Tag: Odisėja

  • Nolano „The Odyssey“ jau po paros užkopė į „Apple TV“ viršūnę: žiūrovų įvertinimas – 96 proc.

    Veiksmo ir fantastikos epas „The Odyssey“, kuriame vaidina Jonas Bernthalas, vos po vienos dienos nuo skaitmeninės premjeros tapo žiūrimiausiu filmu „Apple TV“ parduotuvėje.

    Kaip rašo „MovieWeb“, taip filmas aplenkė ir kitus neseniai pasirodžiusius hitus, tarp jų – Brado Pitto „Heart of the Beast“ bei Jasono Stathamo veiksmo trilerį „Mutiny“.

    Šis Christopherio Nolano darbas kino teatruose pasirodė liepą ir tapo dar vienu režisieriaus komerciškai sėkmingu projektu. Filme jis pirmą kartą plačiau pasuko į fantastikos žanrą, moderniai interpretuodamas Homero „Odisėją“.

    Publikos susidomėjimą sustiprina ir itin aukšti įvertinimai: „Rotten Tomatoes“ platformoje kritikų balas siekia 94 proc., o žiūrovų „Popcornmeter“ – 96 proc.

    Nauja Nolano „Odisėjos“ versija

    Filmo centre – Itakės karalius Odisėjas, mėginantis grįžti namo po Trojos karo. Kelionėje jo laukia įvairios antgamtinės grėsmės, tarp jų – ciklopas, raganos ir kiti išbandymai.

    Pagrindinį vaidmenį atlieka Mattas Damonas, o jo sūnų Telemachą vaidina Tomas Hollandas. Penelopės vaidmuo patikėtas Anne Hathaway, o Charlize Theron taip pat yra tarp ryškiausių aktorių.

    Žvaigždėtame aktorių sąraše – ir Lupita Nyong’o, Robertas Pattinsonas, Zendaya, Benny Safdie bei Jonas Bernthalas, įkūnijantis Menelają – Spartos karalių, karo bendražygį ir Telemacho sąjungininką.

    Skaičiai, kurie kelia kartelę

    „The Odyssey“ sėkmė atsispindi ir kasose: nurodoma, kad pasaulinės pajamos pasiekė 1,8 mlrd. JAV dolerių. Tai dar vienas įspūdingas rezultatas Nolano filmografijoje.

    Nors kino teatrų etapas pamažu baigiasi, skaitmeninėje erdvėje filmas tik įsibėgėja – iškart užkopė į pirmąją vietą „Apple TV“ parduotuvėje.

    Žvilgsnis į apdovanojimų sezoną

    Publikacijoje teigiama, kad filmas laikomas vienu ryškiausių pretendentų artėjančiame apdovanojimų sezone. Tarp minimų krypčių – geriausio filmo ir geriausio režisieriaus nominacijos Christopheriui Nolanui.

    Taip pat išskiriami Mattas Damonas ir antraplanių vaidmenų atlikėjai, tarp jų Anne Hathaway bei Samantha Morton, kaip galintys sulaukti dėmesio aktorinių kategorijų lenktynėse.

    Kol kas aišku viena: „The Odyssey“ pradžia skaitmeninėje rinkoje buvo itin sėkminga, o aukšti žiūrovų įvertinimai rodo, kad susidomėjimas artimiausiu metu greičiausiai neslops.

  • Jameso Bondo vaidmeniui – netikėtas favoritas: minimas „Odisėjos“ aktorius Robertas Pattinsonas

    Kas taps naujuoju Džeimsu Bondu – klausimas, į kurį gerbėjai atsakymo laukia jau kurį laiką. Kandidatų sąrašas nuolat pildosi, o didysis pranešimas, panašu, gali įvykti netrukus.

    Naujausiais pranešimais, vienu realiausių pretendentų į agento 007 vaidmenį dabar įvardijamas Robertas Pattinsonas. Apie tai skelbiama kaip apie pasikeitusią lyderio poziciją lenktynėse dėl vieno geidžiamiausių vaidmenų kine.

    Intrigą didina detalė, kad aktorius, kaip teigiama, esą paskutinę akimirką galėjo gauti išskirtinį pasiūlymą. Kol kas nėra patvirtinimo, kad sprendimas jau priimtas, tačiau Pattinsono pavardė minima vis garsiau.

    Publikacijoje jis taip pat pristatomas kaip „Odisėjos“ aktorius, o tai tampa papildomu akcentu, kodėl būtent jo kandidatūra išsiskiria iš ankstesnių spėlionių.

