Archeologai iššifravo tikėtiną neseniai Meksikoje identifikuoto majų miesto pavadinimą – senovėje jis, panašu, vadintas Sakil. Tokia išvada padaryta išlikus akmeniniuose paminkluose užfiksuotiems hieroglifiniams įrašams.
Kaip nurodoma Meksikos Nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto (INAH) pranešime, pats archeologinis objektas buvo atpažintas gegužę, o tyrimų komandai vadovavo archeologas Ivanas Šprajcas. Dėl itin sudėtingo priėjimo per tankų atogrąžų mišką vietovei suteiktas darbinis vardas Minanbé, jukatekų majų kalba reiškiantis „nėra kelio“.
Visgi epigrafikas Octavio Esparza Olguínas iš Meksikos nacionalinio autonominio universiteto, išanalizavęs išlikusias inskripcijas ir palyginęs jas su radiniais iš kito majų centro Ocomtún, teigia, kad vietos gyventojai savo miestą greičiausiai vadino Sakil. Šis pavadinimas siejamas su baltumo arba šviesumo sąvoka.
Įdomu tai, kad įrašai leidžia kalbėti ne tik apie miesto vardą – inskripcijose aptikta užuominų ir apie seną konfliktą regione. Tyrėjų vertinimu, tai galėjo vykti vėlyvuoju klasikiniu laikotarpiu, maždaug 600–900 metais.
Stela su valdovo vardu
Vienu svarbiausių radinių tapo vadinamoji Stela 7 – akmeninis monumentas su hieroglifais ir figūrų atvaizdais. Nors dabar jis išlikęs tik trimis dalimis, fragmentai suteikė daug informacijos apie vietos valdžią.
Tyrėjai joje atpažino valdovo vardą Suutz’ (reiškiantį „šikšnosparnis“). Ši figūra pavaizduota su puošniu ceremoniniu apdaru – galvos apdangalu, krūtine dengiančiu papuošalu, sijonu ir sandalais, o greta esantys ženklai leido valdovą sieti su pavadinimu Sakil.
Papildomu patvirtinimu laikomas ir rastas altorius, kuriame vėl minimas Suutz’ vardas. Šalia pateiktas titulas kalo’mte’, dažniausiai sietas su įtakingais valdovais, kurių galia peržengdavo vieno miesto ribas.
Tai iš dalies stebina, nes pats Sakil, sprendžiant iš turimų duomenų, užėmė palyginti nedidelę teritoriją – apie 15 hektarų. Vis dėlto titulas leidžia manyti, kad jo valdovas galėjo siekti svarbesnio vaidmens regiono politinėje sistemoje.
Įrašai užsimena apie karo belaisvį
Dar netikėtesnių įžvalgų suteikė palyginimas su Ocomtúne rastomis inskripcijomis. Tyrėjai kelia prielaidą, kad šio centro senasis pavadinimas galėjo būti Maatz’.
Viename iš ten aptiktų monumentų pavaizduotas belaisvis, gulintis veidu į žemę surištomis rankomis. Greta esantis įrašas leidžia spėti, jog šis žmogus buvo kilęs iš Sakil, o tai gali rodyti priešiškus abiejų centrų santykius.
Vis dėlto, kas tiksliai nulėmė konfrontaciją ir kuo ji baigėsi, kol kas neaišku. Situaciją apsunkina tai, kad didelė dalis įrašų iki mūsų dienų neišliko.
Skaičiuojama, kad iš maždaug 20 identifikuotų monumentų aiškesnių užrašų ar atvaizdų pėdsakų matyti bent penkiuose. Dalis objektų, kaip manoma, buvo tyčia apgadinti dar majų laikais, o likusį darbą atliko laikas.
Kaip padėjo fotogrametrija
Norėdami perskaityti vos įžiūrimus ženklus, archeologai pasitelkė fotogrametriją ir sukūrė detalius trimačius akmeninių paviršių modelius. Tai leido inskripcijas analizuoti keičiant virtualų apšvietimą ir pastebėti tai, kas plika akimi gali pasirodyti nematoma.
Tyrėjų teigimu, iššifruotas pavadinimas Sakil, identifikuotas valdovas Suutz’ ir galimos sąsajos su konfliktu su Maatz’ padeda naujai įvertinti šio objekto reikšmę. Tolimesni kasinėjimai turėtų parodyti, kiek plačiai šis centras buvo įsitraukęs į regiono istoriją.