CP v2

Tag: OECD

  • „Chainalysis“ skaičiuoja: 2025 metais apmokestinama kripto veikla pasaulyje viršijo 457 mlrd. eurų

    „Chainalysis“ skaičiuoja: 2025 metais apmokestinama kripto veikla pasaulyje viršijo 457 mlrd. eurų

    Blokų grandinės duomenų analizės bendrovė „Chainalysis“ skelbia, kad 2025 metais pasaulyje fiksuota mažiausiai 457 mlrd. eurų apmokestinamos kriptoturto veiklos. Pasak ataskaitos, didžiausia dalis teko JAV – apie 112,6 mlrd. eurų.

    „Chainalysis“ vertinimas apima kelių didžiųjų tinklų duomenis, tarp jų „Bitcoin“ ir „Ethereum“, taip pat „Solana“, „Tron“, „BNB Smart Chain“ ir „Base“. Skaičiai apima įvairias kategorijas – nuo kapitalo prieaugio iki pajamų iš kasimo, statymo, skolinimo, lošimų ir atsiskaitymų kriptoturtu.

    Regioniniu pjūviu didžiausia apmokestinamos veiklos dalis, anot ataskaitos, teko Šiaurės Amerikai – apie 134,6 mlrd. eurų. Europos Sąjungoje įvardijamas rodiklis siekė apie 125,1 mlrd. eurų, o Rytų Azijoje – apie 54,7 mlrd. eurų.

    Ataskaitoje pateikiami ir palyginimai su kai kurių valstybių viešaisiais finansais, siekiant parodyti mastą. Pavyzdžiui, Portugalijoje apie 2 mlrd. eurų apmokestinamos kripto veiklos prilyginta 201 proc. šalies maždaug 1 mlrd. eurų biudžeto deficitui 2025 metais.

    Nigerijoje, „Chainalysis“ teigimu, apie 4,4 mlrd. eurų apmokestinamos kripto veiklos sudarė 12,3 proc. maždaug 35,5 mlrd. eurų valstybės pajamų. Tokie palyginimai pabrėžia, kad kriptoturto operacijų apimtis kai kuriose rinkose gali būti reikšminga net makroekonominiu lygmeniu.

    Vis dėlto „Chainalysis“ akcentuoja, kad pateiktas 457 mlrd. eurų skaičius yra apatinė riba. Metodika neapima dalies veiklos centralizuotose biržose, kitose blokų grandinėse bei tam tikrų sandorių tipų, todėl realus apmokestinamos veiklos mastas gali būti didesnis.

    Tuo pat metu visame pasaulyje plečiasi kriptoturto mokesčių deklaravimo taisyklės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos kriptoturto ataskaitų teikimo sistema numato, kad prisijungusiose šalyse paslaugų teikėjai mokesčių administratoriui turės teikti klientų sandorių duomenis.

    Pagal dabartinius planus, informacijos mainai tarp valstybių turėtų startuoti 2027 metais. „Chainalysis“ skaičiuoja, kad šios sistemos apimami įvykiai sudarė apie 14 proc. jų nagrinėtos apmokestinamos veiklos, o likusi dalis siejama su decentralizuotomis biržomis, pervedimais tarp naudotojų, pajamomis grandinėje ir mokėjimais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didėjant ataskaitų teikimo prievolei, rinkai svarbiu veiksniu tampa duomenų skaidrumas ir sandorių atsekamumas. Tai gali didinti mokesčių surinkimo efektyvumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl privatumo, reguliavimo suderinamumo tarp jurisdikcijų ir praktinio įgyvendinimo decentralizuotoje aplinkoje.

  • OECD duomenys: namų ūkių pajamos auga lėčiau nei BVP, o Graikijoje ir Austrijoje smunka

    OECD duomenys: namų ūkių pajamos auga lėčiau nei BVP, o Graikijoje ir Austrijoje smunka

    Pajamos atsilieka nuo ekonomikos

    Naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenys rodo didėjantį atotrūkį tarp ekonomikos augimo ir realios gyventojų finansinės padėties. Nors dalyje šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) didėja, namų ūkių realios disponuojamos pajamos vienam gyventojui kyla gerokai lėčiau.

    OECD skaičiuoja, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį realios namų ūkių disponuojamos pajamos vienam gyventojui šiose šalyse vidutiniškai padidėjo 0,2 proc. Tai lėtesnis augimas nei 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį, kai fiksuotas 0,6 proc. didėjimas.

    Tuo pat metu realus BVP vienam gyventojui 2026 metų pirmąjį ketvirtį paaugo 0,3 proc., palyginti su 0,2 proc. 2025 metų pabaigoje. OECD pabrėžia, kad BVP labiau atspindi bendrą ekonominį aktyvumą, o pajamos parodo, kiek lėšų realiai pasiekia namų ūkius vartojimui ar taupymui.