    Kas žinoma apie galimą pasirinkimą

    Oficialiai naujojo Bondo kūrėjai dar nėra įvardiję, kas perims estafetę ir taps kitu agentu 007. Dėl to kiekviena nauja užuomina ar neoficialus pranešimas sulaukia didelio atgarsio tarp franšizės gerbėjų.

    Kol kas Pattinsonas įvardijamas kaip naujas lyderis, tačiau situacija gali keistis iki tol, kol pasirodys oficialus patvirtinimas. Tad gerbėjams belieka laukti galutinio sprendimo ir viešo pranešimo.

  • Elono Musko „Grok Imagine“ parodė DI „Odisėją“: internete – kritika dėl kokybės ir klaidų

    Elono Musko „Grok Imagine“ parodė DI „Odisėją“: internete – kritika dėl kokybės ir klaidų

    Pažadas dėl „Odisėjos“ ekranizacijos

    Elonas Muskas dar vasarą tvirtino, kad jo kuriamas įrankis „Grok Imagine“ iki metų pabaigos sukurs pilnametražį Homero „Odisėjos“ filmą. Verslininkas akcentavo, esą kūrinys bus „istoriškai tikslus“ ir ištikimas originalo dvasiai.

    Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Muskas viešai kritikavo režisieriaus Christopherio Nolano „Odisėjos“ interpretaciją. Kritika socialiniuose tinkluose buvo siejama ne tik su istorinio tikslumo argumentais, bet ir su aštria retorika, dėl kurios Muskas sulaukė papildomo dėmesio.

    Kas parodyta dabar

    Spalio 26 dieną platformoje X buvo paskelbtas maždaug septynių minučių trukmės vaizdo įrašas, pristatomas kaip DI sugeneruotas „Odisėjos“ serijos epizodas. Jis įvardytas „kūrybine kolaboracija“ su „Wonder Studios“ ir režisieriumi Devu Walkeriu, siejamais su DI naudojimu filmų gamyboje.

    Įrašas pateiktas kaip pirmasis žingsnis link didesnio projekto, tačiau daliai žiūrovų jis priminė ne pilnavertį pasakojimą, o demonstracinį klipą. Dalis komentarų atkreipė dėmesį į nenatūralius veikėjų judesius, „išlygintą“ vaizdą ir chaotišką pasakojimo ritmą.

    Kritika dėl istorinio tikslumo

    Didžiausia ironija, anot kritikų, ta, kad būtent istorinis tikslumas buvo vienas pagrindinių Musko pažadų. Socialiniuose tinkluose vartotojai pabrėžė, kad klipe esama akivaizdžių neatitikimų, įskaitant epizodus, kurie labiau primena Trojos karo įvykius, o ne „Odisėjos“ pasakojimo pradžią.

    Taip pat akcentuota, kad vaizdo įrašas nėra kuriamas graikų kalba, nors viešame pažade buvo pabrėžtas autentiškumas. Kritikai teigė, jog toks rezultatas rodo ne tik ribotas DI galimybes, bet ir tai, kad technologinis įrankis nebūtinai pakeičia kūrybinę režisūrą.

    „Muskas kritikavo Nolaną dėl istorinio tikslumo, žadėjo geresnę DI versiją, o galiausiai pateikė trumpą klipą su daugybe netikslumų“, – rašė vienas vartotojas.

    Kontekstas: Nolano filmo sėkmė

    Kol Musko DI eksperimentas sulaukė pašaipų, Christopherio Nolano filmas „The Odyssey“ tęsė sėkmingą kelią kino teatruose. Skelbta, kad pasaulinėje kasoje jis surinko apie 1 700 000 000 eurų pajamų, o kritikai vertino filmą daugiausia palankiai.

    Kultūros apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad Nolano filmas išsiskiria techniniu masteliu ir ambicijomis, nors jam taip pat prikišamas nelygus tempas bei montažo sprendimai pirmoje dalyje. Vis dėlto bendras vertinimas išliko aiškus: tai vienas ryškiausių metų kino įvykių.

    Ši situacija dar kartą išryškino platesnę diskusiją apie DI vaidmenį kūryboje. Net ir sparčiai tobulėjant vaizdo generavimo modeliams, žiūrovų lūkesčiai pasakojimui, emocijai ir autentiškumui išlieka tokie pat aukšti kaip tradiciniame kine.

  • Nolano „Odisėja“ vėl įkaitino ginčą: ar Homeras epus kūrė Izmire, netoli senovės Smyrnos?

    Nolano „Odisėja“ vėl įkaitino ginčą: ar Homeras epus kūrė Izmire, netoli senovės Smyrnos?

