Tag: Obuolių veislės

  • Beveik 10 tūkst. obuolių rūšių: kurie tinka šarlotei, o kuriuos geriausia valgyti žalius?

    Beveik 10 tūkst. obuolių rūšių: kurie tinka šarlotei, o kuriuos geriausia valgyti žalius?

    Pasaulyje priskaičiuojama beveik 10 tūkst. obuolių veislių, o jos skiriasi skoniu, dydžiu, minkštimo tvirtumu ir sultingumu. Nors parduotuvėje dažniausiai matome tik kelias rūšis, skirtumai virtuvėje gali būti lemiami, ypač kepant ar verdant.

    Obuoliai vertinami dėl palankios maistinės sudėties: juose gausu skaidulų, įskaitant pektiną, o natūralus saldumas dažnai leidžia sumažinti pridėtinio cukraus kiekį desertuose. Dalis naudingų medžiagų yra žievelėje, todėl, jei obuoliai kokybiški ir švariai nuplauti, ją verta palikti.

    Kuo skiriasi pagrindiniai tipai?

    Praktiškai obuolius patogu skirstyti į tris grupes: saldžius ir universalius, rūgštesnius, labiau tinkančius perdirbimui, ir ankstyvuosius. Šis skirstymas padeda greitai suprasti, ko tikėtis iš skonio ir kaip vaisius elgsis kaitinamas.

    Saldūs ir universalūs obuoliai dažnai būna traškūs, vidutiniškai sultingi, jų skonis subalansuotas, todėl tinka ir valgyti žalius, ir dėti į salotas, ir kepti. Rūgštesni obuoliai paprastai išlaiko ryškesnį aromatą, o jų rūgštis puikiai subalansuoja uogienes, tyreles ar pyragus.

    Ankstyvieji obuoliai neretai būna minkštesni ir sultingesni, todėl ilgai laikomi greičiau praranda tekstūrą. Tokius patogiausia suvalgyti žalius, spausti sultis ar panaudoti greitiems desertams, kuriems nereikia ilgo kepimo.

    Kaip išsirinkti obuolius šarlotei?

    Kepiniams, ypač šarlotei, svarbiausia, kad gabalėliai kepant neištižtų į košę ir nepraskiestų tešlos. Tam paprastai labiau tinka tvirtesnio minkštimo, ne per daug vandeningi obuoliai, kurie išlaiko formą ir suteikia malonią, lengvai juntamą rūgštelę.

    Jei obuoliai labai sultingi, kepant išsiskyrusios sultys gali apsunkinti tešlos struktūrą ir pyragas taps drėgnas, sunkiau iškeps. Tokiu atveju padeda paprastas sprendimas: supjaustytus obuolius trumpai nusausinti ir rinktis mažiau sultingus vaisius arba derinti kelias veisles.

    Kuriuos obuolius geriausia valgyti žalius?

    Žaliam vartojimui dažniausiai ieškoma traškumo, sultingumo ir aiškaus aromato, todėl čia laimi desertinės, saldesnės ar subalansuoto skonio veislės. Tokie obuoliai tinka užkandžiams, vaikų pietų dėžutėms, taip pat salotoms, kur svarbi tekstūra.

    Rūgštesni obuoliai taip pat puikiai tinka valgyti žalius, jei mėgstate gaivesnį skonį, ypač deriniuose su riešutais, sūriais ar medumi. Virtuvėje verta turėti bent dviejų tipų obuolių: vienus kepiniams ir perdirbimui, kitus kasdieniam valgymui.

    Perkant verta įvertinti ne tik pavadinimą, bet ir vaisiaus tvirtumą, kvapą, žievelės būklę bei sultingumą. Jei obuolys aiškiai kietas ir traškus, jis dažniau bus tinkamas žaliam vartojimui, o minkštesni vaisiai greičiau atsiskleis termiškai apdorojant.

  • 17 obuolių veislių, kurios pakeis kepimą ir užkandžius: nuo pyragų iki pietų dėžutės

    Obuoliai – vienas universaliausių vaisių

    Obuoliai vertinami dėl skonio įvairovės ir skirtingų tekstūrų: vieni traškūs ir rūgštesni, kiti sultingi, saldūs ar greitai sukrentantys. Dėl to vienos veislės geriau tinka pyragams ir kepiniams, kitos – padažams, salotoms ar paprastam užkandžiui.

    Pasaulyje priskaičiuojama tūkstančiai įvardytų obuolių veislių, o prekybos centruose dažniausiai matome tik nedidelę dalį. Pastaraisiais metais pirkėjai vis dažniau renkasi naujesnes, selekcininkų sukurtas veisles, kurių tikslas – ryškesnis skonis, didesnis traškumas ir lėtesnis minkštimo parudavimas.