    Kur pajamos kilo, o kur krito

    Iš 21 šalies, kurioms pateikti palyginami duomenys, 13 fiksuotas realių pajamų augimas, o 8 šalyse – kritimas. Tai rodo, kad bendras OECD vidurkis slepia ryškius nacionalinius skirtumus.

    Tarp G7 valstybių realios namų ūkių pajamos vienam gyventojui 2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutiniškai padidėjo 0,2 proc., tačiau dinamika išsiskyrė. Italijoje po 2025 metų pabaigoje buvusio 0,9 proc. kritimo pajamos atšoko 0,8 proc., o realus BVP vienam gyventojui išliko augęs 0,3 proc.

    Kanadoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose realios pajamos vienam gyventojui augo po 0,2 proc., kai ankstesnį ketvirtį šie rodikliai buvo silpnesni arba neigiami. Tuo metu Jungtinėje Karalystėje pajamos sumažėjo 0,8 proc., nors realus BVP vienam gyventojui ūgtelėjo 0,6 proc., taip nutraukdamas du ketvirčius trukusį sąstingį.

    Didžiausią realių pajamų augimą tarp kitų OECD šalių demonstravo Vengrija ir Čilė. Vengrijoje namų ūkių pajamų šuolį daugiausia siejo darbuotojų atlygio didėjimas, o Čilėje pajamoms teigiamą įtaką darė tiek atlygis, tiek nuosavybės pajamos.

    Graikija ir Austrija – ryškiausi kritimai

    Didžiausi realių namų ūkių disponuojamų pajamų vienam gyventojui kritimai 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksuoti Graikijoje ir Austrijoje. Graikijoje rodiklis smuko 3,6 proc., o Austrijoje – 2,8 proc., ir tai buvo ryškiausi nuosmukiai tarp šalių, kurioms OECD pateikė duomenis.

    OECD aiškina, kad Graikijos atveju kritimą daugiausia lėmė mažėjusios grynosios nuosavybės pajamos, tokios kaip palūkanos, dividendai ir investicinės pajamos, taip pat sumažėję grynieji socialiniai pervedimai namų ūkiams. Panašios priežastys minimos ir Austrijos atveju, kur pajamų nuosmukis taip pat siejamas su silpnesnėmis nuosavybės pajamomis ir socialinių išmokų dinamika.

    Šie skirtumai atkreipia dėmesį į tai, kad augantis BVP ne visada reiškia augančią perkamąją galią. Jei pajamų augimą nusveria infliacija, mokesčių pokyčiai ar mažėjantys socialiniai pervedimai, namų ūkiai gali jausti spaudimą net ir esant geresniems makroekonominiams rodikliams.

  • Pensinis amžius Europoje kils: kai kur dirbs iki 74-erių – ką rodo nauja prognozė

    Pensinis amžius Europoje kils: kai kur dirbs iki 74-erių – ką rodo nauja prognozė

    Europoje vis dažniau kalbama apie vėlesnį išėjimą į pensiją, o naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimai rodo aiškią kryptį: daugelyje šalių pensinis amžius didės. OECD vertinimu, lyginant 2024 metais į pensiją išeinančius žmones ir tuos, kurie 2024 metais į darbo rinką atėjo būdami 22 metų, skirtumas kai kuriose šalyse bus labai ryškus.

    Prognozuojama, kad Europos Sąjungoje įprastas pensinis amžius iki vėlyvųjų 2060-ųjų vidutiniškai padidės nuo 64,7 iki 66,9 metų vyrams ir nuo 64 iki 66,6 metų moterims. Tai reiškia, kad šiuolaikiniai jauni darbuotojai dažniau planuos karjerą, kuri tęsis iki beveik 67 metų ar ilgiau.

    Kur pensija jau dabar vėliausia?

    Pagal 2024 metų OECD duomenis, aukščiausias įprastas pensinis amžius vyrams šiuo metu siekia 67 metus Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir Nyderlanduose. Europos Sąjungos vidurkis yra 64,7 metų, tačiau skirtumai tarp valstybių išlieka dideli.

    Tarp ryškiausių išsišokimų minima Turkija, kur vyrų pensinis amžius yra 52 metai, o tai gerokai mažiau nei daugumoje Europos valstybių. Tuo pat metu keliose šalyse žemiausias „europinis“ lygis vyrams siekia 62 metus, pavyzdžiui, Graikijoje, Slovėnijoje ir Liuksemburge.

    Iki 70 ir net 74 metų

    OECD projekcijos rodo, kad vyrai, pradėję dirbti 2024 metais būdami 22 metų ir turėję nenutrūkstamą karjerą, Europos Sąjungoje vidutiniškai į pensiją išeitų būdami 66,9 metų, maždaug 2069 metais. Kai kuriose šalyse kartelė bus dar aukštesnė.

