Tag: Obsidianas

  • Sensacingas radinys Aliaskoje: 13 800 metų stovykla atskleidė ryšius su Sibiru

    Sensacingas radinys Aliaskoje: 13 800 metų stovykla atskleidė ryšius su Sibiru

    Archeologai Aliaskoje aptiko itin seną stovyklavietę, kuri keičia supratimą apie pirmųjų žmonių gyvenimą Šiaurės Amerikoje. Shég’ Xdaltth’í’ vietovėje, esančioje prie Tananos upės, užfiksuoti įrodymai rodo, kad žmonės maždaug prieš 13 800 metų ne tik keliavo per Beringiją, bet ir gebėjo įsikurti atšiaurioje šiaurės aplinkoje.

    Stovyklavietę tyrusi komanda, vadovaujama Kanzaso universiteto mokslininkės Kelly Graf, išskyrė tris gyvenimo sluoksnius, datuojamus maždaug 13 800, 13 000 ir 12 700 metų senumu. Seniausias sluoksnis išsiskyrė radinių gausa: jame aptikta daugiau nei 80 000 artefaktų ir kitų žmogaus veiklos pėdsakų, leidžiančių rekonstruoti kasdienę veiklą bei erdvės organizavimą.

    Galimas ankstyviausias būstas

    Vienas svarbiausių radinių yra galimo prieglobsčio pėdsakai. Tyrėjai identifikavo židinį, nedidelę įdubą ir stulpo paliktą žymę, o tai gali rodyti buvus dalinai uždengtą, iš vienos pusės atvirą pastogę.

    Jeigu ši interpretacija pasitvirtins, vietovė pretenduos į vieną ankstyviausių žinomų gyvenamosios struktūros pavyzdžių Šiaurės Amerikoje. Tai svarbu ir dėl to, kad ledynmečio metu ši teritorija labiau priminė tundrą su žema augalija, o ne dabartinį eglynų kraštovaizdį.

    Medžioklė ir maisto ruošimas rodo ilgesnį buvimą

    Gyvūnų kaulų liekanos rodo, kad išlikimui lemiama buvo medžioklė. Stovyklavietės gyventojai naudojo mamutų, bizonų ir arklių išteklius, o taip pat medžiojo karibu, kurie šiaurėje aptinkami iki šiol.

    Tyrėjai aptiko didelį riedulį, prie kurio buvo skaldytų bizonų kaulų ir iš kvarco pagamintų smogiamųjų akmeninių įrankių. Tai leidžia manyti, kad kaulai buvo skaldomi siekiant išgauti čiulpus ir riebalus, o šalia rasta žemės krosnelė su medžio anglimis ir kaulų fragmentais.

    Tokia krosnelė galėjo būti naudojama lėtam, ilgam mėsos kepimui, o tai reiškia didesnį darbo ir laiko planavimą. Dėl to mokslininkai kelia prielaidą, kad žmonės čia pasilikdavo ilgiau arba reguliariai sugrįždavo, o seniausias sluoksnis galėjo būti naudojamas protarpiais maždaug 200 metų.

    Įrankiai išdavė ryšius su Sibiru

    Ypatingą reikšmę turi rombo formos, iš abiejų pusių apdoroti ašmenys, skirti tvirtinti prie kotų. Tokie radiniai nebuvo būdingi kitiems panašaus laikotarpio Aliaskos objektams, tačiau jų analogai žinomi teritorijose, esančiose buvusios Beringijos žemyninės jungties azijinėje pusėje.

    Panašūs technologiniai sprendimai leidžia svarstyti apie kultūrinius kontaktus arba bendras tradicijas bendruomenių, gyvenusių abipus Beringijos. Ši sausumos jungtis kadaise siejo šiaurės rytų Aziją ir Šiaurės Ameriką, tačiau kylant jūrų lygiui po ledynmečio ji buvo užlieta, o tiesioginis sausumos kelias išnyko maždaug prieš 12 000 metų.

    Papildomu argumentu laikomas obsidianas, rastas stovyklavietėje, kurio kilmės šaltinis, kaip nustatyta, buvo maždaug už 370 kilometrų į vakarus ir šiaurės vakarus. Tai rodo, kad žmonės gerai orientavosi dideliuose atstumuose, o žaliavos galėjo būti transportuojamos ar mainomos plačiame regione.

