CP v2

Tag: Odontologai

  • Ne tik ėduonis: 5 klastingos ligos, dėl kurių galite prarasti visus dantis – įspėja odontologai

    Dantų netekimas suaugus dažnai siejamas tik su ėduonimi, tačiau odontologai pabrėžia, kad tai tik viena iš priežasčių. Kur kas dažniau dantis prarandamas dėl ilgai nepastebimų ar ignoruojamų būklių, kurios tyliai ardo dantenas, kaulą ir patį dantį.

    Didžiausias rizikos veiksnys daugeliu atvejų yra periodontitas, sunki dantenų liga. Ji neretai prasideda nuo gingivito, kai dėl apnašų kaupimosi dantenos ima kraujuoti ir patinsta, o negydant uždegimas persikelia giliau ir pradeda tirpdyti žandikaulio kaulą.

    Kas dažniausiai „išmuša“ dantis?

    Negydomas gilus ėduonis taip pat gali baigtis danties netekimu, ypač kai infekcija pasiekia pulpą ir sukelia uždegimą, pūlinį ar stiprų audinių irimą. Tokiais atvejais kartais nebeužtenka kanalų gydymo ar protezavimo, ir dantį tenka šalinti.

    Dar viena dažna, bet nuvertinama priežastis yra traumos: kritimai, avarijos, sporto incidentai gali nuskaldyti dantį iki šaknies arba jį išmušti. Net ir mažesni įtrūkimai, laiku neįvertinti, ilgainiui gali baigtis lūžiu ir šalinimu.

    Žalingą poveikį daro ir bruksizmas, nevalingas dantų griežimas ar stiprus sukandimas miegant. Ilgainiui dėl nuolatinės perkrovos dyla emalis, atsiranda mikroįtrūkimų, didėja jautrumas, o susilpnėję dantys tampa labiau pažeidžiami ėduonies ir lūžių.

    Kaip susijusi bendra sveikata?

    Burna dažnai atspindi bendrą organizmo būklę, todėl kai kurios ligos gali smarkiai padidinti dantų netekimo riziką. Pavyzdžiui, blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas siejamas su didesniu polinkiu į infekcijas ir sunkesnę periodontito eigą, o uždegimas burnoje gali dar labiau apsunkinti gliukozės kontrolę.

    Reikšmingas veiksnys yra ir osteoporozė, mažinanti kaulų tankį visame organizme, įskaitant žandikaulį. Silpnesnis kaulas tampa prastesne atrama dantims, todėl net ir ne itin ryškus uždegimas ar kramtymo perkrova gali paspartinti dantų paslankumą.

    Ką daryti, kad dantys tarnautų ilgiau?

    Odontologai pabrėžia, kad didelė dalis dantų netekimo atvejų yra išvengiami, jei problemos sugaunamos anksti. Kasdienė higiena turėtų apimti dantų valymą du kartus per dieną fluoro turinčia pasta ir tarpdančių valymą, nes apnašos tarp dantų yra viena dažniausių dantenų uždegimo priežasčių.

    Ne mažiau svarbūs reguliarūs profilaktiniai vizitai, kai atliekama apžiūra ir profesionali burnos higiena. Tokiu būdu galima laiku pastebėti ankstyvą ėduonį, dantenų kraujavimą, kišenes ar sąkandžio problemas ir imtis gydymo dar prieš prarandant danties audinius ar kaulą.

    Kontaktinį sportą praktikuojantiems žmonėms rekomenduojamos apsauginės kapos, o griežiantiems dantimis naktį dažnai siūlomos specialios kapos, mažinančios dantų apkrovą. Taip pat svarbu mesti rūkyti ir riboti dažną saldžių bei rūgščių produktų vartojimą, nes tai tiesiogiai veikia dantenų gijimą ir ėduonies riziką.

  • Įprotis laikyti dantų protezą vandenyje per naktį traukiasi: odontologai paaiškina rizikas

    Anksčiau protezų mirkymas vandenyje buvo siejamas su baime, kad medžiaga gali išdžiūti ir deformuotis, ypač kalbant apie akrilinius protezus. Vis dėlto šiuolaikinėje praktikoje vieno universalaus patarimo visiems nebėra: daug kas priklauso nuo protezo tipo, medžiagų ir individualių gydytojo nurodymų.

    Odontologai pabrėžia, kad nuolat drėgna aplinka palengvina apnašų biofilmo formavimąsi. Biofilme gali kauptis bakterijos ir grybeliai, o tai didina burnos gleivinės sudirginimo, uždegimų ir nemalonaus kvapo riziką, ypač jei protezas nevalomas kruopščiai.

    Praktikoje tai reiškia, kad protezą, jau nuvalytą pagal rekomenduojamą rutiną, neretai patariama laikyti švariame, sausame ir vėdinamame dėkle. Toks laikymas gali sumažinti mikroorganizmams palankias sąlygas, tačiau svarbiausia išlieka reguliarus ir taisyklingas valymas.