    Christopherio Nolano kino adaptacija „Odisėja“ šiemet iš naujo įžiebė seną akademinį klausimą: kur iš tiesų gimė ir buvo sukurti garsiausi Homero epai. Dėmesio centre atsidūrė Turkijos Egėjo pakrantėje esantis Izmiras, senovėje vadintas Smyrna.

    Archeologė prof. Aylin Ümit Erdem, dirbanti Egėjo universitete, teigia, kad masinis susidomėjimas filmu suteikia progą grįžti prie faktų. Pasak jos, svarbiausi argumentai slypi ne legendose, o kalbos ir istorinio konteksto detalėse.

    „Vertindami Homerą, kalbame apie „Iliados“ ir „Odisėjos“ autoriumi laikomą poetą, o jo kilmės klausimas iki šiol kelia diskusijų“, – sakė prof. Aylin Ümit Erdem.

    Mokslininkai seniai ginčijasi, kaip poetas, gyvenęs maždaug VIII amžiuje prieš Kristų, galėjo taip vaizdžiai aprašyti Trojos karą, kuris, manoma, vyko keliais šimtmečiais anksčiau. Vieni tai aiškina ilga ir nuoseklia žodine tradicija, kiti epus laiko skirtingų dainių pasakojimų junginiu.

    Kas sieja Homerą su Smyrna

    Prof. Erdem pabrėžia, kad daugelis antikos autorių Homerą tiesiogiai siejo su Smyrna. Tarp minimų šaltinių yra istorikas Herodotas ir geografas Strabonas, o tai, anot archeologės, sustiprino Izmiro kaip vieno realiausių kandidatų poziciją.

    Dar vienas argumentų blokas remiasi pačių epų kalba. „Iliada“ ir „Odisėja“ daugiausia parašytos jonėnų tarme, tačiau jose gausu ir eolėnų žodyno bei archajiškų formų, kurios rodo kelių regioninių tradicijų susiliejimą.

    Archeologės aiškinimu, VIII amžiuje prieš Kristų Smyrna, lokalizuojama Bayraklı Höyük vietovėje, buvo ribinėje zonoje tarp eolėnų šiaurėje ir jonėnų pietuose. Toks kultūrinis ir kalbinis sandūris, jos manymu, galėjo natūraliai suformuoti mišrią epų kalbinę terpę.

    „Geografiškai Bayraklı Höyük buvo ant ribos tarp eolėnų ir jonėnų regionų, todėl čia kūręs dainius galėjo naudoti abiejų tarmių žodyną“, – sakė prof. Aylin Ümit Erdem.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad tai buvo vienas ryškiausių įtvirtintų urbanistinių centrų Izmiro baseine tuo laikotarpiu. Dėl to, kalbant apie realistišką gyvenamąją aplinką, Smyrna dažnai vertinama kaip logiškas kandidatas.

    Kodėl įrodymų vis dar trūksta

    Nors istoriniai ir lingvistiniai argumentai dažnai grąžina prie Izmiro, tiesioginio archeologinio įrodymo kol kas nėra. Prof. Erdem pabrėžia skirtį tarp vėlesnių laikų pagarbos Homerui ir realių, jo gyvenimo meto radinių.

    „Turime pasakyti aiškiai: kol kas nėra tiesioginių, konkrečių archeologinių įrodymų, kad Homeras gyveno Smyrnoje“, – sakė prof. Aylin Ümit Erdem.

    Pasak jos, Bayraklı teritorijoje dar nėra rasta VIII amžiaus prieš Kristų radinių su Homero vardu, o tai iš dalies siejama su tuo, kad giliausi ankstyvieji kultūriniai sluoksniai nėra plačiai atidengti. Tokiems tyrimams reikia laiko, finansavimo ir didelės apimties kasinėjimų.

    Tuo pat metu išlikę vėlesni artefaktai rodo, kaip Homeras buvo „įsisavintas“ miestų ir bendruomenių. Minimos helenistinio laikotarpio monetos, kaldintos Smyrnoje su Homero atvaizdu, taip pat kulto tradicijos regione, tačiau tai labiau liudija vėlesnį miesto prestižo kūrimą, o ne paties poeto biografiją.

    Izmiro apylinkėse gyva ir kita populiari versija, kurią ypač mėgsta vietos entuziastai: Bornovos slėnyje esanti ola, kurioje esą Homeras kūrė savo eiles. Tokios vietos dažnai tampa kultūrinio turizmo traukos taškais, tačiau mokslininkai ragina legendas vertinti atsargiai.

    Vietos pareigūnai ir tyrėjai viešai pabrėžia Homero reikšmę regiono tapatybei, tačiau akademinė bendruomenė laikosi nuostatos, kad galutinį atsakymą gali priartinti tik nauji kasinėjimai. Kol kas klausimas, kur gimė ir kūrė Homeras, išlieka atviras, o Izmiras toliau stiprina savo pozicijas diskusijoje.

