metų skolinimosi kaina buvo perkopusi 5 proc. ribą pirmą kartą nuo 2002 metų, o skirtumas su Vokietijos obligacijomis išaugo iki aukščiausių lygių nuo ankstesnių euro zonos įtampos etapų. Lagarde tiesiogiai Prancūzijos neminėjo, tačiau pripažino, kad didesnį skolų lygį turinčioms šalims aukštesnės palūkanos yra ypač jautrios.

    Ji pabrėžė, kad obligacijų pajamingumų kilimas yra globalus reiškinys ir siejamas su infliacijos lūkesčiais, palūkanų normų trajektorija bei didesne obligacijų pasiūla. Lagarde taip pat akcentavo, kad valstybės turi planuoti laikotarpį, kai palūkanų normos gali išlikti didesnės, ir laikytis Europos fiskalinių taisyklių.

    Paklausta apie galimą užkrato riziką kitoms šalims, Lagarde priminė, kad ECB turi priemonių reaguoti, jei rinkų judėjimai taptų nepagrįsti ir chaotiški bei trukdytų pinigų politikos perdavimui ekonomikai. Ji taip pat priminė, kad ECB jau yra įsikišęs krizių metu, o 2022 metais sukurta Perdavimo apsaugos priemonė iki šiol nebuvo panaudota.

    Iki pasitraukimo Lagarde dar pirmininkaus dviem ECB posėdžiams – gruodį ir 2027 metų vasarį. Rinkoms tai reiškia ne tik galimą permainą dėl palūkanų sprendimų, bet ir didesnį neapibrėžtumą dėl to, kas perims ECB vairą, kai infliacijos ir obligacijų rinkų spaudimas vis dar išlieka aktualūs.

  • Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas peržengė 5 proc.: brangsta skolos kaina?

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas peržengė 5 proc.: brangsta skolos kaina?

    Rinkose – nerimo signalas

    Prancūzijos Vyriausybės etaloninių 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo virš 5 proc. – tokio lygio rinka nematė nuo 2002 metų. Pajamingumui kylant, investuotojai reikalauja didesnės grąžos už tai, kad skolintų valstybei.

    Toks šuolis dažniausiai reiškia, kad rinkos vertina didesnę riziką ir nori kompensacijos už neapibrėžtumą. Praktikoje tai tiesiogiai didina valstybės skolinimosi sąnaudas ir komplikuoja biudžeto planus.

    Biudžetas, skola ir politinė įtampa

    Pajamingumų kilimą paskatino užsitęsusios politinės derybos dėl 2027 metų biudžeto, kuriame numatoma didelio masto išlaidų mažinimo programa. Prancūzijos valdžia siekia mažinti deficitą, tačiau parlamente stinga aiškios daugumos reformoms prastumti.

    Prancūzijos valstybės skola, įvairiais vertinimais, siekia apie 120 proc. bendrojo vidaus produkto ir gerokai viršija Europos Sąjungos sutartyse numatytą 60 proc. orientyrą. Didesnė skola reiškia ir didesnį jautrumą palūkanų normų pokyčiams.

    „Kai rinkos pradeda abejoti, ar konsolidacija bus įgyvendinta, skolos kaina kyla labai greitai“, – sakė vienas euro zonos skolų rinkos analitikas.

    Kodėl tai svarbu gyventojams ir verslui

    Prancūzijos iždo leidžiamos OAT obligacijos yra vienas svarbiausių orientyrų šalies finansų sistemai, todėl jų pajamingumo kilimas gali persiduoti į kitas palūkanas. Tai gali reikšti brangesnį finansavimą įmonėms ir namų ūkiams, ypač ten, kur paskolų kainodara labiau susieta su rinkos rodikliais.

    Rinkose stebimas ir skirtumo su Vokietijos 10 metų obligacijomis didėjimas, kuris priartėjo prie 160 bazinių punktų. Kadangi Vokietija laikoma euro zonos patikimumo etalonu, didėjantis skirtumas signalizuoja prastesnį Prancūzijos rizikos vertinimą.