    Kaip išsirinkti ir laikyti obuolius

    Renkantis verta ieškoti tvirtų vaisių be sumušimų ir minkštų vietų, nes net nedideli pažeidimai pagreitina gedimą. Obuolių kietumas priklauso nuo veislės, todėl kai kurios natūraliai būna minkštesnės ir labiau tinka troškiniams ar tyrėms.

    Šviežumą geriausiai padeda išlaikyti vėsa: šaldytuve obuoliai ilgiau išlieka traškūs nei laikomi kambario temperatūroje. Jei obuolius pjaustote iš anksto, jų parudavimą gali sulėtinti vanduo su citrinų sultimis, nes rūgštis pristabdo oksidaciją.

    17 populiarių veislių ir kam jos geriausios

    Traškiems kepiniams dažnai pasirenkami „Braeburn“ – jie išlaiko formą orkaitėje ir turi subalansuotą saldumo bei rūgštumo santykį. Panašiai universalūs laikomi ir „Cameo“, kurie tinka ir žali, ir kepami, o skonyje neretai juntamos subtilios kriaušės natos.

    Jei ieškote obuolio, kuris tinka beveik viskam, verta prisiminti „Cortland“: jis santykinai lėčiau paruduoja, todėl patogus vaisių salotoms. „Empire“ dėl tvirtesnio minkštimo dažnai naudojamas salotose, o kai kuriose šalyse pasitelkiamas ir sidro gamybai.

    Saldžiam traškesiui užkandžiams dažnai pasirenkami „Fuji“ ir „Gala“ – jų plonesnė žievė ir švelnus skonis patinka vaikams, o pjaustyti juos patogu pietų dėžutėms. Kepiniams klasika išlieka „Golden Delicious“, tačiau šią veislę verta suvartoti greičiau, nes ji jautresnė sumušimams.

    Rūgštesnį charakterį kepiniuose suteikia „Granny Smith“ – žalias, tvirtas obuolys, kurio rūgštumas kaitinant tampa švelnesnis ir gerai subalansuoja saldesnius įdarus. Iš saldžiarūgščių dažnai minimi „Jonagold“, kurie dera tiek pyraguose, tiek troškiniuose, nes sujungia saldumą ir ryškesnę rūgštelę.

    Padažams ir tyrėms itin tinkami „McIntosh“, nes jų minkštimas greitai sukrenta ir lengvai virsta tyre. Tuo tarpu „Mutsu“, dar vadinami „Crispin“, dažnai vertinami dėl dydžio ir gebėjimo išlaikyti formą kepant, ypač kai įdaras maišomas iš kelių veislių.

    Salotoms ir užkandžių lėkštėms patogūs „Pink Lady“ (veislė „Cripps Pink“) – tvirti, rūgštesni ir neretai lėčiau oksiduojasi. Iš naujesnių, pirkėjų vertinamų užkandžiavimui dažnai išskiriami „Honeycrisp“ ir iš jo populiarumo bangos išaugę modernesni selekciniai variantai, tokie kaip „Cosmic Crisp“, „EverCrisp“ ar „SugarBee“.

    Ne visos plačiai žinomos veislės vienodai tinka kepiniams: pavyzdžiui, „Red Delicious“ dažnai kritikuojami dėl storesnės žievės ir greičiau miltingo minkštimo, todėl juos dažniau patogu naudoti sultims ar tyrems. Kepant vaisių mišinius, kai svarbiausia struktūra, dažnai pasiteisina „Rome“, nes ši veislė išlaiko formą net ilgiau kaitinama.

    Ieškantiems ryškaus sultingumo ir traškumo verta atkreipti dėmesį į „SnapDragon“ – tai viena iš selekcinėmis programomis išvestų veislių, kurios dažnai kainuoja brangiau, todėl labiausiai atsiskleidžia valgomos šviežios. Tokius obuolius dažniausiai rekomenduojama naudoti ten, kur jų tekstūra yra pagrindinis privalumas: užkandžiams, salotoms ar sumuštiniams.

    Skirtingos veislės leidžia tą patį receptą pakelti į kitą lygį: tvirtesni obuoliai suteiks gabalėlių ir struktūros, minkštesni – kremiškumo, o rūgštesni padės išvengti per saldaus rezultato. Būtent todėl kepant pyragus ar ruošiant įdarus dažnai geriausiai veikia kelių veislių derinys.