  • Po Nolan filmo „Odisėją“ vėl aštrina mįslė: ar Homeras epus sukūrė Izmiro oloje?

    Po Nolan filmo „Odisėją“ vėl aštrina mįslė: ar Homeras epus sukūrė Izmiro oloje?

    Po Christopherio Nolano filmo „Odisėja“ sėkmės į viešumą sugrįžo sena, bet iki šiol neišspręsta literatūros istorijos diskusija: kur iš tiesų gimė Homero epai ir su kokiu miestu galima sieti patį poetą. Dalis Turkijos mokslininkų ir vietos bendruomenių dėmesį nukreipia į Izmiro apylinkes, kur rodoma ola, nuo seno vadinama Homero vardu.

    Izmiro šiaurės rytuose, Bornovos slėnyje, esanti drėgna ola vietos pasakojimuose minima kaip vieta, kur esą buvo kuriama „Odisėja“. Tačiau specialistai pabrėžia, kad folkloras ir vėlyvesni kulto ženklai nėra tas pats, kas tiesioginiai įrodymai iš paties Homero laikų.

    Kas sieja Homerą su Smyrna?

    Egėjo universiteto archeologė profesorė Aylin Ümit Erdem, cituojama „Euronews“, teigia, kad stipriausi argumentai siejant Homerą su senovės Smyrna, dabartiniu Izmiru, kyla iš tekstų kalbos ir regiono istorijos. Homero epai parašyti daugiausia jonėnų tarme, tačiau juose esama ir aiškių eoliečių tarmės pėdsakų.

    Pasak mokslininkės, VIII amžiuje prieš Kristų Smyrna, siejama su Bayraklı Höyük vietove, buvo savotiškoje ribinėje zonoje tarp eoliečių regiono šiaurėje ir jonėnų pietuose. Tokia aplinka galėjo natūraliai lemti mišresnę kalbą, kokią matome epuose, ir sustiprinti hipotezę apie šio miesto svarbą Homero pasaulyje.

    Kur baigiasi įrodymai ir prasideda tradicija?

    Nors senovės autoriai Homero kilmę neretai siejo su Smyrna, tiesioginių archeologinių įrodymų iš VIII amžiaus prieš Kristų, kurie neabejotinai patvirtintų poeto gyvenimą ar kūrybą šiame mieste, kol kas nėra. Profesorė Aylin Ümit Erdem pabrėžia, kad Bayraklı Höyük giliausieji sluoksniai ne visur pakankamai ištirti, todėl sensacingų radinių tikėtis sudėtinga.

    Vėlyvesni ženklai, tokie kaip helenistinių laikų monetos su Homero atvaizdu ar kulto simboliai netoliese buvusiose šventvietėse, greičiau rodo, kaip vėlesnės kartos norėjo poetą „prisijaukinti“. Tokie radiniai padeda suprasti reputaciją ir atminties politiką, bet nepakeičia tiesioginių įrodymų iš Homero epochos.

    Tuo pat metu Izmire stiprėja kultūrinis ir turistinis susidomėjimas: vietos valdžia kalba apie olos pritaikymą lankytojams, o tyrėjai viešai pabrėžia regiono istorinį ryšį su epais. Archeologai akcentuoja, kad galutinė diskusijos baigtis priklausys nuo nuoseklių kasinėjimų, finansavimo ir kantraus darbo, o ne nuo populiariosios kultūros bangos.

    Nolano filmas šiai temai suteikė naują impulsą, tačiau mokslinė dilema išlieka ta pati: tarp kalbinių užuominų, senųjų šaltinių liudijimų ir vietos tradicijų dar trūksta vieno dalyko, kurio labiausiai laukia akademinė bendruomenė, aiškaus, datuojamo ir neabejotinai su Homeru susijusio radinio.

  • Itakė ruošiasi turistų antplūdžiui po Christopherio Nolano filmo Odiseja premjeros

    Itakė ruošiasi turistų antplūdžiui po Christopherio Nolano filmo Odiseja premjeros

    Graikijos Jonijos jūroje esanti Itakės sala iki šiol dažniau viliojo ieškančius ramybės nei masinį turizmą. Tačiau vietos valdžia ir verslai skaičiuoja, kad situaciją gali pakeisti režisieriaus Christopherio Nolano kino juosta „The Odyssey“, kuri vėl iškėlė Odisėjo tėvynės vardą į tarptautines antraštes.

