CP v2

Tag: Ocean Winds

  • Plūduriuojanti vėjo jėgainių elektrinė EFGL pasiekė pilną galią: per metus planuoja 110 000 MWh

    Viduržemio jūroje įsikūrusi plūduriuojanti jūrinio vėjo elektrinė Éoliennes Flottantes du Golfe du Lion (EFGL) pasiekė pilną 30 MW galią ir pradėjo pilną eksploataciją, pranešė projektą vystanti jūrinio vėjo energetikos bendrovė Ocean Winds. Tai vienas iš pilotinių projektų, skirtų patikrinti, kaip plūduriuojančios technologijos veikia gilesniuose vandenyse, kur tradiciniai fiksuoti pamatai dažnai nebeefektyvūs.

    Projektas priklauso Ocean Winds, kurią yra įsteigusios „EDP Renewables“ ir „Engie“ grupės. Bendrovė nurodo, kad EFGL plūduriuojančioje vėjo elektrinėje sumontuotos trys 10 MW turbinos, įrengtos ant plūduriuojančių pamatų ir nutolusios apie 16 kilometrų nuo kranto.

    Numatoma, kad elektrinė per metus pagamins apie 110 000 MWh elektros energijos. Toks kiekis yra reikšmingas pilotiniam projektui: jis leidžia ne tik generuoti elektrą, bet ir realiomis sąlygomis vertinti gamybos stabilumą, priežiūros kaštus, įrangos patikimumą ir prisijungimo prie tinklo sprendimų veikimą.

    Plūduriuojantys jūrinio vėjo parkai pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl kelių priežasčių. Svarbiausia jų – galimybė statyti vėjo elektrines toliau nuo kranto ir gilesniuose vandenyse, kur vėjas dažniausiai būna stipresnis ir tolygesnis, o vizualinis poveikis pakrantei mažesnis.

    „Plūduriuojantys jūrinio vėjo parkai atliks svarbų vaidmenį ateities energetikos derinyje, ypač šalyse, kurių pakrantėse vandenys yra gilūs, pavyzdžiui, Prancūzijoje“, – sakė Ocean Winds vadovas Craigas Windramas.

    Ocean Winds taip pat pažymi, kad projektas kuria darbo vietas vietos bendruomenei: eksploatacijos ir priežiūros bazėje Port-La Nouvelle uostamiestyje dirba daugiau kaip 20 vietos darbuotojų. Tokios bazės yra kritiškai svarbios jūriniams parkams, nes nuo jų priklauso reagavimo greitis, remonto logistikos grandinė ir bendras parko prieinamumas.

    Energetikos sektoriui EFGL pasiekta pilna galia reiškia dar vieną praktinį įrodymą, kad plūduriuojančios technologijos gali pereiti iš demonstracinių bandymų į reguliarią eksploataciją. Kuo daugiau tokių projektų pasiekia stabilios gamybos etapą, tuo greičiau rinkoje mažėja technologinė rizika ir atsiranda prielaidos spartesnei plėtros bangai.

  • Virš Lamanšo tunelio kyla naujas jūrinis vėjo parkas: 62 turbinos elektrins 850 000 žmonių

    Virš Lamanšo tunelio kyla naujas jūrinis vėjo parkas: 62 turbinos elektrins 850 000 žmonių

    Lamanšo sąsiauris daugeliui siejasi su po vandeniu nutiestu tuneliu, jungiančiu Jungtinę Karalystę ir Prancūziją. Tačiau netoli Normandijos krantų dėmesį pamažu perima kitas didelis inžinerinis projektas: Dieppe–Le Tréport jūrinis vėjo parkas, kuris keis regiono energetikos paveikslą.

    Planuojama, kad jūroje bus įrengtos 62 vėjo turbinos, o bendra parko galia sieks apie 496 megavatus. Projekto vystytojai skelbia, kad tiek pagaminamos elektros turėtų pakakti maždaug 850 000 gyventojų metiniam suvartojimui padengti, nors reali įtaka priklausys nuo vėjo sąlygų ir tinklo darbo.

    Kas statoma prie Normandijos?

    Vėjo parkas įrengiamas už keliolikos iki keliasdešimties kilometrų nuo kranto, šalia Dieppe ir Le Tréport uostų. Statyboms pasitelkiami specialūs jack-up tipo laivai, kurie dirba ištisą parą, o pagrindai tvirtinami jūros dugne vidutinio gylio vandenyse.

    Numatyta naudoti maždaug 8 megavatų klasės „Siemens Gamesa“ turbinas. Jos bus montuojamos ant vadinamųjų „jacket“ tipo keturkojų konstrukcijų, kurios jūrinėje vėjo energetikoje vertinamos dėl stabilumo, ypač kai reikia tvirtų pamatų sudėtingesnėse dugno sąlygose.

    Kaina, terminai ir darbo vietos

    Projekto investicijos vertinamos apie 2 700 000 000 eurų. Planuojama, kad vėjo parkas pilną komercinį darbą pasieks iki 2026 metų pabaigos, nors jūrinių projektų grafikus dažnai veikia orai, tiekimo grandinės ir prijungimo prie tinklo darbai.

    Vietos savivaldybėms ir uostams tai reikšmingas impulsas: statybų etapas siejamas su maždaug 2 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Tokie projektai paprastai didina ir ilgalaikį poreikį uostų logistikai, aptarnavimo infrastruktūrai bei techninės priežiūros specialistams.

    Kodėl projektas svarbus platesniame kontekste?

    Prancūzija, kaip ir kitos Europos šalys, siekia sparčiau didinti atsinaujinančios energijos dalį ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Jūrinė vėjo energetika laikoma viena iš krypčių, galinčių tiekti didelius elektros kiekius, ypač kai sausumoje tampa sudėtingiau rasti vietų naujiems parkams.

    Kartu didelio masto infrastruktūra neišvengiamai keičia kraštovaizdį: dalis visuomenės tokius projektus vertina kaip būtinybę energetiniam saugumui, kiti kelia klausimus dėl poveikio vaizdui, žvejybai ar biologinei įvairovei. Dieppe–Le Tréport parkas tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip pakrantės regionai derina klimato tikslus, ekonominę naudą ir aplinkosaugos lūkesčius.