    Reitingo rizika – papildomas katalizatorius

    Pardavimų banga obligacijų rinkoje didina spaudimą Prancūzijos Vyriausybei prieš kredito reitingo vertinimą, kurio laukia investuotojai. Jei reitingas būtų sumažintas, tai galėtų automatiškai dar labiau padidinti skolinimosi kainą, nes dalis investuotojų laikosi griežtų taisyklių, kokio reitingo vertybinius popierius gali pirkti.

    Net ir patvirtinus planuojamas priemones, prognozuojama, kad deficitas kitais metais vis tiek liktų apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto, kai euro zonoje įprastas orientyras yra 3 proc. Tai reiškia, kad spaudimas fiskalinei drausmei ir politinės įtampos gali išlikti.

    Pastarosiomis dienomis situaciją paaštrino ir protestai, kuriuose dalis visuomenės reikalavo daugiau finansavimo mokykloms bei viešosioms paslaugoms. Kai kur protestai peraugo į smurtinius susirėmimus, o tai didina politinio stabilumo riziką, kurią rinkos taip pat įkainoja.

  • Lenkijos obligacijų kainos smuko: bankų balansuose auga popieriniai nuostoliai

    Lenkijos skolos rinkoje fiksuojama ryški obligacijų kainų korekcija, kuri tiesiogiai persiduoda bankų finansinėms ataskaitoms. Kuo didesnė bankų portfeliuose esančių Vyriausybės obligacijų dalis, tuo jautresni jų kapitalo rodikliai palūkanų normų pokyčiams.

    Per pastaruosius mėnesius 10 metų trukmės Lenkijos valstybės obligacijų pajamingumas pakilo nuo 5,25 proc. iki daugiau nei 6,3 proc. Pajamingumui kylant, anksčiau išleistų obligacijų rinkos kaina krenta, todėl bankai, turintys tokių vertybinių popierių, patiria vertės sumažėjimą apskaitoje.

    Bankų priklausomybė nuo valstybės skolos

    Lenkijos bankai liepos pabaigoje savo portfeliuose turėjo valstybės obligacijų už maždaug 191 mlrd. eurų. Ši suma sudarė apie 24 proc. viso bankų turto, o per metus portfelio vertė išaugo beveik 30 proc., todėl rinkos svyravimų poveikis sektoriui tapo pastebimai didesnis.

    Praktikoje tai reiškia, kad obligacijų kainų kritimas pirmiausia mažina bankų nuosavą kapitalą ir gali pabloginti kai kuriuos prudencinius rodiklius trečiojo ketvirčio rezultatų ataskaitose. Vis dėlto, kol bankai nepriversti šių obligacijų parduoti prieš išpirkimo terminą, nuostoliai dažniau lieka vadinamaisiais popieriniais ir nebūtinai iš karto sumažina grynąjį pelną.

    Kur slypi paradoksas?

    Didelis valstybės obligacijų portfelis bankams suteikia ir privalumų: aukštesni pajamingumai reiškia, kad perleidžiant ar „pervyniojant“ investicijas į naujas emisijas ateityje galima gauti didesnes palūkanų pajamas. Tačiau tuo pat metu didėja jautrumas rinkos palūkanų normų šuoliams ir vertės pokyčiams, ypač kai obligacijos apskaitoje vertinamos rinkos kaina.

    Ilgesniu laikotarpiu tai kuria ir sisteminę riziką, dažnai vadinamą bankų ir valstybės sąsajų ratu: valstybė yra stambi bankų skolos emitentė, o bankai tampa vieni didžiausių valstybės skolos finansuotojų. Kai rinkoje kyla pajamingumai, spaudimas persiduoda bankams, o bet koks bankų sektoriaus silpnėjimas gali atsiliepti ir valstybės skolinimosi sąlygoms.

    Ši dinamika tampa ypač svarbi investuotojams ir priežiūros institucijoms, nes dideli portfeliai, sudarantys reikšmingą turto dalį, gali sustiprinti svyravimus finansų sistemoje. Artimiausiais ketvirčiais daug lems tai, ar obligacijų pajamingumai stabilizuosis, ir ar bankams neprireiks likvidumo, kuris priverstų dalį vertybinių popierių realizuoti anksčiau laiko.

  • Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Biudžetas pristatomas politinės įtampos fone

    Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį ketina pristatyti 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriuo siekiama mažinti deficitą ir stabdyti sparčiai augančią skolą. Planas gimsta sudėtingomis sąlygomis, nes parlamente nėra tvirtos valdančiosios daugumos, todėl sprendimams reikės plataus politinio susitarimo.