    Itakė nėra tokia žinoma kaip Santorinis ar Mikonas, nors sala turi skaidrius paplūdimius, įlankas ir nedidelį, autentišką miestelių ritmą. Būtent tas mažesnis žinomumas ilgą laiką buvo privalumas, bet po filmo premjeros jis gali tapti iššūkiu infrastruktūrai ir sezoniškumui.

    Į salą atvykę keliautojai sako, kad „The Odyssey“ jiems tapo papildoma priežastimi įtraukti Itakę į maršrutą. „Graikų kalbos mokiausi dar vaikystėje, studijavau Odisėją ir visada svajojau čia atvykti“, – sakė italų teisininkė Giorgia Ongarato.

    Itakės meras Dionysis Stanitsas pabrėžia, kad staigaus turistų šuolio dar nematyti, nes filmas skirtingose rinkose pasirodo palaipsniui. Vis dėlto savivaldybė tikisi, kad didžiausia banga ateis kitą sezoną, kai žmonės planuos atostogas jau su nauju įkvėpimu.

    „Kol kas nematome didelio lankytojų augimo būtent dėl filmo, bet tikimės, kad kelionės planai pradės ryškėti nuo kitų metų“, – sakė Dionysis Stanitsas. „Filmas bus rodomas vis daugiau šalių, ir tada daugiau žmonių rimtai svarstys kelionę į Itakę.“

    Vietos verslai jau fiksuoja didesnį smalsumą: dažniau klausiama apie salos ryšį su Homero pasakojimu, ieškoma suvenyrų, ekskursijų ir vietų, siejamų su Odisėjo mitu. Kai kurie prekybininkai sako, kad net ir iki pilnos pasaulinės premjeros sala tapo atpažįstamesnė vien dėl asociacijos su filmu.

    Itakės suvenyrų parduotuvių savininkai primena, kad Homeras salai ir taip yra stipriausias prekės ženklas, o kino efektas gali tik sustiprinti ilgalaikę tendenciją. „Žmonės atvyksta, nes žino Odisėjo legendą ir Homerą, parašiusį Odisėją, bet kartu tai ir labai graži, maža sala“, – sakė Ioanna Griva.

    Ar filmas pailgins sezoną?

    Vietos kultūros ir paveldo iniciatyvos, tokios kaip nuolatinė ekspozicija Šviesa homerinėje Itakėje Stavroso kaime, siekia susieti šiuolaikinę salą su archeologiniais radiniais ir antikiniais pasakojimais. Specialistai tikisi, kad susidomėjimas paskatins atvykti ne tik vasarą, bet ir ramesniais mėnesiais, kai saloje įprastai mažiau svečių.

    Filologas ir archeologas Spyros Kouvaras prognozuoja, kad didžiausias pokytis gali būti juntamas ne vien liepos ar rugpjūčio piko metu. Jo teigimu, jei keliautojai pradės rinktis pavasarį ar rudenį, tai padėtų salai išskaidyti srautus ir sumažinti spaudimą infrastruktūrai.

    „Nuo kitų metų tikimės ryškaus lankytojų skaičiaus augimo, ir tai gali paliesti mėnesius, kurie paprastai būna tuštesni: spalį, gal net lapkritį, taip pat kovą ir balandį“, – sakė Spyros Kouvaras. „Už Nolano filmo stovi Homeras, ir būtent jis yra giliausia šio susidomėjimo priežastis.“

    Set-jetting bumas Europoje

    Kelionės pagal filmų ir serialų vietas, vadinamos set-jetting, pastaraisiais metais Europoje ryškiai sustiprėjo. Turizmo ekspertai pabrėžia, kad tokie srautai dažnai ateina bangomis: iš pradžių auga informacijos paieškos ir planavimas, o realūs atvykimai padidėja kitą sezoną, kai kelionių organizatoriai ir apgyvendinimo sektorius prisitaiko prie paklausos.

    Itakei tai gali reikšti daugiau užsakymų mažesniems viešbučiams, apartamentams ir vietos gidams, bet kartu ir riziką, jei sala nepasiruoš srautų valdymui. Vietos valdžiai svarbiausiais klausimais tampa transportas, atliekų tvarkymas, vandens ištekliai ir saugomų pakrančių apsauga, kad staigus populiarumas nepakenktų pačiai salos patirčiai.

    Nors dalis lankytojų į Itakę važiuoja pirmiausia dėl Homero ir graikų mitologijos, kino premjera suteikė salai naują, globaliai suprantamą impulsą. Jei prognozės pasitvirtins, Itakė kitą sezoną gali atsidurti ne tik literatūros gerbėjų, bet ir kino turistų maršrutuose.