    Šie duomenys stiprina nuostatą, kad ankstyvieji Šiaurės Amerikos gyventojai buvo gerokai labiau prisitaikę ir organizuoti, nei ilgą laiką manyta. Kartu radiniai papildo diskusiją apie migracijų kryptis, technologijų sklaidą ir tai, kaip žmonės gebėjo išgyventi šaltame šiaurės klimate dar iki plačiai paplitusių vėlesnių kultūrinių tradicijų žemyne.

  • 8 500 metų senumo obsidiano veidrodis sukrėtė archeologus: ką jis atskleidė apie neolitą?

    8 500 metų senumo obsidiano veidrodis sukrėtė archeologus: ką jis atskleidė apie neolitą?

    Turkijoje, Anatolijos regione esančiame Can Hasan archeologiniame objekte, tyrėjai aptiko neįprastą radinį: maždaug 8 500 metų senumo obsidiano veidrodį. Šis natūralaus vulkaninio stiklo dirbinys buvo nušlifuotas taip, kad leistų matyti aiškų atspindį, nors metaliniai įrankiai tuo laikotarpiu dar nebuvo paplitę.

    Mokslininkų teigimu, toks poliravimo lygis rodo ne tik kantrybę, bet ir aukštą techninių įgūdžių bei medžiagų pažinimo lygį. Obsidianas yra kietas ir trapus, todėl norint išgauti lygų, veidrodinį paviršių, reikėjo gerai kontroliuoti šlifavimo procesą ir naudoti tinkamas abrazyvines medžiagas.

    Svarbu ir tai, kad žinomi tokio laikotarpio obsidiano veidrodžiai siejami būtent su dabartinės Turkijos teritorija. Dėl to tyrėjai linkę manyti, jog tai galėjo būti vietinės tradicijos dalis, susijusi su ritualais, socialiniu statusu ar specifinėmis bendruomenės praktikomis.

    Neolito bendruomenės galėjo būti pažangesnės

    Can Hasan radiniai verčia iš naujo įvertinti, kaip greitai Anatolijoje formavosi simbolinė kultūra ir specializuoti amatai. Ilgą laiką pagrindiniu šio regiono neolito pažangos pavyzdžiu buvo laikomas Çatalhöyük, garsėjantis sienų tapyba, figūrėlėmis ir sudėtingais laidojimo papročiais.

    Vis dėlto nauji duomenys leidžia įtarti, kad dalis šių reiškinių šaknų gali būti senesnė ir sietina su ankstesnėmis gyvenvietėmis, tokiomis kaip Can Hasan. Kitaip tariant, tai, kas atrodė kaip staigus kultūrinis šuolis, galėjo būti ilgesnio, palaipsnio vystymosi rezultatas.

    Simboliai, ginklai ir ankstyvos gatvės

    Kasinėjimų metu aptikti ir obsidiano strėlių antgaliai su subtiliais įrėžimais. Pasak tyrėjų, raštai gali būti būdingi tik Can Hasan apylinkėms, todėl neatmetama, kad jie žymėjo grupinę tapatybę, nuosavybę arba turėjo ritualinę prasmę.

    Dar vienas aspektas, sulaukęs daug dėmesio, yra galimos itin ankstyvos gatvių struktūros pėdsakai. Archeologai kelia prielaidą, kad kai kurie planingo erdvinio išdėstymo elementai gali siekti net apie 10 000 metų, o tai reikštų, kad bendruomenės jau tada ne tik statė pastovius būstus, bet ir sąmoningai organizavo bendras erdves.

    Tokie radiniai papildo bendrą vaizdą apie perėjimą nuo klajokliško gyvenimo prie sėslių žemdirbių gyvenviečių, kur svarbūs tampa amatų specializacija, simbolinė komunikacija ir socialinė organizacija. Tyrėjai tikisi, kad tolimesni darbai Can Hasan teritorijoje atskleis dar daugiau įrodymų, padėsiančių tiksliau suprasti ankstyvųjų Anatolijos bendruomenių kasdienybę ir pasaulėvaizdį.