    Pagal numatytą tvarkaraštį biudžeto įstatymo projektas iki spalio 6 dienos turi būti oficialiai pateiktas Nacionalinei Asamblėjai. Analitikai vertina, kad derybos dėl galutinių formuluočių gali užsitęsti, o tai didintų politinį neapibrėžtumą ir rinkų jautrumą.

    „Gali prasidėti ilgas derinimo procesas tarp vyriausybės, Nacionalinės Asamblėjos ir Senato, trunkantis net iki 2027 metų pirmos pusės, o tai reikštų daugiau neapibrėžtumo“, – sakė BCA Research Europos vyriausiasis strategas Jérémie Peloso.

    54 mlrd. eurų taupymo planas

    Ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu yra nurodęs, kad pagrindinis tikslas – apie 54 mlrd. eurų išlaidų mažinimas. Vyriausybė teigia, kad be taupymo priemonių viešųjų finansų deficitas 2027 metais galėtų priartėti prie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o siekiama jį sumažinti iki 5 proc.

    Tarp jau aptariamų krypčių minimi sprendimai dėl pensijų sistemos sąnaudų, viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymas ir valstybės finansuojamo nedarbingumo išmokų taisyklių keitimas. Taip pat svarstoma riboti pensijų indeksavimą ir mažinti mokesčių lengvatų apimtį kai kurioms gyventojų grupėms.

    „Kitais metais dėl geopolitinio konteksto ir išaugusių palūkanų valstybei reikės rasti papildomus 10 mlrd. eurų“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Rekordinė skola ir augančios palūkanos

    Viešųjų finansų padėtį apsunkina didelė skola: Prancūzijos viešoji skola yra pasiekusi apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Toks lygis laikomas vienu didžiausių Europos Sąjungoje ir didina spaudimą vyriausybei įrodyti, kad taupymo planas yra realistiškas.

    Rinkų dėmesį traukia ir skolinimosi kaina: Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki 4,94 proc., aukščiausio lygio per kelis dešimtmečius. Augančios palūkanos reiškia, kad net ir nedideli deficito nukrypimai gali greitai padidinti biudžeto išlaidas skolos aptarnavimui.

    „Skolos ir BVP santykis 2027 metais nemažės, tikėtina, kad jis viršys 120 proc.“, – teigė Paryžiaus 1 Pantheon-Sorbonne universiteto ekonomikos profesorius François Facchini.

    Protestai ir kaltinimai taupymu

    Biudžeto kryptis sulaukė aštrios kritikos iš kairiųjų partijų ir profesinių sąjungų, kurios planuojamas priemones vadina taupymu socialinės apsaugos sąskaita. Prieš biudžeto pristatymą profesinės sąjungos yra kvietusios į streikus, ypač akcentuodamos nepasitenkinimą viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymu.

    Socialistų partijos atstovas spaudai Arthur Delaporte planuojamą projektą apibūdino kaip kartų taupymo vaistą, abejojančiu galimybe rasti žadėtą kompromisą. Vyriausybei tai reiškia riziką, kad biudžeto svarstymas taps ne tik finansiniu, bet ir politiniu išbandymu.

    Prancūzija subalansuoto biudžeto nėra turėjusi nuo 1973 metų, o ilgi žemų palūkanų metai anksčiau leido skolą aptarnauti lengviau. Tačiau pasikeitusi pinigų politikos aplinka ir didėjantis investuotojų jautrumas fiskalinei drausmei verčia Paryžių ieškoti sprendimų, kurie būtų įtikinami ir parlamente, ir finansų rinkose.

  • Prancūzijos skolinimosi kaina šauna į viršų: 10 metų palūkanos beveik 5 proc., skirtumas su Vokietija auga

    Prancūzijos skolinimosi kaina šauna į viršų: 10 metų palūkanos beveik 5 proc., skirtumas su Vokietija auga

    Palūkanos – aukščiausiame taške per dešimtmečius

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas spalio 1 dieną priartėjo prie 5 proc. ribos ir pasiekė lygį, kurio rinka nematė nuo 2002 metų. Toks šuolis signalizuoja augantį investuotojų nervingumą dėl šalies viešųjų finansų ir didėjančios skolos.

