Vienas žymiausių šiuolaikinių vaizdo žaidimų kūrėjų Hideo Kojima vėl atsidūrė dėmesio centre. Japonų režisierius ir scenaristas, vadovaujantis „Kojima Productions“, viešame pokalbyje netikėtai prabilo apie tai, kaip įsivaizduoja savo paskutines gyvenimo akimirkas.
Kojima vardas neatsiejamas nuo „Metal Gear“ serijos ir „Death Stranding“ – projektų, kurie padarė didelę įtaką žaidimų pasakojimui, režisūrai ir kinematografiškam pateikimui. Dėl šios priežasties kiekvienas jo viešas pasisakymas dažnai interpretuojamas kaip užuomina apie platesnę kūrybinę filosofiją.
Diskusijoje 62 metų kūrėjas pasidalijo neįprasta mintimi: jis sakė seniai galvojantis, kad norėtų mirti kino teatre. Pasak Kojimos, jam ypatingas momentas yra ne pats filmas, o akimirka prieš jį, kai salėje užgęsta šviesos, prasideda reklamos ir rodomi anonsai.
„Visada galvojau, kad kai mirsiu, norėčiau mirti kino teatre“, – sakė Hideo Kojima.
Tokia frazė daliai gerbėjų pasirodė ekscentriška, tačiau ji gana tiksliai atspindi kūrėjo santykį su kinu. Kojima daugelį metų viešai demonstruoja meilę kino kultūrai, o jo darbuose nuolat kartojasi filmų kalbos elementai: ilgesnės mizanscenos, montažo ritmas, garso dizaino dramaturgija, aktorių vaidyba ir režisūriniai intarpai.
Kūrėjo įkvėpimų laukas dažnai siejamas su mokslinės fantastikos tradicija, ypač Vakarų kine išryškėjusia praėjusio amžiaus pabaigoje. Šias nuotaikas galima atpažinti tiek jo pasirenkamose temose, tiek estetikoje, kur žmogaus vienatvė, technologijos ir visuomenės ryšių trapumas tampa pagrindinėmis ašimis.
Pastaraisiais metais Kojima taip pat aktyviai dalijasi rekomendacijomis, ką verta žiūrėti, ir neretai iškelia mažiau masinei auditorijai žinomus autorius. Tarp jų jis yra minėjęs ir lenkų režisieriaus Piotro Szulkino filmus, kuriuos pats pristatė kaip išskirtinę mokslinės fantastikos patirtį.
Šis netikėtas pasisakymas sutapo su laikotarpiu, kai „Kojima Productions“ viešai kalba apie naujus projektus. Vienas daugiausiai klausimų keliantis darbas yra „OD“ – siaubo žanro žaidimas, pristatomas kaip išskirtinė patirtis, kurioje kuriama itin stipri įtampa ir psichologinis diskomfortas.
Nors apie žaidimo detales kol kas atskleidžiama nedaug, pati kryptis rodo tęsiamą Kojimos siekį trinti ribas tarp kino ir interaktyvios medijos. Gerbėjai tikisi, kad prieš „paskutinį seansą“ kūrėjas dar spės pateikti ne vieną projektą, galintį sukelti panašiai audringas diskusijas kaip ir jo naujausias prisipažinimas.