CP v2

Tag: OLED

  • OLED ar QLED: viena raidė pavadinime, bet skirtumai ekrane gali nustebinti prieš perkant

    OLED ar QLED: viena raidė pavadinime, bet skirtumai ekrane gali nustebinti prieš perkant

    Renkantis naują televizorių dažniausiai akys užkliūva už dviejų panašiai skambančių užrašų: OLED ir QLED. Nors skiriasi tik viena raidė, tai dvi skirtingos ekrano technologijos, kurios nevienodai elgiasi su juoda spalva, kontrastu ir ryškumu.

    Praktiškai tai reiškia, kad vienas televizorius gali atrodyti įspūdingiau vakare, žiūrint filmus prietemoje, o kitas labiau tiks šviesiame kambaryje dieną. Todėl prieš perkant verta suprasti, kas slypi už pavadinimų ir kokius kompromisus jie lemia.

    Kaip veikia OLED ir QLED?

    OLED ekranas vaizdą formuoja kitaip nei įprasti LED tipo televizoriai: kiekvienas pikselis čia šviečia atskirai. Kai ekrane turi būti juoda, atitinkami pikseliai gali būti visiškai išjungiami, todėl juoda atrodo gili, o šviesūs objektai išsiskiria itin tiksliai.

    QLED dažniausiai yra pažangesnė LED televizorių atšaka su kvantiniais taškais, kuri pagerina spalvas ir ryškumą. Tačiau vaizdas vis tiek remiasi foniniu apšvietimu, todėl tamsiose scenose juodos kokybė labiau priklauso nuo to, kaip efektyviai televizorius valdo apšvietimo zonas.

    Juoda, kontrastas ir vakarinis žiūrėjimas

    Didžiausias OLED pranašumas atsiskleidžia tamsiose scenose: kai nereikia apšviesti viso ekrano ploto, juoda išlieka „tikra“, o kontrastas tampa labai ryškus. Dėl to OLED dažnai siejamas su namų kino patirtimi, ypač žiūrint filmus ar serialus prietemoje.

    QLED taip pat gali atrodyti puikiai, ypač aukštesnės klasės modeliuose su lokaliu pritemdymu, tačiau principas kitas. Kai foninis apšvietimas prasiskverbia į tamsias zonas, gali atsirasti švytėjimas aplink šviesius objektus, o juoda kartais labiau panaši į tamsiai pilką.

    Ryškumas ir šviesi svetainė

    Jei televizorius dažnai žiūrimas dieną, šviesioje svetainėje ar prie didelių langų, QLED stiprybė yra didelis ryškumas. Tokiose sąlygose vaizdas dažniau išlieka aiškus, spalvos atrodo sodrios, o atspindžiai mažiau „užmuša“ kontrastą.

    OLED modeliai per pastaruosius metus taip pat pastebimai patobulėjo, tačiau ryškumas vis dar yra sritis, kurioje QLED klasė dažnai turi daugiau rezervų. Sporto transliacijoms, pramoginėms laidoms ar TV žiūrėjimui dieną tai gali būti svarbus argumentas.

    Galutinį pasirinkimą dažniausiai lemia įpročiai: ką ir kada žiūrite, kokioje patalpoje stovi ekranas, ar svarbiau kinas ir tamsios scenos, ar ryškumas ir „smūginis“ vaizdas dienos šviesoje. Be to, vien užrašas OLED ar QLED dar nepasako visko, nes skiriasi konkrečių modelių apšvietimo valdymas, vaizdo apdorojimas, HDR galimybės ir ekrano danga.

  • Perki naudotą televizorių? Šie ženklai išduoda, kad sutaupymas greitai virs brangiu remontu

    Perki naudotą televizorių? Šie ženklai išduoda, kad sutaupymas greitai virs brangiu remontu

    Naudotas televizorius daugeliui atrodo greitas būdas sutaupyti ir už mažesnę sumą gauti didelį ekraną, 4K raišką ar išmaniąsias funkcijas. Tačiau viena paslėpta ekrano ar elektronikos problema gali paversti pirkinį nuostoliu, nes remontas neretai kainuoja beveik tiek pat, kiek kitas įrenginys.

    Rizika ypač išauga, kai perkama skubotai ir nepatikrinama reali įrenginio būklė, pagaminimo metai bei programinės įrangos palaikymas. Rinkoje sparčiai daugėja modelių, kurių išmaniosios funkcijos po kelerių metų pradeda riboti populiarių programėlių veikimą.

    Kas dažniausiai išduoda bėdą?