    Rinkos duomenys rodo, kad per pastarąjį ketvirtį palūkanos kilo sparčiausiai per beveik keturis dešimtmečius, o mėnesio augimas buvo ryškiausias nuo 2022 metų. Didesnės skolinimosi sąnaudos reiškia brangesnį naujų obligacijų platinimą ir didesnį spaudimą biudžetui.

    Biudžetas ir politika didina įtampą

    Šis palūkanų šuolis sutapo su Vyriausybės pristatomais būsimo valstybės biudžeto metmenimis, kai investuotojai ypač jautriai vertina bet kokius ženklus, ar skola bus stabilizuojama. Prancūzija subalansuoto biudžeto nėra turėjusi nuo 1973 metų, todėl pasitikėjimas viešųjų finansų kryptimi tampa kritiniu veiksniu.

    Papildomą rizikos priedą rinka paprastai įkainoja politinio neapibrėžtumo laikotarpiais, ypač artėjant prezidento rinkimams. Tokiu metu bet koks signalas apie galimus mokesčių, išlaidų ar skolos valdymo pokyčius gali akimirksniu atsispindėti obligacijų kainose.

    „Kuo daugiau mokame palūkanų, tuo mažiau lieka šalies prioritetams. Ši realybė galioja visiems: Vyriausybei, parlamentui ir kandidatams“, – sakė premjeras Sébastien Lecornu.

    Skirtumas su Vokietija – aukščiausias per 14 metų

    Situacijos rimtumą parodo ir didėjantis skirtumas su Vokietija, kurios 10 metų obligacijų pajamingumas Europoje laikomas pagrindiniu atskaitos tašku. Tą pačią dieną Vokietijos rodiklis siekė apie 3,6 proc., maždaug 1,3 procentinio punkto mažiau nei Prancūzijos.

    Šis vadinamasis Prancūzijos ir Vokietijos pajamingumų skirtumas išsiplėtė iki didžiausio lygio per 14 metų. Praktikoje tai reiškia, kad rinka Prancūzijai priskiria didesnę riziką ir reikalauja didesnės grąžos už skolinimą.

    Įtampa persimetė ir į akcijų rinkas: Europos biržose fiksuotas kritimas, o Paryžiaus CAC 40 dienos pradžioje smuko daugiau nei 1 proc. Tokiais momentais investuotojai dažniau mažina rizikingesnių aktyvų dalį portfeliuose.

    Skola – 3 596 000 000 000 eurų

    Prancūzijos viešoji skola pasiekė 3 596 000 000 000 eurų ir sudaro apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokie skaičiai didina spaudimą valdžiai ieškoti taupymo priemonių, nes palūkanų išlaidos, kylant rinkos normoms, ilgainiui tampa vis reikšmingesne biudžeto eilute.

    Rinkoms svarbu ne tik skolos dydis, bet ir aiškus planas, kaip bus mažinamas deficitas bei stabilizuojamas skolos santykis su ekonomikos dydžiu. Tai ypač aktualu euro zonoje, kur investuotojai lygina valstybes tarpusavyje, o palūkanų skirtumai tampa pasitikėjimo barometru.

    Finansų institucijų vertinimu, šalies skolos vertybiniai popieriai priklauso plačiam investuotojų ratui: dalį turi Prancūzijos investuotojai, dalį euro zonos dalyviai, dalį investuotojai už euro zonos ribų, o reikšminga dalis laikoma nacionalinio centrinio banko balanse, susijusiame su euro zonos pinigų politikos priemonėmis.

    Analitikai pabrėžia, kad palūkanų kreivę šiuo metu veikia keli veiksniai vienu metu: infliacijos ir augimo perspektyvos, Europos Centrinio Banko politikos kryptis, energijos kainų svyravimai ir fiskalinės drausmės patikimumas. Kuo ilgiau išlieka neapibrėžtumas, tuo didesnė tikimybė, kad skolinimosi kaina gali išlikti padidėjusi.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: įtampa dėl Hormuzo sąsiaurio purto akcijas ir obligacijas

    Naftos kainos šauna aukštyn: įtampa dėl Hormuzo sąsiaurio purto akcijas ir obligacijas

    Antradienį tarptautinės naftos kainos kilo toliau, o rinkas papildomai sukrėtė augantys vyriausybių obligacijų pajamingumai. Investuotojai vertina didėjančią riziką, kad sutrikimai Artimuosiuose Rytuose vėl pakurstys infliaciją ir privers centrinius bankus ilgiau laikyti aukštas palūkanas.