    Danijai prognozuojamas didžiausias šuolis iki 74 metų, o Estijoje įprastas pensinis amžius vyrams vėlyvaisiais 2060-aisiais gali pasiekti 71 metus. Taip pat numatoma, kad 70 metų riba bus pasiekta ar viršyta Italijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Kipre.

    Kodėl valstybės kelia pensinį amžių?

    OECD pabrėžia, kad pensinio amžiaus didinimas dažnai pasirenkamas siekiant pensijų sistemų finansinio tvarumo nemažinant išmokų. Alternatyvos paprastai būna dvi: didesnės socialinio draudimo įmokos arba mažesnės pensijų išmokos, o abi kryptys politiškai ir socialiai jautrios.

    Didžiausias spaudimas kyla dėl visuomenės senėjimo. OECD prognozuoja, kad per artimiausius 25 metus vyresnio amžiaus žmonių dalis sparčiai didės: 65 metų ir vyresnių gyventojų skaičius, tenkantis 100 asmenų, kurių amžius 20–64 metai, nuo 33 2025 metais išaugs iki 52 2050 metais.

    Tai reiškia, kad mažesnei dirbančiųjų daliai teks išlaikyti didesnę pensininkų dalį, todėl valstybės ieško sprendimų, kaip subalansuoti biudžetus ir socialinio draudimo sistemas. Dėl to pensinis amžius vis dažniau siejamas su gyvenimo trukmės pokyčiais, nors kai kurios šalys svarsto šį ryšį švelninti.

  • Atlyginimai Europoje: trečdalyje šalių perkamoji galia vis dar mažesnė nei 2021 metais

    Atlyginimai Europoje: trečdalyje šalių perkamoji galia vis dar mažesnė nei 2021 metais

    Europos namų ūkių biudžetus pastaraisiais metais spaudė pandemijos pasekmės, Rusijos karas prieš Ukrainą, energijos kainų šuoliai ir rekordinė infliacija. Nors nominalūs atlyginimai daug kur augo, kainos kilo greičiau, todėl daliai dirbančiųjų perkamoji galia taip ir neatsistatė.

    Ekonomistai pabrėžia, kad vertinant gyventojų gerovę svarbiausi yra realieji atlyginimai, kai pajamų pokytis lyginamas su infliacija. Būtent ši metrika parodo, ar už tą patį atlyginimą galima nusipirkti daugiau, ar mažiau prekių ir paslaugų.

    OECD 2026 metų užimtumo apžvalgoje, kurioje vertintos 27 Europos valstybės, skaičiuojama, kad nuo 2021 metų pirmojo ketvirčio iki 2026 metų pirmojo ketvirčio realieji atlyginimai smuko devyniose šalyse. Per tą patį laikotarpį euro zonoje realieji atlyginimai sumažėjo apie 1,8 proc.

    Kodėl atlyginimai nespėjo paskui kainas?

    OECD analitikai atkreipia dėmesį, kad 2022–2023 metų pragyvenimo brangimo krizė dar buvo jaučiama ir 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Viena pagrindinių priežasčių – kolektyvinės sutartys ir derybos dėl darbo užmokesčio dažnai atnaujinamos ne kasmet, todėl atlyginimų korekcijos vėluoja.

    Pasak OECD, minimalūs atlyginimai daugelyje šalių dažniausiai buvo keliami sparčiau ir labiau priartėjo prie kainų kilimo, tačiau tai ne visada kompensavo bendrą infliacijos poveikį. Didžiausią spaudimą pajuto vidutines pajamas gaunantys darbuotojai, kurių išlaidos būstui, energijai ir maistui sudaro didelę biudžeto dalį.

    Kur realieji atlyginimai smuko labiausiai?

    Didžiausias realiųjų atlyginimų nuosmukis fiksuotas Italijoje – apie 6,1 proc. Ekspertai tai sieja su lėtu kolektyvinių sutarčių atnaujinimu, silpnesne produktyvumo dinamika ir vangiu ekonomikos augimu, dėl ko nominalūs atlyginimai į infliaciją reagavo per lėtai.

    Ryškesni nuosmukiai matyti ir Čekijoje bei Švedijoje, kur realieji atlyginimai taip pat sumažėjo keliomis procentinėmis dalimis. Nedidelis, bet neigiamas pokytis fiksuotas ir tokiose šalyse kaip Danija, Ispanija, Slovakija, Suomija, Airija bei Šveicarija.

    Kas išsiskyrė augimu?