  • Charlize Theron Seule pavergė drąsiu įvaizdžiu: permatomas sijonas tapo vakaro sensacija

    Charlize Theron Seule pavergė drąsiu įvaizdžiu: permatomas sijonas tapo vakaro sensacija

    Charlize Theron atvyko į Seulą pristatyti filmo Odisėja, kurį režisavo Christopheris Nolanas. Aktorė juostoje įkūnija nimfą Kalipsę, mituose siejamą su Odisėjo septynerių metų nelaisve ir nemirtingumo pažadu.

    Pastarosiomis savaitėmis Theron vis dažniau atsiduria dėmesio centre ne tik dėl kino premjeros, bet ir dėl įvaizdžių, pasirenkamų reklaminio turo metu. Ji jau buvo pastebėta su aukštosios mados Dior kūriniu, taip pat su minimalistiniais, tačiau akį traukiančiais deriniais Paryžiuje.

    Permatomas sijonas Seule

    Seule aktorė pasirinko ypač drąsų derinį, kurio pagrindiniu akcentu tapo permatomas pieštuko silueto sijonas. Prie jo buvo priderinti juodi nėriniuoti šortai ir taškuotos pėdkelnės, o įvaizdis iškart sukėlė diskusijų mados gerbėjų gretose.

    Theron derinį papildė klasikiniais, su biuro estetika siejamais marškiniais, taip sukurdama kontrastą tarp griežtų linijų ir provokuojančių detalių. Stilių užbaigė ryškūs aksesuarai: ilgos odinės pirštinės ir juodi aukštakulniai.

    „Kalipsė pagaliau palieka salą ir nusileidžia Seule“, – sakė Charlize Theron, pristatydama nuotraukas iš vizito.

    Tendencija, kuri grįžta ant raudonojo kilimo

    Permatomų audinių ir nėrinių kryptis pastaraisiais sezonais vėl sustiprėjo, o stilistai ją vadina vienu greičiausiai į raudonojo kilimo madą sugrįžusių sprendimų. Tokie deriniai dažnai kuriami balansuojant tarp klasikos ir provokacijos, kad akcentas atrodytų sąmoningas, o ne atsitiktinis.

    Šį kartą pasirinkimas siejamas su „Tom Ford“ kolekcija, kurią kūrė dizaineris Haideris Ackermannas. Jo estetika dažnai remiasi priešpriešomis, kai konstruktyvūs siluetai derinami su minkštais, kūną apgaubiančiais audiniais, todėl rezultatas atrodo ir griežtas, ir sensualus.

  • Graikijos premjeras sveikino Christopherį Nolaną: „Odisėja“ tapo metų kino kasos fenomenu

    Graikijos premjeras sveikino Christopherį Nolaną: „Odisėja“ tapo metų kino kasos fenomenu

    Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis vaizdo skambučiu pasveikino britų režisierių Christopherį Nolaną po įspūdingos filmo „Odisėja“ sėkmės pasaulio kino kasose. Pasak premjero biuro pranešimo, pokalbyje daug dėmesio skirta ir tam, kaip tokio masto projektai prisideda prie graikų kultūros sklaidos.

    „Nuoširdžiai dėkoju, kad Homero epą prakalbinote šiuolaikinio kino kalba ir dar kartą priminėte pasauliui apie senovės Graikijos kultūrą“, – sakė Kyriakos Mitsotakis.

    Premjero teigimu, didelio biudžeto tarptautinės juostos veikia kaip tiltas tarp istorinio paveldo ir šiuolaikinės kūrybos industrijos. Tokie filmai dažnai sustiprina susidomėjimą ne tik pačia istorija ar mitologija, bet ir kelionėmis, muziejais bei švietimu.

    Sėkmė kasose ir auditorijos dėmesys

    Remiantis naujausiais kino kasų duomenimis, „Odisėja“ pasaulyje jau surinko daugiau kaip 591 000 000 eurų pajamų. Apie 327 000 000 eurų atėjo iš tarptautinių rinkų, o maždaug 264 000 000 eurų sugeneravo JAV ir Kanados kino teatrai.

    Šie skaičiai rodo ne tik stabilų bilietų pardavimą, bet ir plačios auditorijos norą pamatyti klasikinių istorijų interpretacijas, kai jos pateikiamos didelio masto, vizualiai stipriu kinu. Premjeras taip pat akcentavo, kad tai vienas ryškiausių režisieriaus karjeros startų pagal atidarymo savaitgalio rezultatus.