    Didžiausias nerimo šaltinis išlieka derybos tarp JAV ir Irano bei neapibrėžtumas dėl Hormuzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute paprastai greitai persiduoda į degalų, transporto ir draudimo kaštus, o galiausiai ir į vartotojų kainas.

    „Kol nėra aiškaus susitarimo dėl laivybos saugumo Hormuzo sąsiauryje, nafta išliks jautri bet kokioms žinutėms iš derybų“, – sakė rinkų analitikai.

    „Brent“ rūšies nafta prekybos metu brango beveik 2 proc. ir perkopė 107 JAV dolerių už barelį ribą, o JAV WTI kilo apie 1,8 proc. iki daugiau nei 94 JAV dolerių. Perskaičiavus, tai atitinka maždaug 98 eurus už „Brent“ barelį ir apie 86 eurus už WTI barelį, jei taikomas apytikris 0,92 euro už JAV dolerį kursas.

    Naftos brangimas atgaivino infliacijos baimes ir sustiprino lūkesčius, kad JAV Federalinis rezervų bankas gali dar kartą kelti palūkanas. Dėl to rinkose fiksuotas ryškus obligacijų išpardavimas, kuris automatiškai kelia pajamingumus ir brangina skolinimąsi.

    JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 5,27 proc., pasiekdamas aukščiausią lygį per beveik du dešimtmečius. Dvejų metų JAV obligacijų pajamingumas taip pat šoktelėjo arti 5 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas priartėjo prie 3,62 proc., aukščiausio lygio nuo 2009 metų vasaros.

    Brangesnis skolinimasis ir spaudimas akcijoms

    Obligacijų pajamingumai yra vienas svarbiausių orientyrų, nuo kurių priklauso paskolų kaina visoje ekonomikoje. Kylant pajamingumams, brangsta būsto paskolos, įmonių finansavimas ir valstybių skolinimasis, todėl augimo perspektyvos tampa trapesnės.

    Tuo pat metu didesnės palūkanos mažina akcijų patrauklumą, nes investuotojai gali gauti didesnę grąžą iš mažesnės rizikos instrumentų. Būtent todėl akcijų rinkos pastaruoju metu jautriai reaguoja į kiekvieną duomenų publikaciją apie infliaciją ir darbo rinką.

    Europoje prekybos pradžia buvo nevienareikšmė: „Euro Stoxx 50“ beveik nekito, o platesnis „Stoxx 600“ kiek kilo. Tuo metu Prancūzijos CAC 40 ir Vokietijos DAX indeksai smuko apie 0,5 proc., atspindėdami didesnį jautrumą palūkanų normų lūkesčiams.

    Azija ir centrinių bankų signalai

    Azijos biržose vyravo nuosaikesnės nuotaikos: Japonijos „Nikkei 225“ krito apie 1,3 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ leidosi apie 0,9 proc., o Honkongo „Hang Seng“ smuko apie 0,6 proc. Investuotojai regione vertino ir pasaulinių palūkanų trajektoriją, ir energijos kainų poveikį importuojančioms ekonomikoms.

    Australijos centrinis bankas antradienį padidino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 4,6 proc., aukščiausio lygio per 15 metų. Bankas atkreipė dėmesį, kad brangstantys degalai kelia kainas plačiu mastu, o infliacijos spaudimas išlieka atkaklus.

    Investuotojai artimiausiomis dienomis laukia naujų JAV infliacijos ir užimtumo rodiklių, kurie gali nulemti tolimesnius Federalinio rezervų banko sprendimus. Jei duomenys patvirtins, kad kainų augimas vėl stiprėja, rinkose gali išlikti padidėjęs svyravimas tiek obligacijose, tiek akcijose, o energijos kainos gali dar labiau išauginti spaudimą vartotojų biudžetams.