    Tyrime išskirtiniu atveju įvardijama Turkija, kur realiųjų atlyginimų augimas statistiškai siekė apie 78,6 proc., tačiau ekonomistai įspėja, kad toks skaičius gali pervertinti faktinį gyvenimo lygio šuolį. Akcentuojama, jog startinė bazė 2021 metais buvo žema, o dalį augimo nulėmė minimalios algos kėlimai ir vėlesnis atsistatymas po ankstesnių ekonominių sukrėtimų.

    Europos Sąjungoje didžiausias realiųjų atlyginimų augimas fiksuotas Vengrijoje – apie 29,8 proc., o Lenkijoje – apie 16,5 proc. Tarp euro zonos šalių ryškiausiai išsiskyrė Lietuva, kur realieji atlyginimai, pagal OECD duomenis, augo apie 14,8 proc., o Latvijoje – apie 7,4 proc.

    Didžiosiose Europos ekonomikose situacija buvo nevienoda: Jungtinėje Karalystėje realieji atlyginimai augo apie 3,6 proc., Vokietijoje – apie 0,9 proc., Prancūzijoje pokytis buvo minimalus, o Italijoje ir Ispanijoje fiksuotas kritimas. OECD pabrėžia, kad šiuos skaičius gali keisti vėlesni energijos kainų svyravimai, kurie tiesiogiai veikia infliaciją ir namų ūkių perkamąją galią.

  • Kelionės 2026 metais keičiasi iš esmės: ekstremalūs orai, konfliktai ir atsakingas turizmas

    Kelionės 2026 metais keičiasi iš esmės: ekstremalūs orai, konfliktai ir atsakingas turizmas

    2026 metais kelionių rinka įžengė į naują etapą: turistų srautai vėl auga, tačiau keliautojų sprendimus vis labiau lemia rizikos vertinimas. Ekstremalūs orai, geopolitinė įtampa ir vietos bendruomenių spaudimas verčia kryptis ir verslą persvarstyti, kaip priimami svečiai.

    OECD apžvalgoje teigiama, kad tarptautinių turistų atvykimai OECD šalyse 2025 metais augo apie 3,4 proc. ir pasiekė rekordinį 847 mln. lygį. Kartu pabrėžiama, kad dalis šalių į 2026 metus žiūri optimistiškai, tačiau bendras vaizdas išlieka netolygus.

    Kur turizmas augo sparčiausiai?

    Ataskaita išskiria kelias valstybes, kuriose 2025 metais fiksuotas dviženklis atvykstamojo turizmo augimas ir pasiekti rekordai. Tarp lyderių minimos Suomija, Japonija, Pietų Korėja ir Norvegija, o augimą skatino geresnis susisiekimas bei paklausos sugrįžimas po pandemijos.

    Vis dėlto ne visur tendencijos vienodos: kai kuriose didelėse rinkose atvykimų skaičiai mažėjo ir dar negrįžo į ikipandeminį lygį. OECD mini, kad tam įtakos turi kainų šuoliai, skrydžių pasiūlos persitvarkymas ir atsargesnis vartotojų elgesys.

    Konfliktai keičia įpročius

    Geopolitinės krizės tampa svarbiu veiksniu planuojant atostogas, nes jos veikia tiek saugumo vertinimą, tiek kelionės kainą. OECD pažymi, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose trikdo kelionių srautus, kelia logistikos kaštus ir mažina dalies keliautojų pasitikėjimą.

    Tokiose situacijose dažnėja trumpesnės išvykos, renkamasi labiau pažįstamos kryptys ir atidžiau lyginamos atšaukimo sąlygos. Turizmo paslaugų teikėjams tai reiškia poreikį planuoti sezonus lanksčiau ir greičiau reaguoti į paklausos pokyčius.

    „Tai reiškia pritaikyti pandemijos ir konfliktų pamokas, stiprinti pasirengimą krizėms ir valdyti lankytojų srautus taip, kad turizmas kurtų ilgalaikę naudą“, – sakė OECD generalinis sekretorius Mathias Cormann.

    Ekstremalūs orai tampa norma

    Karščio bangos, miškų gaisrai, audros ir ciklonai vis dažniau lemia, kada ir kur keliaujama. Dėl to kryptys vis labiau integruoja rizikos vertinimą į turizmo planavimą: nuo perspėjimo sistemų iki aiškių evakuacijos ir pagalbos protokolų.

    Praktikoje tai reiškia daugiau realaus laiko pranešimų turistams, daugiakalbes skubios informacijos priemones ir investicijas į atsparesnę infrastruktūrą. Miestai taip pat ieško sprendimų karščiui suvaldyti, pavyzdžiui, plėtoja vėsinamas viešas erdves ir pritaiko kultūros objektus lankytojams per kaitrą.