    Graikijos vaizdai tapo filmo dalimi

    Graikija buvo viena pagrindinių „Odisėjos“ filmavimo vietų, o dalis scenų nufilmuota Mesenijos regione. Tarp minimų lokacijų išskiriamas Voidokilijos paplūdimys, Nestoro ola ir Methoni pilis, siejami su Homero pasakojimų geografija.

    Filmuota ir kitose šalyse, tačiau Graikijos peizažai, pasak pranešimo, tapo svarbia filmo vizualinės tapatybės dalimi. Tai dar kartą parodo, kodėl kino industrija vis dažniau renkasi autentiškas istorines erdves, kurios vienu metu kuria ir estetiką, ir pasakojimo patikimumą.

    Graikijos valdžia tokius projektus vertina ir kaip kultūrinės diplomatijos įrankį: didelio dėmesio sulaukiantys filmai gali paskatinti turistų srautus, papildomas investicijas į regionus ir ilgalaikį susidomėjimą šalies paveldu.

  • Nolano Odisėja kelia bangą: Homero knygų pardavimai šauna į viršų, auga susidomėjimas graikų kalba

    Nolano Odisėja kelia bangą: Homero knygų pardavimai šauna į viršų, auga susidomėjimas graikų kalba

    Christopherio Nolano filmas Odisėja per pirmąsias dvi savaites kino teatruose tapo vienu ryškiausių metų komercinių reiškinių ir, kaip skelbiama, pasaulinėje rinkoje jau surinko daugiau nei 560 000 000 eurų pajamų. Kartu tai tapo retu atveju, kai didelio biudžeto premjera akivaizdžiai veikia ne tik bilietų kasas, bet ir skaitymo bei mokymosi įpročius.

    Leidyklos ir prekybos tinklai įvairiose šalyse fiksuoja atgimusį Homero kūrinio susidomėjimą. Jungtinėje Karalystėje pranešama apie maždaug 70 proc. didesnius Odisėjos pardavimus, lyginant su 2025 metais, o Jungtinėse Valstijose pardavimai nuo metų pradžios esą išaugo apie 76 proc., remiantis rinkos stebėsenos duomenimis.

    Pokytis matomas ir garso turinio platformose. Prancūzijoje Odisėjos klausymo valandų skaičius „Spotify“ platformoje liepos viduryje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, buvo daugiau nei 752 proc. didesnis, o tai rodo, kad dalis auditorijos klasikos ieško ne tik knygyne, bet ir ausinėse.

    Nauja banga: graikų kalba

    Filmo efektas persimetė ir į kalbų mokymąsi. Remiantis „Google Trends“ duomenimis, pastarosiomis savaitėmis išaugo užklausų apie graikų kalbos mokymąsi skaičius, o kai kuriose rinkose fiksuotas kelių tūkstančių proc. šuolis, kurį citavo kalbų mokymosi platforma „Preply“.

    Kalbų tendencijas analizuojanti ekspertė Madeline Enos atkreipė dėmesį, kad Homero tekstas parašytas senovės graikų kalba, kuri ženkliai skiriasi nuo šiandien Graikijoje vartojamos kalbos. Todėl dalis žmonių, įkvėptų filmo, ieško būtent senovės graikų pagrindų, o kiti renkasi šiuolaikinę graikų kalbą dėl praktinio pritaikymo.

    „Homero Odisėja sukurta senovės graikų kalba, kuri stipriai skiriasi nuo šiandien Graikijoje vartojamos kalbos“, – sakė Madeline Enos.

    „Nesvarbu, ar žmogų sudomina Homero laikų kalba, ar šiandien vartojama graikų kalba, pirmasis impulsas dažnai virsta gilesniu kultūros ir istorijos pažinimu“, – teigė ji.

    Kritika dėl adaptacijos

    Vis dėlto ne visi klasikos tyrėjai vienodai palankiai vertina Nolano pasirinkimus. Dalis kritikų ir akademinės bendruomenės atstovų kelia klausimų dėl šiuolaikinės anglų kalbos vartojimo ir tono, teigdami, kad tai keičia kūrinio stilistinį audinį ir istorinį skonį.

    Tarp skeptiškesnių balsų minima ir klasikė Emily Wilson, kurios 2017 metais išleistas Odisėjos vertimas į anglų kalbą sulaukė plataus pripažinimo. Savo komentaruose ji kritikavo scenarijaus sprendimus ir personažų gylį, nors kartu pripažino, kad filmas skatina žmones grįžti į kino sales ir prisiminti antikinę literatūrą.

    Kodėl filmai vėl skatina skaityti?