  • Lenkijai „Moody’s“ sumažino reitingą: brangstant skolinimuisi prasideda tikras 2027 metų biudžeto testas

    Lenkijos finansų rinkose sujudimas kilo po to, kai reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino šalies kredito reitingą vienu laipteliu – iki A3. Sprendimą lydėjo staigesnis 10 metų obligacijų pajamingumo šuolis, o tai signalizuoja, kad skolintis valstybei gali brangti net ir be akivaizdaus kapitalo bėgimo.

    Nors pirmomis dienomis nebuvo matyti panikos požymių nei obligacijų, nei valiutos rinkoje, pagrindinis klausimas lieka atviras: kaip atrodys 2027 metų biudžetas, jei pajamų planus mažins politiniai sprendimai, o rizikos premija už Lenkijos skolą išliks didesnė. Investuotojams svarbiausia ne pats reitingo pokytis, o tai, ar valdžia pateiks patikimą kelią deficitui ir skolai stabilizuoti.

    Kas lėmė reitingo mažinimą?

    „Moody’s“ argumentacijoje akcentuojama fiskalinė kryptis: didelis deficitas, auganti skola ir didėjanti jos aptarnavimo kaina. Agentūra prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026 ir 2027 metais gali siekti apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto, o skolos santykis su bendruoju vidaus produktu gali kilti iki beveik 69 proc. 2027 metais.

    Kitas svarbus motyvas – politinės kliūtys fiskalinei konsolidacijai. Reitingų agentūra tiesiogiai neįvardija vieno sprendimo kaip priežasties, tačiau pabrėžia, kad šalies institucijoms vis sunkiau susitarti dėl priemonių, kurios leistų mažinti deficitą nepadidinant skolos dar sparčiau.

    2027 metų biudžetas: kur gali atsiverti skylė?

    2027 metų biudžeto projekte numatoma apie 153,2 mlrd. eurų pajamų, iš jų apie 137,3 mlrd. eurų turėtų sudaryti mokestinės pajamos. Plane pajamų didinimas remiasi ne vien išlaidų augimo ribojimu, bet ir naujomis ar didesnėmis mokestinėmis priemonėmis.

    Rinkos dalyviai įvardija riziką, kad politiniai veto ar neįgyvendintos mokestinės pataisos gali sumažinti biudžeto pajamas maždaug 2,2–3,3 mlrd. eurų. Toks pajamų praradimas pats savaime nebūtinai sukelia krizę, tačiau didina skolą, augina palūkanų išlaidas ir mažina valdžios manevro laisvę ekonomikai lėtėjant.

    Ką reiškia brangesnis skolinimasis?

    Reitingo sumažinimas nebūtinai automatiškai išprovokuoja ilgalaikį pajamingumų šuolį, nes dalis rizikos gali būti įkainota iš anksto. Vis dėlto, jei investuotojai reikalauja aukštesnės premijos už riziką, valstybės skolos aptarnavimas per kelerius metus pastebimai pabrangsta, ypač kai didelė dalis skolos turi būti refinansuojama.

    2027 metais poveikis labiausiai paliestų naujas emisijas, o pilnas brangesnių palūkanų persidavimas visam skolos portfeliui paprastai užtrunka. Dėl to rinkai svarbiausia ne vienadienė reakcija, o tai, ar padidėjusi rizikos premija taps ilgalaike norma.

    Lenkijos finansų ministerija viešai pabrėžė, kad sprendimą vertina rimtai, tačiau be panikos, ir akcentavo institucijų bendradarbiavimo svarbą. Prezidento kanceliarija savo ruožtu argumentuoja, kad vetuoti teisės aktai, jų vertinimu, buvo parengti nekokybiškai ir kėlė teisinių abejonių.

    Rinkos požiūriu lemiamas bus atsakymas į paprastą klausimą: ar valdžia pateiks aiškų atsarginį scenarijų, kuris užpildytų galimą pajamų trūkumą nepadidinant skolos daugiau, nei investuotojai pasirengę toleruoti. Kol tokio signalo nėra, 2027 metų biudžetas išlieka pagrindiniu testu Lenkijos kredito patikimumui.