    Atsakingas turizmas iš nišos tampa taisykle

    OECD pabrėžia, kad augantis turizmas turi duoti apčiuopiamą naudą vietos bendruomenėms, o ne vien didiesiems tinklams. Todėl vis dažniau kalbama apie vietos verslų skatinimą, sertifikavimo schemas ir bendruomeninį turizmą, kai dalis vertės lieka regione.

    Kartu plinta priemonės, skirtos suvaldyti perteklinius srautus: turistiniai mokesčiai, ribojimai, bilietai konkrečiam laikui ir aktyvesnė antrojo pasirinkimo miestų bei ne sezono kelionių reklama. Keliautojams tai reiškia daugiau planavimo, bet ir aiškesnes taisykles bei saugesnę patirtį.

    Ekspertai prognozuoja, kad 2026 metų kelionių kryptys konkuruos ne tik kainomis, bet ir gebėjimu užtikrinti stabilumą: greitą informavimą, lankstų aptarnavimą ir atsakingą poveikio aplinkai bei vietos gyvenimui valdymą.

  • OECD duomenys atskleidė Europos gydymo eiles: kai kur pas specialistus laukiama daugiau nei metus

    OECD duomenys atskleidė Europos gydymo eiles: kai kur pas specialistus laukiama daugiau nei metus

    Kai kuriose Europos šalyse eilės pas gydytojus specialistus ir planinėms operacijoms išsitęsia iki mėnesių ar net metų. Naujausi OECD apžvalgos duomenys rodo, kad problema apima ne pavienes valstybes, o visą žemyną ir paliečia tiek pirminę sveikatos priežiūrą, tiek sudėtingesnes procedūras.

    OECD ataskaitoje „Health at a Glance 2025“ pabrėžiama, kad ilgos laukimo eilės yra vienas aštriausių Europos sveikatos politikos iššūkių. Atidėtas gydymas reiškia, kad žmonės ilgiau gyvena su skausmu ir negalia, o kai kuriais atvejais prastėja ir gydymo rezultatai po intervencijos.

    Laukimas pas specialistą iki metų

    Pagal OECD skelbiamus pacientų apklausų rodiklius, Jungtinėje Karalystėje 11 proc. gyventojų nurodė pas specialistą laukę ilgiau nei metus. Vokietijoje ir Prancūzijoje tokį laiką minėjo apie 2 proc. pacientų, tačiau net ir trumpesnis laukimas dažnai nėra trumpas.

    Prancūzijoje 43 proc. pacientų teigė pas specialistą laukę nuo dviejų mėnesių iki metų, Jungtinėje Karalystėje tokių buvo 32 proc., Švedijoje – 29 proc., Vokietijoje – 22 proc. OECD atkreipia dėmesį, kad skirtingų šalių rodiklius gali veikti metodikos skirtumai, tačiau bendras vaizdas rodo sisteminį spaudimą sveikatos priežiūrai.

    Kataraktos operacijų eilės dar pailgėjo

    Kataraktos operacijų laukimo rodiklis vertina, kiek pacientų nuo specialisto įvertinimo iki gydymo laukia ilgiau nei tris mėnesius. Norvegijoje 2024 metais taip laukė 81 proc. pacientų, Suomijoje – 71 proc., o Jungtinėje Karalystėje, Portugalijoje ir Ispanijoje – atitinkamai po 58 proc. ir 53 proc.

    Kai kuriose šalyse situacija buvo gerokai geresnė: Lenkijoje ilgiau nei tris mėnesius laukė 13 proc., Vengrijoje – 17 proc., Švedijoje – 22 proc., Italijoje – 27 proc. pacientų. OECD pastebi, kad daugelyje stebimų valstybių 2024 metais rodikliai buvo prastesni nei iki pandemijos, o tai siejama su COVID-19 laikotarpiu atidėtomis paslaugomis ir užsitęsusiu sistemų perkrovimu.

    Klubo endoprotezavimo eilės iki dvejų metų

    Ryškiai išsiskiria klubo sąnario endoprotezavimo laukimo trukmės. Slovėnijoje 2024 metais medianinis laukimas siekė 667 dienas, tai yra beveik dvejus metus. Lenkijoje medianinis terminas buvo 343 dienos, Vengrijoje – 209 dienos, Jungtinėje Karalystėje – 174 dienos.

    Medianinis rodiklis reiškia, kad pusė pacientų laukė dar ilgiau nei nurodyta, todėl realus atidėjimo mastas daliai žmonių gali būti dar didesnis. Ekspertai pabrėžia, kad tokios eilės ypač jautrios vyresnio amžiaus gyventojams, kurių sveikatos būklė per laukimo laikotarpį gali sparčiau blogėti.

    „Atidėjus gydymą, pacientai ilgiau gyvena su skausmu ir negalia, o kai kuriais atvejais tai gali pabloginti ir sveikatos baigtis po intervencijos“, – teigiama OECD apžvalgoje.

