Vos per dvi savaites mokslininkų ekspedicija Pietų Atlante, netoli Argentinos krantų, identifikavo 57 gyvūnų rūšis, kurios iki šiol nebuvo aprašytos moksle. Tyrimai vyko Mar del Plata povandeninio kanjono zonoje, kur gylis siekia apie 3,5 kilometro.
Misiją vykdė iniciatyva The Nippon Foundation – Nekton Ocean Census, bendradarbiaudama su Schmidt Ocean Institute. Komanda rinko mėginius ir filmavo giliavandenius organizmus, pasitelkdama nuotoliniu būdu valdomą giliavandenį aparatą, pritaikytą darbui didžiuliame slėgyje.
Kas aptikta kanjono gelmėse
Pasak tyrėjų, tarp naujai užfiksuotų organizmų dominavo smulkūs vėžiagyviai ir dygiaodžiai. Ekspedicijos duomenimis, buvo aptikta 20 naujų rūšių irklakojų, 22 dygiaodžių, 14 geliančiųjų bei vienas moliuskas – jūrinis sparnasparnis.
Gelmėse gyvenančios rūšys dažnai būna prisitaikiusios prie nuolatinės tamsos ir menko maisto kiekio, todėl jų sandara gali atrodyti neįprasta: nuo permatomų audinių iki specifinių jutimo organų. Tokios ekosistemos laikomos vienomis mažiausiai ištirtų planetoje, nes jų tyrimas brangus ir techniškai sudėtingas.
Kodėl rezultatai pasirodo vėliau
Nors pati ekspedicija vyko anksčiau, atradimų patvirtinimas užtrunka, nes rūšys negali būti „paskelbtos“ vien iš vaizdo įrašų. Taksonomams reikia palyginti mėginius su jau aprašytomis rūšimis, atlikti morfologinius tyrimus, o vis dažniau ir genetines analizes.
Tyrėjai pabrėžia, kad vienas svarbiausių tokio darbo aspektų yra tarptautinis bendradarbiavimas, nes kai kuriose organizmų grupėse pasaulyje yra nedaug aktyvių specialistų. Kartu tai tampa galimybe ugdyti jaunuosius taksonomus ir greitinti rūšių atpažinimą.
„Tarptautinis bendradarbiavimas taksonomijoje yra kritiškai svarbus, ypač grupėse, kuriose aktyvių specialistų yra nedaug“, – sakė CONICET ir Museo Argentino de Ciencias Naturales mokslininkas dr. Danielis Lauretta.
Žmones įtraukė ir tiesioginė transliacija
Ekspedicijos metu komanda buvo surengusi ir tiesioginę transliaciją iš giliavandenio nusileidimo, kuri, organizatorių teigimu, pritraukė apie 4 000 000 žiūrovų. Mokslininkai tikisi, kad viešumas padės didinti susidomėjimą mažai pažintomis vandenynų buveinėmis ir jų apsauga.
Specialistai primena, kad tokie atradimai svarbūs ne vien dėl smalsumo: giliavandenė biologinė įvairovė padeda geriau suprasti, kaip veikia globalios anglies apytakos procesai ir kaip ekosistemos reaguoja į šylančius vandenynus bei deguonies mažėjimą. Kuo tiksliau žinoma, kas gyvena gelmėse, tuo pagrįstesni sprendimai dėl jūrų erdvių valdymo.
„57 naujų rūšių ir penkių naujų genčių nustatymas per vos dvi savaites parodo, kokia veiksminga gali būti bendradarbiavimu paremta taksonomija“, – teigė Ocean Census mokslinė vadovė dr. Michelle Taylor.