Tag: Olafas II Haraldssonas

  • Norvegijoje aptiktas didžiausias vikingų laikų monetų lobis: rasta jau 5 536 sidabrinės

    Norvegijoje aptiktas didžiausias vikingų laikų monetų lobis: rasta jau 5 536 sidabrinės

    Norvegijoje, Mørstad ūkio teritorijoje, archeologai fiksuoja išskirtinį radinį – didžiausią iki šiol šalyje aptiktą vikingų laikų monetų lobį. Skelbiama, kad rasta jau 5 536 monetos.

    Lobį pirmieji aptiko du metalo ieškikliais besinaudojantys hobistai – Vegardas Sørlie ir Rune Sætre. Jiems radus pirmąsias sidabrines monetas, į vietą atvykę archeologai netrukus patvirtino, kad žemėje slypi gerokai didesnis depozitas, rašo „Science Norway“.

    Radinių apimtis augo per visus kasinėjimus, o Mørstad lobis pripažintas ir metų archeologiniu atradimu Norvegijos archeologiniame susitikime. Tai didžiausias iki šiol šalyje rastas monetų lobis, siejamas su vikingų epocha.

    Didžiąją dalį sudaro sidabrinės monetos, tačiau dėmesį patraukė ir viena itin reta – iš pradžių palaikyta anglosaksiška. Tik perskaičius įrašą paaiškėjo, kad ji susijusi su Norvegijos karaliumi Olafu II Haraldssonu.

    Itin reta Olavo II moneta

    Ant monetos aptiktas įrašas „ONLAF R+ NORMANORV“ reiškia „Olafas, norvegų karalius“ ir nurodo Olafą II Haraldssoną, valdžiusį Norvegiją 1015–1028 metais. Po mirties jis buvo paskelbtas šventuoju ir žinomas kaip Šventasis Olafas.

    Tokio tipo monetų iki šiol buvo žinomi vos keturi egzemplioriai, o Norvegijoje anksčiau rastas tik vienas – 1924 metais, restauruojant bažnyčios griuvėsius. Be to, teigiama, kad visų Olafui II valdant kaldintų monetų, nepriklausomai nuo tipo, yra išlikę mažiau nei 20.

    Monetos vaizdiniai taip pat laikomi reikšmingais: vienoje pusėje matomas Olavo biustas su smailiu šalmu ir kryžius, įkvėptas Bizantijos monetų, o kitoje – dvigubas kryžius ir įrašas, interpretuojamas kaip „Mano vadovas, mano viešpats“.

    Ką radinys sako apie epochą

    Archeologų vertinimu, tokia simbolika greičiausiai neatsitiktinė: Olafas II aktyviai rėmė Norvegijos christianizaciją, o monetos galėjo veikti kaip politinė žinutė, stiprinanti valdovo autoritetą ir naujos religijos įtvirtinimą.

    Ant monetos pastebėti smulkūs įpjovimai gali rodyti, kad ji buvo tikrinama dėl sidabro sudėties. Tai leistų manyti, jog daiktas ne kartą keitė savininkus, kol galiausiai atsidūrė po žeme kartu su visu lobiu.

    Mokslininkai spėja, kad ši reta moneta galėjo būti nukaldinta apie 1024–1028 metus, o visas lobis paslėptas XI amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Vis dėlto vasaros kasinėjimai neatskleidė nei gyvenvietės, nei kapinyno pėdsakų, kurie padėtų paaiškinti, kodėl turtai buvo užkasti.

    Darbas dar nesibaigė

    Šiuo metu tęsiamas kiekvienos monetos dokumentavimas ir katalogavimas. Skaičiuojama, kad šis procesas gali trukti ilgiau nei metus.

    Neatmetama, kad radinių skaičius dar padidės – galbūt peržengs ir 6 000 monetų ribą. Kol kas tai išlieka vienu svarbiausių pastarųjų metų Norvegijos archeologinių atradimų.