    OECD aiškina, kad laukimo sąrašai dažniausiai susidaro dėl disbalanso tarp paslaugų paklausos ir pasiūlos: kai trūksta finansavimo, personalo ar infrastruktūros, sistema nebespėja aptarnauti pacientų srautų. Europos visuomenė sensta, o medicinos technologijos plečiasi, todėl auga ir poreikis konsultacijoms bei procedūroms.

    Panašias tendencijas fiksuoja ir Eurostatas: laukimo laikas išlieka viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių dalis žmonių nurodo negavę reikalingos medicinos pagalbos laiku. Dėl to sveikatos politikos prioritetais vis dažniau tampa paslaugų prieinamumo didinimas, darbo jėgos pritraukimas ir efektyvesnis pacientų srautų valdymas.

  • Lenkija ir Portugalija šovė į viršų: kur Europoje 2025 metais realiai augo pajamos?

    Lenkija ir Portugalija šovė į viršų: kur Europoje 2025 metais realiai augo pajamos?

    Europos ekonomikos augimą dažnai apibūdina bendrasis vidaus produktas, tačiau šis rodiklis ne visada parodo, kaip keičiasi žmonių kasdienė finansinė padėtis. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama realioms namų ūkių pajamoms, įvertintoms atsižvelgiant į infliaciją.

    OECD skelbiami duomenys rodo, kad 2025 metais 14 iš 16 analizuotų Europos šalių realios namų ūkių pajamos vienam gyventojui augo, o dviejose valstybėse mažėjo. Šis rodiklis vertinamas kaip artimesnis gyvenimo lygio pokyčiams, nes atspindi, kiek lėšų namų ūkiai realiai turi vartojimui arba taupymui.

    Kur pajamos augo sparčiausiai?

    Didžiausią metinį realių namų ūkių pajamų vienam gyventojui augimą 2025 metais fiksavo Lenkija, kur jis siekė 4,1 proc. OECD aiškino, kad augimą palaikė didėjęs darbuotojų atlygis, kuris kompensavo mažėjusias socialines išmokas.

    Tarp lyderių taip pat atsidūrė Nyderlandai, kur realios pajamos augo 2,3 proc., ir Portugalija su 2 proc. augimu. Toliau rikiavosi Danija (1,9 proc.), Graikija (1,8 proc.) ir Ispanija (1,5 proc.).

    Graikijos atveju OECD pabrėžė, kad svarbų vaidmenį atliko didėjusios darbuotojų pajamos ir grynosios turto pajamos, o nedarbo lygis pasiekė žemiausią tašką nuo 2009 metų. Virš 1 proc. augimą dar fiksavo Belgija (1,4 proc.), Vengrija (1,2 proc.) ir Švedija (1,2 proc.).

    Didžiosios ekonomikos: Ispanija pirmauja, Prancūzija atsilieka

    Vertinant didžiąsias Europos ekonomikas, geriausiai 2025 metais atrodė Ispanija, kur realios pajamos vienam gyventojui didėjo 1,5 proc. Tuo metu Italija atitiko OECD vidurkį su 0,8 proc. augimu, tačiau metų pabaigoje rodikliai suprastėjo dėl išaugusios infliacijos ir sumažėjusių turto pajamų.

    Čekija ir Jungtinė Karalystė fiksavo po 0,7 proc. augimą, Vokietija 0,6 proc. Jungtinėje Karalystėje metų pabaigoje matytas atsigavimas, kurį OECD siejo su augusiu darbuotojų atlygiu, socialinėmis išmokomis ir mažesniais mokesčiais pajamoms bei turtui.

    Prancūzijoje realios namų ūkių pajamos vienam gyventojui 2025 metais augo vos 0,2 proc. Tai reiškia, kad net ir esant bendram ekonomikos stabilumui, gyventojų perkamoji galia galėjo didėti labai nežymiai.

    Kodėl kai kur pajamos krito?

    Vienintelės dvi šalys, kuriose 2025 metais realios namų ūkių pajamos vienam gyventojui smuko, buvo Suomija ir Austrija. Suomijoje metinis kritimas siekė 0,7 proc., Austrijoje 1,8 proc.

    VATT Ekonomikos tyrimų instituto atstovas Tuomas Matikka situaciją Suomijoje siejo su lėtu ekonomikos augimu pastaraisiais metais, augusiu nedarbu ir socialinių išmokų bei viešųjų išlaidų karpymais, skirtais mažinti biudžeto deficitą.

    OECD papildomai nurodė, kad Suomijoje reikšmingą neigiamą įtaką darė ir didesni mokesčiai pajamoms bei turtui. Austrijos atvejis išsiskyrė tuo, kad po 3,6 proc. augimo 2024 metais 2025 metais fiksuotas ryškus apsisukimas į minusą.

