CP v2

Tag: Oksfordo universitetas

  • Bristolio istorija: antropologė Marija Antonina Čaplicka iš Varšuvos iki Sibiro ir tragiškos pabaigos

    Marija Antonina Čaplicka buvo lenkų kilmės antropologė, kurios karjera XX amžiaus pradžioje klostėsi tarp Varšuvos, Londono ir Oksfordo, o ryškiausias jos darbas siejamas su Sibiro tautų tyrimais. Nors anuomet jos pavardė skambėjo akademinėje ir spaudos erdvėje, šiandien ji dažniau minima kaip primiršta savo laikmečio mokslininkė.

    Ji gimė 1884 metais Varšuvoje, šeimoje, kuri turėjo bajoriškų šaknų, tačiau realios finansinės atramos nebeturėjo. Dėl to jauna moteris anksti pradėjo savarankiškai užsidirbti: dirbo mokytoja, korepetitore, sekretore, lygiagrečiai ieškodama kelių į išsilavinimą.

    Rusijos imperijos valdomoje Lenkijoje moterims kelias į reguliarias universitetines studijas buvo smarkiai ribotas, todėl Čaplicka mokėsi per alternatyvias institucijas ir neformalius akademinius tinklus. Ji lankė paskaitas, dalyvavo mokslo draugijų veikloje, mezgė ryšius su intelektualais ir bandė jėgas literatūroje, tačiau tikras lūžis įvyko gavus stipendiją studijoms užsienyje.

    Kelias į Londoną ir Oksfordą

    1910 metais ji išvyko į Londoną, kur pradėjo studijas London School of Economics, o vėliau persikėlė į Oksfordą ir mokėsi Somerville College, vienoje pažangiausių moterims atviresnių tuo metu veikusių kolegijų. Akademinė aplinka nebuvo lengva, nes dalis universiteto bendruomenės į moterų vietą moksle vis dar žiūrėjo skeptiškai.

    Nepaisant to, 1915 metais ji apgynė antropologijos daktaro laipsnį ir įsitvirtino kaip tyrėja, galinti dirbti su skirtingų regionų šaltiniais. Ypač svarbi tapo jos rusų kalbos kompetencija, leidusi pasiekti britų mokslininkams menkiau prieinamus Sibiro tautų aprašymus ir carinės Rusijos etnografinius tekstus.

    Šią kryptį sustiprino 1914 metais pasirodžiusi jos knyga Aboriginal Siberia, kurioje apibendrinti ir suklasifikuoti to meto duomenys apie Sibiro vietines bendruomenes. Tačiau Čaplicka nenorėjo likti vien archyvų ir bibliotekų tyrėja, todėl ryžosi ekspedicijai į pačius regionus, apie kuriuos rašė.

    Ekspedicija prie Jenisiejaus

    1914 metais ji išvyko į ekspediciją, kurios maršrutas driekėsi per Varšuvą, Maskvą ir Krasnojarską link Jenisiejaus. Kartu keliavo keli bendrakeleiviai, o pagrindinis tikslas buvo rinkti lauko duomenis apie Sibiro tautas, jų kasdienybę, tikėjimus ir socialines struktūras.

    Planus netrukus komplikavo Pirmasis pasaulinis karas: dalis ekspedicijos dalyvių grįžo į Didžiąją Britaniją, o Čaplicka su vienu kolega liko Sibire visai žiemai. Šis laikotarpis tapo vienu produktyviausių jos biografijoje, bet kartu ir fiziškai bei emociškai alinantis.

    Kelionės metu ji fotografavo, rašė etnografinius užrašus, fiksavo matavimus, naudojo fonografą balsams ir dainoms įrašyti, mokėsi vietinių kalbos pagrindų. Ji aprašinėjo bendruomenių papročius, pasakojimus ir bandė pelnyti pasitikėjimą, o tai lauko antropologijoje visada yra esminė tyrimo sąlyga.

    Didelę jos interesų dalį sudarė šamanizmo praktikos, dvasinių kultų struktūra ir klausimai, susiję su šamanų vaidmenimis bendruomenėse. Vėliau ji savo patirtis ir mokslines įžvalgas sujungė į 1916 metais išleistą knygą My Siberian Year, kurioje kelionės pasakojimas persipina su analitiniais komentarais.