    Kultūros rinkoje tokie šuoliai nėra visiškai nauji, tačiau jie išlieka reti: ekranizacijos dažnai sukuria vadinamąjį „antrą gyvenimą“ klasikiniams tekstams, ypač kai projektas turi globalią rinkodarą ir didelį pasiekiamumą. Praktikoje tai reiškia didesnę paklausą skirtingiems leidimams, naujus vertimų tiražus ir didesnį susidomėjimą audioknygomis.

    Šiuo atveju poveikis apima ir edukacinį segmentą, nes dalis auditorijos, užuot apsiribojusi pačiu filmu, ieško papildomo konteksto: nuo graikų mitologijos iki antikinės istorijos. Tai tampa priminimu, kad populiarioji kultūra, tinkamai pataikiusi į visuomenės nervą, vis dar gali veikti kaip vartai į klasiką.

  • Olimpijoje rasta plyta su Homero Odisėjos eilėmis: mokslininkai kalba apie unikalią mįslę

    Olimpijoje rasta plyta su Homero Odisėjos eilėmis: mokslininkai kalba apie unikalią mįslę

    Radinių vieta nustebino tyrėjus

    Archeologų dėmesį patraukė iš pažiūros paprasta plyta, rasta kasinėjant netoli Dzeuso šventyklos šventovės Olimpijoje. Ši vieta buvo vienas svarbiausių antikinio pasaulio religinių centrų ir senųjų olimpinių žaidynių lopšys.

    Mokslininkai pabrėžia, kad Romos imperijos laikotarpiu Olimpija išliko reikšmingu kultūriniu tašku, į kurį atvykdavo piligrimai ir išsilavinę keliautojai. Būtent šiame kontekste aptiktas artefaktas gali padėti geriau suprasti, kaip klasikinė literatūra cirkuliavo kasdienėje aplinkoje.

    Ant plytos išliko Odisėjos eilutės

    Ant plytos paviršiaus išliko keli kruopščiai išraižyti Homero Odisėjos posmai. Odisėja, pasakojanti apie Odisėjo kelionę į Itakę, daugiau nei 2 500 metų laikoma vienu svarbiausių Europos kultūros tekstų.

    Nors Homero epai buvo nuolat perrašinėjami ir naudojami mokymuisi graikų bei romėnų pasaulyje, materialių jų sklaidos pėdsakų išliko nedaug. Įprastai tekstai būdavo rašomi ant papiruso ar pergamento, kurie ypač lengvai suyra, todėl tokie radiniai archeologams yra itin vertingi.

    Kodėl tekstas atsidūrė ant statybinės medžiagos?

    Išskirtinumas slypi ne tik pačiame tekste, bet ir neįprastoje laikmenoje: plytos pirmiausia buvo statybinė medžiaga, o ne rašymo paviršius. Dėl to literatūros fragmentas ant tokio daikto laikomas labai reta ir netikėta užuomina apie raštingumą ir mokymąsi.

    Pasak tyrėjų, plyta nebuvo aptikta monumentaliame pastate ar iškilmingame paminkle, o greičiau įprastos romėniško laikotarpio gyvenvietės aplinkoje. Tai leidžia spėti, kad įrašas galėjo būti ne oficialus, o asmeninis.

    „Tokie užrašai gali parodyti, kaip garsūs tekstai veikė kasdienę žmonių kultūrą ir kaip buvo mokomasi literatūros“, – teigia tyrėjai, aiškindami radinio reikšmę.

    Viena hipotezė sieja įrašą su edukacija: galbūt mokinys treniravosi rašyseną ar atmintinai kartojo žinomus posmus. Kita versija numato, kad tai galėjo būti išsilavinusio žmogaus asmeninis įrašas, rodantis jo tapatybę ir ryšį su klasikine tradicija.

    Taip pat neatmetama ir simbolinė funkcija, nes citatos iš Homero kūrinių graikų ir romėnų pasaulyje buvo plačiai atpažįstamos ir dažnai naudotos erudicijai pabrėžti. Vis dėlto kol kas nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima patikimai patvirtinti vieną interpretaciją.

    Ką dar tikimasi išsiaiškinti?

    Dabar planuojamos detalesnės plytos ir įrašo analizės: tyrėjai sieks tiksliau nustatyti artefakto amžių, įrėžimo techniką ir galimas jo atsiradimo aplinkybes. Papildomų užuominų gali suteikti rašmenų palyginimas su kitomis to laikotarpio inskripcijomis.

    Mokslininkų vertinimu, net keli posmai ant tokio netikėto objekto gali praplėsti žinias apie raštingumo mastą ir klasikinių tekstų vaidmenį Romos valdomoje Graikijoje. Tokie atradimai dažnai tampa pradžia platesnėms diskusijoms apie tai, kur baigiasi oficiali kultūra ir prasideda kasdienė žmogaus patirtis.