    OECD vertinimu, visoje organizacijoje realių namų ūkių pajamų augimas 2025 metais sulėtėjo iki 0,8 proc., kai 2024 metais jis siekė 2,1 proc. Tai rodo, kad infliacijos, mokesčių, darbo rinkos ir socialinės politikos pokyčių derinys ėmė stipriau riboti realų gyventojų pajamų augimą Europoje.

  • Kur Europoje gyventojai sutaupo daugiausia: vienoje šalyje išlaidos viršija pajamas

    Kur Europoje gyventojai sutaupo daugiausia: vienoje šalyje išlaidos viršija pajamas

    Namų ūkių taupymo norma Europoje smarkiai skiriasi: vienur gyventojai atideda dviženkles pajamas, kitur vos suduria galą su galu. OECD duomenys rodo, kad 2024–2025 metų laikotarpiu vidutiniškai Europos Sąjungoje namų ūkiai sutaupė 8,1 proc. disponuojamų pajamų.

    Šis rodiklis apibūdina, kokia pajamų dalis lieka po vartojimo išlaidų ir gali būti skiriama finansinei pagalvei, investicijoms ar skoloms mažinti. Taupymo normai didelę įtaką daro palūkanų normos, infliacija, darbo rinka, taip pat gyventojų lūkesčiai dėl ateities.

    Kas taupo daugiausia Europoje

    Didžiausios grynosios namų ūkių taupymo normos fiksuojamos Švedijoje ir Vengrijoje, kur jos siekia atitinkamai 14,7 proc. Tai reiškia, kad statistiškai reikšminga dalis pajamų šiose šalyse nėra išleidžiama vartojimui.

    Daugiau nei 10 proc. disponuojamų pajamų taip pat sutaupo Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų namų ūkiai. Virš ES vidurkio išlieka ir Ispanija bei Airija, nors jų rodikliai jau arčiau bendro europinio lygio.

    Graikijos paradoksas: išleidžia daugiau nei uždirba

    Išskirtinis atvejis yra Graikija, kur grynoji taupymo norma neigiama ir siekia apie minus 9,3 proc. Tai vienintelė šalis imtyje, kur namų ūkiai vidutiniškai išleidžia daugiau, nei gauna disponuojamų pajamų.

    Tokia situacija reiškia, kad vartojimas finansuojamas arba sukauptomis santaupomis, arba skolinantis. Akademiniai vertinimai pabrėžia, kad Graikijoje neigiami taupymo rodikliai ypač įsitvirtino po 2010 metais prasidėjusios skolų krizės, o iki tol taupymas dažniau būdavo teigiamas.

    „Namų ūkių taupymo normą apskaičiuoti labai sudėtinga, o lyginti skirtingas šalis dar sudėtingiau“, – sakė Frankfurto Goethe universiteto profesorius Michaelis Haliassosas.

    Jo teigimu, tiek disponuojamų pajamų, tiek vartojimo matavimas turi ribojimų: pajamos gali būti ne iki galo deklaruojamos, o vartojimas apklausose neretai iškraipomas dėl atminties klaidų. Skirtingos šalys taip pat nevienodai koreguoja šiuos netikslumus, todėl dalis skirtumų yra metodologiniai.

    Kur taupoma mažiausiai ir kodėl

    Tarp didžiųjų ekonomikų santykinai žemi rodikliai fiksuojami Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje, kur taupymo normos atitinkamai siekia 4,7 proc. ir 3,2 proc. Tai rodo mažesnį finansinį rezervą, ypač jei infliacija ir būsto kaštai išlieka aukšti.

    Latvijoje taupymo norma yra apie 0 proc., vadinasi, vidutiniškai vartojimui išleidžiamos visos pajamos. Žemiau 4 proc. ribos taip pat išsiskiria Slovakija, Estija, Portugalija ir Lietuva, kurios rodiklis siekia apie 3,8 proc.

    OECD ir ekonomistai pabrėžia, kad vieno stabilaus Europos žemėlapio nėra: šalys skirtingai reaguoja į krizes, energijos kainų šokus ar palūkanų normų kilimą. Taupymo pokyčius lemia ir demografija, nes senstančiose visuomenėse taupymo bei vartojimo elgsena paprastai skiriasi nuo jaunų šalių.

    Kodėl europiečiai taupo

    Naujausiuose moksliniuose vertinimuose dominuoja dvi pagrindinės taupymo priežastys: atsarga netikėtoms išlaidoms ir pasirengimas pensijai. NBER tyrime teigiama, kad beveik du trečdaliai europiečių taupo dėl atsargumo, o pensija daugeliui yra pagrindinis ilgalaikis motyvas.