    Pripažinimas, kuris neišgelbėjo

    Ekspedicija atnešė Čaplickai viešumo: ji skaitė pranešimus, rašė straipsnius, o spauda domėjosi ir jos drąsa, ir tuo, kaip moteris tyrė „tolimus“ regionus tuo metu vyrų dominuotame moksle. 1916–1918 metais ji dėstė Oksforde, pasakodama studentams apie Vidurio ir Rytų Europos kontekstus bei Sibiro tautas.

    Ji taip pat įsitraukė į moterų teisių klausimus ir rėmė Lenkijos nepriklausomybės siekius, skaitydama viešas paskaitas Didžiojoje Britanijoje. 1919 metais ji lankėsi Lenkijoje ir susitiko su Józefu Piłsudskiu, kuris dėkojo už jos tekstus britų spaudoje.

    1920 metais Karališkoji geografijos draugija jai skyrė Murchisono premiją už nuopelnus tyrinėjant šiaurinį Sibirą. Iš šalies tai atrodė kaip tvirtas profesinis kelias, tačiau po karo akademinės vietos ir finansavimo galimybės tapo dar labiau konkurencingos, o humanitariniams tyrimams dažnai trūko stabilaus rėmimo.

    Galiausiai ji prarado universiteto poziciją, nesugebėjo gauti nuolatinės vietos ar lėšų naujai ekspedicijai, kaupėsi skolos ir asmeniniai sunkumai. 1921 metais Bristolyje, išgyvendama psichologinę krizę, ji nusižudė būdama 36 metų.

    Čaplickos istorija šiandien dažnai aptariama kaip ankstyvosios moterų akademinės karjeros trapumo pavyzdys, kai pripažinimas nebūtinai reiškė institucinį stabilumą. Jos darbai apie Sibiro tautas išlieka svarbūs kaip lauko tyrimų, šaltinių analizės ir XX amžiaus pradžios antropologijos raidos liudijimas.

  • PSO peržiūrėjo Ebolos protrūkio DR Konge skaičius: įtariamų atvejų liko 116, ne per 1 000

    PSO peržiūrėjo Ebolos protrūkio DR Konge skaičius: įtariamų atvejų liko 116, ne per 1 000

    Kas pasikeitė skaičiuose

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad Ebolos protrūkio Demokratinėje Kongo Respublikoje mastas, remiantis atnaujintais duomenimis, yra mažesnis nei manyta anksčiau. PSO nurodė patvirtinusi 116 įtariamų atvejų, nors ankstesniuose vertinimuose buvo kalbama apie daugiau nei 1 000.

    Kartu pateikiami ir kiti rodikliai: sveikatos institucijų duomenimis, registruoti 321 patvirtintas atvejis, 48 mirtys ir keli pasveikimo atvejai. PSO atstovas spaudos konferencijoje Ženevoje aiškino, kad didžiausias pokytis susijęs su įtariamų atvejų perskaičiavimu po laboratorinių tyrimų.

    „Dauguma pacientų buvo ištirti ir nebeatitinka Ebolos atvejo apibrėžimo: daliai nustatytos kitos ligos, daliai buvo tik karščiavimas be kitų požymių“, – sakė PSO atstovas Christianas Lindmeieris.

    Kodėl įtariamų atvejų mažiau

    PSO aiškinimu, pradiniuose protrūkio etapuose įtariamų atvejų skaičius dažnai būna didelis, nes į jį patenka žmonės, turintys panašius simptomus kaip Ebola. Demokratinėje Kongo Respublikoje tai ypač aktualu, nes karščiavimą ir bendrą silpnumą gali sukelti maliarija, vidurių šiltinė, kitos infekcijos ar net sezoniniai virusai.

    Tokiose situacijose, plečiant testavimą ir tikslinant epidemiologinius ryšius, įtariamų atvejų sąrašas „išsivalo“: dalis jų atmetami, kai gaunami neigiami laboratoriniai rezultatai arba paaiškėja kita diagnozė. Vis dėlto PSO pabrėžia, kad patvirtintų atvejų buvimas reiškia, jog griežtos kontrolės priemonės išlieka būtinos.

    Sudėtingas viruso tipas ir atsakas

    PSO nurodo, kad dabartinį protrūkį sieja retesnė Ebolos viruso atmaina, o tai apsunkina atsaką, nes nėra plačiai prieinamų, būtent šiai atmainai skirtų vakcinų ar gydymo schemų. Tai nereiškia, kad pagalbos priemonės neveikia, tačiau gali riboti greitą vakcinacijos strategijų pritaikymą, kurios buvo taikomos ankstesnių protrūkių metu.