    Pirmiausia verta vertinti ekraną, nes tai brangiausia televizoriaus dalis, o jos keitimas dažnai neatsiperka. Prieš mokant svarbu įjungti televizorių ir patikrinti vaizdą šviesiame ir tamsiame fone, kad matytųsi netolygus apšvietimas, dėmės, juostos ar mirgėjimas.

    Jei tai OLED televizorius, būtina paieškoti vadinamųjų išdegimų, kai ilgai rodytų statiškų elementų kontūrai lieka matomi net pakeitus vaizdą. Tokie defektai dažniau pastebimi ant vientisų spalvų ir ilgainiui ryškėja, todėl reali įrenginio vertė gali būti gerokai mažesnė nei prašoma kaina.

    Ne mažiau svarbu patikrinti jungtis ir valdymą: HDMI lizdus, USB, garso išvestis, „Wi‑Fi“ ryšį, pultą ir garsiakalbius. Jei pardavėjas vengia parodyti, kaip veikia visi įėjimai, arba siūlo tik trumpą demonstraciją, tai ženklas, kad problemos gali būti slepiamos.

    Išmaniosios funkcijos ir atnaujinimai

    Pirkėjai dažnai nusivilia ne dėl pačios vaizdo kokybės, o dėl pasenusios programinės įrangos. Senesniuose Smart TV modeliuose gali nebeveikti dalis transliacijų programėlių, lėtėti meniu, o kai kurie gamintojai po kelių metų nutraukia atnaujinimus.

    Prieš perkant verta išsiaiškinti tikslų modelį ir pagaminimo metus, o tada įvertinti, ar jis vis dar palaikomas ir ar turi jums svarbias funkcijas. Tai aktualu ir žaidėjams, nes senesni televizoriai gali neturėti modernesnių vaizdo režimų, mažos delsos nustatymų ar pakankamo atnaujinimo dažnio.

    Kada geriau rinktis naują?

    Prieš galutinį sprendimą naudinga palyginti, kiek kainuoja naujas panašaus dydžio ir parametrų televizorius. Kartais kainų skirtumas būna nedidelis, tačiau naujas įrenginys suteikia gamintojo garantiją, naujesnę panelę ir didesnę tikimybę, kad programėlės veiks dar kelerius metus.

    Naudotas televizorius labiausiai apsimoka tada, kai jo kaina aiškiai atspindi amžių ir būklę, o pirkėjas gali įrenginį ramiai apžiūrėti ir išbandyti vietoje. Saugiausias pasirinkimas yra tas, kurį galima patikrinti be skubos, įsitikinti ekrano kokybe ir tik tada tartis dėl kainos.

  • Žiūrite TV kelias valandas per dieną? Paskaičiavo, kiek tai kainuoja elektrai per metus

    Žiūrite TV kelias valandas per dieną? Paskaičiavo, kiek tai kainuoja elektrai per metus

    Televizorius daugelyje namų veikia kasdien po kelias valandas, o neretai lieka įjungtas beveik visą dieną. Nors jis paprastai nėra didžiausias elektros rijikas buityje, reguliarus naudojimas ilgainiui atsispindi sąskaitose.

    Reali sąnauda labiausiai priklauso nuo ekrano dydžio, technologijos, energinės klasės ir nustatytos ryškumo vertės. Kuo didesnis ekranas ir kuo ryškesnis vaizdas, tuo daugiau energijos suvartojama.

    Kiek elektros naudoja televizorius?

    Mažesni LED televizoriai dažnai naudoja apie 30–60 W, o didesni nei 65 colių modeliai įprastai gali siekti 100–200 W ir daugiau. Skaičiai kinta ir dėl papildomų funkcijų, pavyzdžiui, aukštos raiškos apdorojimo ar didelio garso sistemos apkrovimo.

    OLED atveju suvartojimas ypač priklauso nuo rodomo turinio, nes ryškios scenos reikalauja daugiau galios nei tamsios. Dėl to vien tik gamintojo nurodyta galia ne visuomet tiksliai parodo, kiek iš tiesų kainuos žiūrėjimas.

    Didžiausią įtaką daro valandos

    Svarbiausia – kiek laiko televizorius veikia per dieną. Pavyzdžiui, 80 W televizorius, žiūrimas 4 valandas per dieną, per parą sunaudoja apie 0,32 kWh elektros, per mėnesį – apie 9,6 kWh, o per metus – maždaug 115 kWh.