    Tyrėjai taip pat sieja motyvus su socialinės apsaugos dosnumu. Šalyse, kur stipresnės viešosios sveikatos paslaugos ir dosnesnės pensijos, gyventojams dažniau nereikia tiek daug taupyti nenumatytiems atvejams ar senatvei, o ten, kur sistema silpnesnė, privatūs rezervai tampa svarbesni.

  • OECD skaičiuoja: prasta psichikos sveikata Europai kainuoja 76 mlrd. eurų kasmet – kas kaltas?

    OECD skaičiuoja: prasta psichikos sveikata Europai kainuoja 76 mlrd. eurų kasmet – kas kaltas?

    Prasta psichikos sveikata Europoje tampa ne tik visuomenės sveikatos, bet ir ekonomikos išbandymu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) skaičiuoja, kad su tuo susijusios išlaidos Europos šalims kasmet siekia apie 76 mlrd. eurų.

    Pasak OECD, ši suma sudaro maždaug 6 proc. visų sveikatos biudžetų. Vertinimuose pabrėžiama, kad nuostoliai apima ne vien gydymo išlaidas, bet ir produktyvumo kritimą, nedarbingumą bei mažesnį dalyvavimą darbo rinkoje.

    Didelė dalis sąnaudų susijusi su tuo, kad psichikos sutrikimai dažnai paaštrina lėtines somatines ligas. Dėl to pacientams prireikia sudėtingesnio ir brangesnio gydymo, dažnėja hospitalizacijos, ilgėja reabilitacija.

    OECD prognozuoja, kad 2025–2050 metų laikotarpiu psichikos sveikatos problemos vidutiniškai gali mažinti bendrąjį vidaus produktą apie 1,7 proc. per metus. Šį kritimą pirmiausia lemia sumažėjęs dirbančiųjų skaičius ir prastesnė darbo našumo dinamika.

    Ataskaitoje išskiriami dažniausi sutrikimai: nerimo sutrikimai sudaro apie 40 proc. visų atvejų, depresiniai sutrikimai – apie 20 proc., o su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susiję sutrikimai – apie 17 proc. Tačiau pažymima, kad realūs mastai gali būti didesni, nes dalis lengvesnių būklių lieka nediagnozuotos dėl stigmos ir riboto paslaugų prieinamumo.

    Ypač paveikti jauni žmonės

    OECD duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius psichikos sutrikimų paplitimas OECD šalyse išaugo beveik 21 proc. Be to, prasta psichikos sveikata paliečia daugiau nei vieną iš penkių žmonių OECD ir Europos Sąjungos valstybėse.

    Labiausiai išsiskiria jaunimo grupė: pastaraisiais metais daugiau nei vienas iš keturių 15–24 metų žmonių yra patyręs psichikos sveikatos sutrikimą. Specialistai pabrėžia, kad iki 24 metų prasidėjusios problemos, jei jos negydomos, dažniau užsitęsia ir turi ilgalaikių pasekmių.

    „Tikrasis problemos mastas greičiausiai didesnis, nes dalis būklių lieka nediagnozuotos, o stigma vis dar stabdo žmones kreiptis pagalbos“, – teigiama OECD ataskaitoje.

    Kaip rizikos veiksniai minimi pandemijos laikotarpio suvaržymai, karai, geopolitinis nestabilumas ir ekonominiai sukrėtimai. Taip pat akcentuojamas klimato kaitos keliamas nerimas ir probleminis socialinių tinklų naudojimas, ypač tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų.

    Gydymo spragos ir kryptis į bendruomenę

    Nors daugelyje šalių egzistuoja nacionalinės psichikos sveikatos strategijos, OECD konstatuoja ryškią gydymo spragą. Skaičiuojama, kad apie 67,5 proc. žmonių, kuriems reikalinga psichikos sveikatos pagalba Europos Sąjungos šalyse, jos negauna.

    Tarp pagrindinių kliūčių įvardijami priemokų poreikis kai kurioms terapijoms, specializuotų paslaugų trūkumas regionuose ir specialistų stygius. Dėl to pagalba dažnai pavėluoja, o problemos įsisenėja ir tampa brangesnės gydyti.

    OECD kaip vieną svarbiausių reformų krypčių išskiria perėjimą nuo vien tik ligoninėmis paremtos sistemos prie bendruomeninių paslaugų. Daugiau vaidmens siūloma suteikti pirminės sveikatos priežiūros grandžiai, mokykloms ir darbovietėms, kur prevencija ir ankstyva pagalba gali sumažinti ilgalaikes išlaidas.

    „Ankstyvos prevencinės priemonės už ligoninių ribų gali būti ir veiksmingos, ir pigesnės“, – pabrėžia OECD.