    Demokratinės Kongo Respublikos sveikatos apsaugos institucijos kaip pagrindinius iššūkius įvardija ankstyvą nustatymą, greitą pacientų izoliavimą, kontaktų atsekimą, saugias ir orias laidojimo procedūras bei infekcijų prevencijos stiprinimą gydymo įstaigose. Šie veiksmai laikomi kertiniais siekiant sustabdyti plitimą atokiuose regionuose, kur infrastruktūra ir logistika dažnai ribotos.

    „Mes vis dar dirbame su vakcinomis ir gydymo priemonėmis, tačiau tai nereiškia, kad žmonės negali pasveikti nuo Ebolos“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO taip pat pranešė, kad kaimyninėje Ugandoje registruoti 9 atvejai ir 1 mirtis, o tai rodo tarpvalstybinės stebėsenos svarbą. Tuo metu Koalicija pasirengimui epidemijoms stiprinti (CEPI) paskelbė skubinsianti kelių tiriamųjų vakcinų, nukreiptų prieš Bundibugyo virusą, kūrimą ir planuoja investicijas iki 53 000 000 eurų.

    Pasak CEPI, vakcinų kandidatų portfelyje yra projektai, kuriuos plėtoja The International AIDS Vaccine Initiative, „Moderna“ ir Oksfordo universitetas, o gamyba numatoma Indijos Serum Institute of India pajėgumais. PSO šiuos kandidatus įvardijo kaip šiuo metu perspektyviausius, tačiau pabrėžiama, kad iki praktinio panaudojimo dar reikalingi tyrimų etapai ir reguliaciniai sprendimai.

  • Ebolos protrūkis plečiasi: CEPI spartina tris vakcinas nuo Bundibugyo atmainos, investuoja milijonus

    Ebolos protrūkis plečiasi: CEPI spartina tris vakcinas nuo Bundibugyo atmainos, investuoja milijonus

    Trys vakcinų kryptys

    Pasaulinė organizacija Coalition for Epidemic Preparedness Innovations (CEPI) pranešė skubiai spartinanti trijų eksperimentinių vakcinų kūrimą prieš Bundibugyo ebolavirusą. Ši Ebolos atmaina siejama su besitęsiančiu protrūkiu Centrinėje Afrikoje, ypač Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje.

    CEPI teigimu, pagrindinis tikslas dabar yra kuo greičiau pasiekti ikiklinikinių tyrimų ir pirmos fazės klinikinių tyrimų etapą, kad būtų įvertintas kandidatų saugumas ir pirminis imuninis atsakas. Organizacija pabrėžia, kad šiai atmainai šiuo metu nėra licencijuotos vakcinos, todėl laikas turi lemiamą reikšmę.

    „Bundibugyo virusui sparčiai plintant ir neturint licencijuotos vakcinos, kiekviena diena yra svarbi“, – sakė CEPI vadovas Richardas Hatchettas.

    Kas kuria ir kiek skiriama

    CEPI nurodė, kad finansuoja kelių skirtingų technologinių platformų portfelį, kad didėtų tikimybė greitai rasti veiksmingą sprendimą. Tarp remiamų projektų minimi tarptautinės AIDS vakcinų iniciatyvos (IAVI), bendrovės „Moderna“ ir Oksfordo universiteto kuriami kandidatai.

    Didžiausia suplanuota suma numatyta „Moderna“ kandidatui, kuris remiasi informacinės ribonukleorūgšties technologija, plačiai išbandyta per COVID-19 pandemiją. CEPI skiria iki 43 000 000 eurų ikiklinikiniams bandymams ir pirmos fazės klinikiniams tyrimams.

    Oksfordo universitetui ir Indijos Serum institute planuojama skirti iki 7 400 000 eurų pasirengimui tyrimams, įskaitant ikiklinikinius darbus ir kitą vystymo etapą iki pirmos fazės. IAVI projektui numatoma iki 2 570 000 eurų, o jo kandidatas paremtas rVSV platforma, kuri jau taikyta kuriant patvirtintą vakciną prieš Zairo Ebolos atmainą.

    „CEPI investicija į tris perspektyvius Bundibugyo vakcinų kandidatus yra svarbus žingsnis bendrame atsake“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Pasaulio sveikatos organizacija šiuos tris kandidatus įvardija kaip vienus perspektyviausių šiuo metu vystomų sprendimų prieš Bundibugyo ebolavirusą. Tačiau net ir spartinant darbus, vakcinų kelias iki platesnio naudojimo paprastai užtrunka, nes reikia įrodyti saugumą ir veiksmingumą, užtikrinti gamybą bei tiekimo grandines.

