Anglijoje nufilmuotas beveik be spyglių likęs ežiukas vardu Olis netikėtai tapo interneto sensacija, o įrašai apie jo būklę sulaukė milijonų peržiūrų. Gyvūnas į globą pateko Devono grafystėje veikiančiame ežių gelbėjimo centre, kai savanoriai pamatė, kad jis yra akivaizdžiai nusilpęs ir jam reikia skubios pagalbos.
Centro darbuotojai pasakojo, kad atvežtas ežiukas buvo labai prastos būklės: jam buvo sunku ėsti, o atveriant burną pasirodydavo kraujas. Veterinarai nustatė dvi pagrindines problemas: grybelinę odos ligą, dažnai vadinamą odos grybeliu, ir bakterinę infekciją, dėl kurių didelė dalis spyglių iškrito.
„Kai jis prasižiodavo, pradėdavo kraujuoti. Jam akivaizdžiai buvo labai skaudu“, – sakė gelbėjimo centro viena įkūrėjų Džudi Tomson.
Pasak gelbėtojų, po gydymo ir nuolatinės priežiūros ežiuko būklė stabilizavosi: oda pamažu gyja, šašų mažėja, o gyvūnas jau pats valgo ir palaiko pastovų svorį. Vis dėlto jo dar negalima grąžinti į laukinę gamtą, nes be spyglių ežys yra ypač pažeidžiamas ir prasčiau apsisaugo nuo plėšrūnų bei šalčio.
Olį išgarsino ne tik istorija, bet ir išvaizda: žmonės socialiniuose tinkluose jį lygino su avokadu, didele bulve ar susuktu kojiniu. Gelbėtojai sako, kad toks „be spyglių“ ežys pasitaiko retai, todėl dalis žmonių net ne iš karto supranta, koks tai gyvūnas.
Specialistai pabrėžia, kad ežių spygliai gali ataugti, nes jie nuolat kinta viso gyvenimo metu. Spygliai sudaryti iš keratino, tos pačios medžiagos, kuri sudaro žmogaus plaukus ir nagus, todėl praradus senus spyglius, nauji gali pradėti augti tik po to, kai oda atsistato ir uždegimas suvaldytas.
Jaunikliai gimsta su minkštesniais, šviesesniais spygliais, kurie greitai pasikeičia į tvirtesnius. Tačiau suaugusiam ežiui staigus, didelis spyglių netekimas ir plikų plotų atsiradimas paprastai rodo sveikatos problemą, o dažniausios priežastys yra odos grybelis, erkės, bakterinės infekcijos ar kiti uždegimai.
Gelbėtojai primena, kad dieną lauke pamatytas ežys ne visada reiškia bėdą, bet tai dažnai būna signalas, kad gyvūnas nusilpęs, serga ar ieško pagalbos. Tokiais atvejais patariama kreiptis į vietos laukinių gyvūnų globos ar gelbėjimo organizacijas, nes netinkamas maistas, stresas ir šaltis ežiams gali būti lemtingi.
Olį išgarsinusi istorija padėjo atkreipti dėmesį ir į pačių gelbėjimo centrų kasdienybę. Centras, prižiūrintis ežius privačiuose namuose, per kelerius metus gerokai išplėtė veiklą: dabar kasmet priima daugiau nei 1 000 gyvūnų, o vienu metu globoja iki kelių šimtų ežių, todėl parama tampa gyvybiškai svarbi.
Populiarumas virto ir realia pagalba: pasakojimas apie Olį paskatino aukoti, o surinkta suma pasiekė maždaug 5 800 eurų. Gelbėtojai sako, kad tokios istorijos padeda žmonėms pastebėti, kaip greitai laukiniai gyvūnai nukenčia nuo ligų, sužalojimų ar nepalankių sąlygų, ir kodėl profesionali priežiūra jiems dažnai yra vienintelė galimybė išgyventi.