  • Fed pakėlus palūkanas, Europos biržos sužaliavo: doleris stiprėja, įtampa dėl infliacijos

    Fed pakėlus palūkanas, Europos biržos sužaliavo: doleris stiprėja, įtampa dėl infliacijos

    Europos akcijų biržos ketvirtadienio rytą startavo kilimu, nors Volstrite prieš tai vyravo kritimas po JAV Federalinio rezervų banko sprendimo pirmą kartą per daugiau nei trejus metus padidinti bazines palūkanų normas. Investuotojai regione signalus priėmė palyginti ramiai, tačiau rinkų dėmesys greitai persimetė į valiutas ir obligacijų pajamingumus.

    Platesni Europos indeksai „Euro Stoxx 50“ ir „Stoxx 600“ sesijos pradžioje kilo daugiau nei 0,6 proc. Pagrindiniai indeksai Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Šveicarijoje taip pat judėjo į viršų, o Londono „FTSE 100“ išsiskyrė didesniu, daugiau nei 1 proc. šuoliu.

    Prancūzijos rinkoje stipriau brango pramonės ir automobilių gamintojų akcijos: „Renault“ kilo daugiau nei 2 proc., „Stellantis“ – apie 1,6 proc., „Schneider Electric“ – apie 1,3 proc. Tuo pat metu technologijų sektoriuje fiksuotas išsiskiriantis spaudimas, pavyzdžiui, „Dassault Systèmes“ akcijos smuko apie 2,4 proc.

    Toks Europos optimizmas pasirodė po labiau nervingos dienos JAV: „Dow Jones“ indeksas trečiadienį krito apie 1,2 proc., „S&P 500“ – apie 0,4 proc., o „Nasdaq“ beveik nekito. Azijoje naktį vyravo mišrios nuotaikos: Tokijo „Nikkei 225“ kilo apie 0,2 proc., Seulo „Kospi“ – apie 0,9 proc., tačiau Honkongo „Hang Seng“ traukėsi apie 0,7 proc., o Šanchajaus indeksas – apie 0,4 proc.

    Rinkoms svarbiausia – doleris ir pajamingumai

    Didesni judesiai išryškėjo valiutų ir skolos vertybinių popierių rinkose. JAV doleris pakilo į aukščiausią lygį per maždaug septynias savaites, o šį šuolį sustiprino po sprendimo pašokę trumpesnio laikotarpio JAV iždo obligacijų pajamingumai.

    Euras ryte buvo silpnesnis, jo kursas JAV dolerio atžvilgiu krito apie 0,5 proc. iki maždaug 1,146. Praktikoje stipresnis doleris gali palengvinti Europos eksportuotojų konkurencingumą JAV rinkoje, tačiau kartu brangina doleriais įkainojamas žaliavas, ypač energijos išteklius.

    Obligacijų rinkoje dvejų metų JAV iždo obligacijų pajamingumas, laikomas jautriausiu palūkanų lūkesčiams, pakilo maždaug iki 4,72 proc. nuo apie 4,67 proc. prieš sprendimą ir laikėsi netoli šio lygio. Dešimties metų pajamingumas sukosi ties maždaug 5 proc. riba, atspindėdamas ir energijos kainų rizikas, ir investuotojų nerimą dėl JAV fiskalinės padėties.

    Ko tikisi investuotojai toliau?

    Rinkos dalyviai vis dažniau vertina, kad palūkanų didinimo ciklas gali nesibaigti vienu sprendimu. Pagal išvestinių priemonių kainodarą investuotojai pilnai įskaičiuoja dar vieną palūkanų kėlimą iki gruodžio, o galimybę, kad tai įvyks jau spalį, vertina maždaug kaip 50 proc.

    Vienu iš svarbių artimiausių impulsų Europai turėjo tapti Anglijos banko posėdis, kur tikėtasi palūkanų normų palikimo tame pačiame lygyje. Tuo metu Japonijos banko sprendimo investuotojai laukė penktadienį, o rinkose sklandė lūkesčiai, kad Japonija gali imtis griežtesnės politikos žingsnių.

    Analitikai pabrėžia, kad geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir energijos kainų jautrumas išlieka viena didžiausių rizikų infliacijos trajektorijai, todėl centriniai bankai gali būti priversti ilgiau išlaikyti griežtesnę pinigų politiką. Tokia aplinka ypač svarbi euro zonos įmonėms, kurių kaštai priklauso nuo importuojamų žaliavų, o finansavimo sąnaudos – nuo obligacijų pajamingumų.