    CEPI ir partneriai akcentuoja, kad pasirinktos platformos nėra kuriamos nuo nulio: jos jau turi sukauptų saugumo duomenų ir yra naudotos kuriant kandidatus prieš kitus sukėlėjus. Tai gali padėti greičiau judėti reguliacinių procedūrų ir klinikinių tyrimų keliu, nors galutiniai terminai priklausys nuo rezultatų.

    Tuo metu protrūkio mastas išlieka reikšmingas: Kongo Demokratinė Respublika pranešė apie mažiausiai 282 patvirtintus atvejus, taip pat registruota apie 1 000 įtariamų atvejų. Tokie skaičiai didina spaudimą kuo greičiau turėti papildomų prevencijos priemonių šalia jau taikomų klasikinių infekcijų kontrolės metodų.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad kol vakcinos dar kuriamos, svarbiausia stabdyti plitimą priemonėmis, kurios Ebolos protrūkiuose taikomos dešimtmečius. Tarp jų yra aktyvi stebėsena, greitas testavimas ir diagnostika, kontaktų atsekimas, pacientų izoliavimas ir priežiūra, infekcijų prevencija gydymo įstaigose, bendruomenių įtraukimas bei saugios ir orios laidojimo procedūros.

  • Ultragarsinis pleistras UPatch: naujas būdas ilgiau stebėti vaisių ir sumažinti nereikalingus vizitus

    Ultragarsinis pleistras UPatch: naujas būdas ilgiau stebėti vaisių ir sumažinti nereikalingus vizitus

    Mokslininkai pristatė priklijuojamą ultragarsinį įrenginį, kuris gali valandomis iš eilės stebėti kūdikio būklę gimdoje ir realiu laiku fiksuoti kraujotaką. Tokia technologija galėtų padėti anksčiau pastebėti komplikacijas, kurių kartais nepavyksta užfiksuoti atliekant įprastus, trumpus tyrimus.

    Bandomasis prietaisas, pavadintas UPatch, kuriamas kaip tarpinis sprendimas tarp pavienių nėštumo echoskopijų ir nuolatinio stebėjimo sistemų, kurios klinikinėje praktikoje neretai sukelia klaidingų pavojaus signalų. Tyrėjų tikslas – suteikti gydytojams patikimesnę, ilgesnės trukmės informaciją, kartu mažinant nereikalingų apsilankymų ligoninėje skaičių.

    Kuo UPatch skiriasi nuo įprastos echoskopijos?

    Įprasta ultragarsinė diagnostika dažniausiai suteikia tik momentinį vaizdą – kelių minučių trukmės įvertinimą, kuris vėliau lyginamas su kitais nėštumo etapais. UPatch koncepcija remiasi ilgesniu stebėjimu: pleistras gali būti nešiojamas kelias valandas ir fiksuoti dinamiškus pokyčius, įskaitant kraujotaką judančiose struktūrose, pavyzdžiui, virkštelėje.

    Prietaisą kūrė komanda, vadovaujama Stanfordo universiteto profesoriaus Sheng Xu, taip pat prisidėjo Oksfordo universiteto ir Kalifornijos universiteto San Diege tyrėjai. Rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Nature Biotechnology“.

    Ką parodė bandymai su nėščiosiomis?

    Tyrime dalyvavo 62 nėščiosios, o UPatch gauti kraujotakos rodmenys buvo palyginti su standartinės, rankiniu būdu atliekamos echoskopijos duomenimis. Tyrėjai nurodo, kad rezultatai glaudžiai sutapo, todėl technologija laikoma perspektyvia ilgesniam kraujotakos sekimui laikui bėgant.

    Vienas praktiškai svarbiausių pastebėjimų – vaisiaus kraujotaka gali kisti dinamiškai, o trumpalaikiai svyravimai nebūtinai reiškia nuolatinę problemą. Tokia įžvalga gali būti reikšminga sprendžiant, kada reikia skubios intervencijos, o kada pakanka atidesnio, bet ramesnio stebėjimo.

    „Ši technologija atveria galimybę vaisiaus būklę stebėti nuolat ir neinvaziškai kur kas ilgiau nei dabar įprasta“, – sakė tyrime dalyvavusi profesorė Antoniya Georgieva.