    Jei tas pats televizorius veikia 7–8 valandas per dieną, metinis suvartojimas gali priartėti prie dvigubos reikšmės. Todėl net ir taupus modelis, paliekamas įjungtas didžiąją dienos dalį, ilgainiui taps pastebima eilute sąskaitoje.

    Nematoma sąnauda: budėjimo režimas

    Išjungus televizorių pulteliu jis dažniausiai visiškai neatsijungia nuo elektros tinklo, o pereina į budėjimo režimą. Toks standby režimas leidžia greičiau įsijungti ir palaikyti atnaujinimus.

    Šiuolaikiniai televizoriai budėjimo režimu dažniausiai naudoja apie 0,3–1 W, tačiau senesni įrenginiai gali vartoti ir kelis kartus daugiau. Per parą tai atrodo menkai, bet per metus, ypač kai namuose yra keli nuolat budintys įrenginiai, susidaro apčiuopiama suma.

    Norint mažinti suvartojimą, dažnai pakanka sumažinti ekrano ryškumą ir įjungti energijos taupymo režimą, nes gamykliniai nustatymai neretai pritaikyti ryškioms parduotuvių sąlygoms. Jei žinoma, kad televizorius ilgiau nebus naudojamas, praktiška jį išjungti per maitinimo lizdą ar jungiklį turinčią ilgintuvo juostą.

    Perkant naują televizorių verta atidžiai pasižiūrėti energijos etiketę ir joje nurodomą suvartojimą, kad būtų lengviau palyginti skirtingus modelius. Ilgainiui net nedideli įpročių ir nustatymų pokyčiai gali sumažinti išlaidas, neaukojant vaizdo kokybės.

  • 3 klaidos valant televizoriaus ekraną: taip pašalinsite pirštų žymes be dryžių ir įbrėžimų

    3 klaidos valant televizoriaus ekraną: taip pašalinsite pirštų žymes be dryžių ir įbrėžimų

    Televizoriaus ekranas greitai pasidengia dulkėmis ir pirštų atspaudais, o netinkamas valymas gali palikti dryžius ar net subraižyti paviršių. Specialistai pabrėžia, kad šiuolaikinės LED, OLED ir QLED panelės yra jautrios ne tik chemijai, bet ir per stipriam spaudimui.

    Pirmas žingsnis, kurį daugelis praleidžia, yra pasiruošimas. Prieš valydami išjunkite televizorių, atjunkite nuo elektros ir palaukite, kol ekranas atvės. Ant tamsaus, neįkaitusio paviršiaus geriau matyti dulkės ir riebalų dėmės, todėl lengviau nuvalyti tolygiai.

    Kaip nuvalyti dulkes saugiai

    Kasdieniams nešvarumams pakanka sausos, švarios mikropluošto šluostės. Valykite lengvais, švelniais judesiais, nespausdami matricos, nes stipresnis prispaudimas gali sukelti mikroįbrėžimų arba pažeisti dangą, ypač plonesniuose modeliuose.

    Praktinis patarimas, apie kurį dažnai pamirštama: nuvalykite ir rėmelį bei televizoriaus stovą. Ten susikaupusios dulkės vėliau vėl nusėda ant ekrano, todėl atrodo, kad jis apsineša iš karto po valymo.

    Kokios priemonės tinka, o kokių vengti

    Jei liko riebalų žymių, mikropluošto šluostę galima labai lengvai sudrėkinti distiliuotu vandeniu arba naudoti ekranams skirtą valiklį. Esminė taisyklė paprasta: skystį pilkite ant šluostės, o ne ant ekrano, kad drėgmė nepatektų į įrenginio vidų ir nesukeltų gedimų.

    Stiklo valikliai, agresyvūs buitiniai detergentai ir priemonės su alkoholiu gali pažeisti ekrano dangą, jei gamintojas jų aiškiai nerekomenduoja. Taip pat nereikėtų naudoti popierinių rankšluosčių, šiurkščių šluosčių ar virtuvinių kempinių, nes jų paviršius gali palikti smulkių rėžių.

    Paskutinis žingsnis, kuris gelbsti nuo dryžių

    Nuvalius nešvarumus, ekraną verta perbraukti sausa mikropluošto šluostės puse, kad neliktų drėgmės likučių. Būtent jie dažniausiai virsta matomais dryžiais, ypač žiūrint šviesias scenas.

    Reguliarus dulkių nuėmimas sumažina poreikį stipriau valyti įsisenėjusias dėmes, o kartu ir riziką netyčia pažeisti jautrią ekrano dangą. Toks įprotis padeda ilgiau išlaikyti ekraną švarų ir vizualiai ryškų.