    „Dabartinė įprasta rekomendacija po valymo yra protezą laikyti švariame, sausame ir vėdinamame dėkle, kad būtų mažinama bakterijų ir grybelių dauginimosi tikimybė“, – sakė gydytoja odontologė.

    Specialistai pabrėžia, kad protezo priežiūra turi būti nuosekli: po valgio jį verta perplauti, o kruopštesnį valymą atlikti bent ryte ir vakare. Tam paprastai rekomenduojamas protezams skirtas šepetėlis ir priemonės, pritaikytos būtent tokioms konstrukcijoms.

    Taip pat dažnai primenama vengti karšto vandens, nes jis gali prisidėti prie kai kurių medžiagų pokyčių. Jei naudojamos valomosios tabletės ar tirpalai, jų paskirtis yra padėti mažinti apnašas ir mikroorganizmų kiekį, tačiau jos neatstoja mechaninio valymo.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad protezo nešiojimas miegant kai kuriems žmonėms gali didinti gleivinės sudirginimą ir uždegimų tikimybę, o vyresniems ar turintiems gretutinių ligų svarbus tampa ir infekcijų prevencijos aspektas. Mokslinėje literatūroje aprašytos sąsajos tarp miegojimo su išimamais protezais ir didesnės plaučių uždegimo rizikos vyresniame amžiuje, ypač kai burnos higiena prastesnė.

    Svarbu suprasti, kad tai nereiškia, jog protezas tiesiogiai „sukelia“ plaučių uždegimą. Riziką gali lemti keli veiksniai: amžius, rijimo sutrikimai, gretutinės ligos, burnos ir protezo higiena bei tai, kiek mikroorganizmų susikaupia ant paviršių.

    Jei protezas staiga pradėjo spausti, trinti ar sukelti skausmą, tai nėra „normalus prisitaikymas“, kurį reikėtų tiesiog ištverti. Protezai laikui bėgant gali prasčiau priglusti dėl natūralių burnos pokyčių ir medžiagų dėvėjimosi, todėl periodinės patikros yra svarbios.

    Taip pat reikėtų kreiptis, jei atsiranda žaizdelių, baltų apnašų, nuolatinis nemalonus kvapas nepraeina net po valymo, protezas įtrūko, deformavosi ar akivaizdžiai kliba. Laikini fiksavimo klijai gali padėti trumpam, tačiau jie nepakeičia profesionalaus įvertinimo ir korekcijos.

    Galiausiai odontologai primena: geriausias sprendimas dažnai nėra vien „vanduo ar ne vanduo“, o individualiai parinkta rutina pagal protezo tipą. Jei po protezo pagaminimo gavote konkrečias instrukcijas, jų reikėtų laikytis, o kilus abejonėms pasitarti per kontrolinį vizitą.

  • Seirijų ambulatorijoje nauja padėkos tradicija: vardiniai suoliukai trims ilgametėms medikėms

    Seirijų ambulatorijoje nauja padėkos tradicija: vardiniai suoliukai trims ilgametėms medikėms

    Seirijų ambulatorijoje Medicinos darbuotojų diena šiemet pažymėta ne oficialiomis kalbomis, o konkrečiu bendruomenės gestu. Seirijų krašto gyventojas Juozas Alenskas ambulatorijai padovanojo tris vardinius medinius suoliukus kaip padėką už medikų darbą ir ilgus metus teiktą rūpestį žmonėmis.

    Suoliukai skirti trims medicinos darbuotojoms, kurių vardai Seirijuose daugeliui siejasi su kasdieniu pacientų priėmimu ir nuosekliu darbu. Jie įteikti šeimos gydytojai Nijolei Jurčiukonienei, gydytojai odontologei Vaidai Šklėrienei ir ilgametei gydytojai odontologei Onutei Urbonavičienei, kuri šiuo metu jau yra užtarnautame poilsyje.

    Ambulatorijos aplinkoje pastatyti suoliukai turės ir praktinę, ir simbolinę reikšmę. Viena vertus, tai vieta trumpam atsikvėpti pacientams ir lydintiesiems, kita vertus, aiškus priminimas, kad ilgametis darbas sveikatos sistemoje dažnai matuojamas ne tik valandomis, bet ir pasitikėjimu, kurį užsidirba medikai.

    Vardiniai suoliukai bendruomenei tapo galimybe padėką išreikšti paprastai, bet ilgam. Tokie gestai ypač svarbūs mažesniuose miesteliuose, kur ambulatorija neretai yra viena svarbiausių kasdienės pagalbos vietų, o pacientų ir medikų santykis – artimesnis ir labiau grįstas asmeniniu pažinimu.

    Suoliukus pašventino Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Krikštonių Kristaus Karaliaus parapijų klebonas Paulius Marčiulionis. Pasak bendruomenės narių, ši iniciatyva gali tapti prasmingu pavyzdžiu, kaip dėkingumą už profesionalumą ir atsidavimą įamžinti ne vien žodžiais, bet ir išliekamu, kasdien matomu ženklu.