    Pasak tyrėjos Marianos Tome, ilgesnis ir aiškesnis stebėjimas galėtų mažinti nereikalingų pakartotinių tyrimų bei intervencijų skaičių, o nėščiosioms suteikti daugiau užtikrintumo kasdienybėje.

    Kodėl tai svarbu regionams, kur trūksta specialistų?

    Tyrėjai akcentuoja ir prieinamumo aspektą: daugelyje vietovių trūksta apmokytų echoskopuotojų, o aukštos rizikos nėštumų priežiūra vėluoja dėl ribotų resursų. Pasak pirmojo straipsnio autoriaus dr. Tom Park, tokia technologija ateityje galėtų išplėsti prenatalinės diagnostikos galimybes ten, kur sudėtinga greitai gauti specialistų paslaugas.

    Vis dėlto UPatch dar yra koncepcijos įrodymo stadijoje. Dabartinei versijai reikalinga laidinė įranga, o teisingam uždėjimui vis dar būtina įprasta echoskopija, kad pleistras būtų tiksliai pozicionuotas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad reikės didesnių klinikinių tyrimų su įvairesnėmis pacientų grupėmis, jog būtų patvirtintas patikimumas ir aiškiai apibrėžtos situacijos, kada toks stebėjimas keičia gydymo taktiką. Kartu svarstoma, kad ateities versijos galėtų būti belaidės ir kompaktiškesnės, priartinant nuolatinę stebėseną prie kasdienio nešiojimo.

  • Oksfordo „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų: žada prognozuojamą potvynių energiją

    Oksfordo „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų: žada prognozuojamą potvynių energiją

    Investicija į naują potvynių energetiką

    Oksforde įsikūrusi atsinaujinančios energetikos bendrovė „Caudal Energy“ pritraukė 4,9 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta potvynių srauto energijos technologijai vystyti. Įmonė siekia sukurti prognozuojamą elektros generaciją, galinčią papildyti vėjo ir saulės parkus.

    Finansavimo etapui vadovavo Oxford Science Enterprises ir Empirical Ventures, taip pat dalyvavo anksčiau investavę Zero Carbon Capital ir Creator Fund. Pasak bendrovės, lėšos bus nukreiptos inžineriniams pajėgumams, modeliavimui, demonstraciniams bandymams ir komercinėms partnerystėms.

    Kuo potvynių energija skiriasi nuo vėjo ir saulės

    „Caudal Energy“ akcentuoja, kad potvynių srautai yra iš anksto tiksliai apskaičiuojami, todėl tokia gamyba teoriškai gali būti planuojama gerokai patikimiau nei vėjo ar saulės generacija. Tai ypač aktualu elektros tinklams, kuriems reikia stabilumo ir mažesnių balansavimo sąnaudų.

    Bendrovė pabrėžia ir fizikinį pranašumą: vanduo yra gerokai tankesnis už orą, todėl net ir santykinai lėtesni srautai gali turėti didelę energetinę grąžą. Tokia logika pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena iš galimybių didinti energijos sistemos patikimumą, ypač augant kintančios generacijos daliai.

    Nuo universiteto tyrimų iki komercinio masto

    Įmonė įkurta 2024 metais kaip „Porpoise Power“ ir vėliau pervadinta į „Caudal Energy“. Tai Oksfordo universiteto atšaka, kilusi iš hidrodinamikos tyrimų, kuriuos vykdė profesorius Adrian Thomas kartu su bendraįkūrėjais Hilary Struthers ir John Kennedy.

    Generalinis direktorius John Kennedy teigia, kad ateities energetikos sistemai reikia ne tik švarios, bet ir patikimai prognozuojamos atsinaujinančios generacijos, kurią būtų įmanoma diegti dideliu mastu. Įmonės tikslas yra paneigti prielaidą, jog potvynių energetika neišvengiamai turi likti brangi, sudėtinga ir nišinė.

    „Ateities energetikos sistemai reikia atsinaujinančios energijos, kuri būtų ne tik švari, bet ir patikima bei pritaikoma mastelio didinimui“, – sakė John Kennedy.

    „Caudal Energy“ sprendimas remiasi ne klasikine turbina, o svyruojančios mentės principu, įkvėptu jūrų žinduolių uodeginių pelekų efektyvumo. Bendrovė tvirtina, kad tokia konstrukcija geriau išnaudoja srautą ir gali būti diegiama moduliniu principu, taip mažinant sudėtingumą ir kaštus.

    Įmonės teigimu, įranga kuriama taip, kad efektyviai veiktų platesniame srautų diapazone ir atsivertų daugiau tinkamų vietų nei tradiciniuose, itin didelio srauto taškuose. Artimiausias etapas – technologijos demonstravimas komerciškai reikšmingu mastu ir spartesnis kelias į realius projektus su energetikos bei pramonės partneriais.

  • Tyrimas perspėja: per daug malonūs DI pokalbių robotai dažniau klysta ir stiprina mitus

    Tyrimas perspėja: per daug malonūs DI pokalbių robotai dažniau klysta ir stiprina mitus

    Technologijų bendrovės vis dažniau siekia, kad DI pokalbių robotai skambėtų šilčiau, empatiškiau ir labiau primintų žmogų. Tačiau naujausi tyrėjų rezultatai rodo, kad toks „malonumo“ didinimas gali turėti kainą: prastėja atsakymų tikslumas ir lengviau įtvirtinami klaidingi įsitikinimai.

    Oksfordo universiteto ir Oxford Internet Institute komanda įvertino kelių didelių kalbos modelių elgseną, tarp jų „OpenAI“ GPT-4o ir „Meta“ „Llama“. Mokslininkai dalį modelių papildomai sureguliavo taip, kad atsakymai būtų draugiškesni, labiau palaikantys ir mažiau konfrontuojantys.

    Eksperimentuose paaiškėjo, kad „sušildyti“ modeliai padarė apie 10–30 proc. daugiau klaidų. Be to, jie buvo maždaug 40 proc. labiau linkę pritarti vartotojo pateiktoms neteisingoms prielaidoms, užuot aiškiai jas paneigę ir paaiškinę, kodėl jos klaidingos.

    Praktikoje tai reiškia, kad mandagus tonas pradeda konfliktuoti su gebėjimu pasakyti nemalonią, bet tikslią tiesą. Tyrėjai pastebėjo, kad jautriausiose temose, pavyzdžiui, kalbant apie sąmokslo teorijas, „miela“ DI versija dažniau renkasi miglotas formuluotes ir vengia aiškaus paneigimo.

    Viename bandyme vartotojas pateikė teiginį, kad Adolfas Hitleris esą išgyveno Antrąjį pasaulinį karą ir pabėgo į Argentiną. Šiltesnis modelio variantas vietoj tiesmuko paneigimo labiau linko pripažinti, kad „kai kas taip mano“, ir paminėti tariamus „įrodymus“, nors istoriniai faktai tam nepritaria.

    Panašus efektas pastebėtas ir aptariant Mėnulio misijas: „malonus“ modelis dažniau kalbėjo apie „skirtingas nuomones“, o ne patvirtino patikrintą faktą. Dar rimtesnė problema išryškėjo sveikatos temose, kai DI palankiau vertino mitus apie tariamai naudingus veiksmus kritinėse situacijose, nors tokia informacija gali būti pavojinga.

    Pasak tyrėjų, tikslas buvo patikrinti, ar DI pasireiškia žmonėms būdingas socialinis mechanizmas: kuo daugiau empatijos, tuo sunkiau būti kategoriškai atviram. Rezultatai rodo, kad modeliai, imituodami mandagumą, dažniau renkasi pritariantį toną ir mažiau konfrontuoja, net kai reikėtų aiškiai nubrėžti ribą tarp fakto ir prasimanymo.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vartotojai jau ima atpažinti „per saldžius“ atsakymus iš šabloninių frazių ir nuolatinio pritarimo. Toks elgesys dažnai yra sąmoningo modelių mokymo pasekmė, nes kuriant komercinius produktus siekiama didesnio patrauklumo ir „draugo“ įspūdžio.

    Problema ypač paaštrėja, kai žmogus yra emociškai pažeidžiamas, pavyzdžiui, patiria stresą ar liūdesį. Tyrime pabrėžiama, kad tokiose būsenose DI gali būti labiau linkęs patvirtinti klaidingus įsitikinimus, nes „palaikymo“ logika nustelbia tikslumo ir faktų tikrinimo prioritetą.

    Augant DI naudojimui kaip skaitmeniniams palydovams, konsultantams ar net savipagalbos pokalbių partneriams, tokios klaidos gali turėti realių pasekmių. Tyrėjai įspėja, kad kuriant sistemas būtina rasti pusiausvyrą tarp draugiško bendravimo ir patikimumo, ypač kai kalbama apie sveikatą, saugumą ir visuomenei jautrias temas.