Radinių vieta nustebino tyrėjus
Archeologų dėmesį patraukė iš pažiūros paprasta plyta, rasta kasinėjant netoli Dzeuso šventyklos šventovės Olimpijoje. Ši vieta buvo vienas svarbiausių antikinio pasaulio religinių centrų ir senųjų olimpinių žaidynių lopšys.
Mokslininkai pabrėžia, kad Romos imperijos laikotarpiu Olimpija išliko reikšmingu kultūriniu tašku, į kurį atvykdavo piligrimai ir išsilavinę keliautojai. Būtent šiame kontekste aptiktas artefaktas gali padėti geriau suprasti, kaip klasikinė literatūra cirkuliavo kasdienėje aplinkoje.
Ant plytos išliko Odisėjos eilutės
Ant plytos paviršiaus išliko keli kruopščiai išraižyti Homero Odisėjos posmai. Odisėja, pasakojanti apie Odisėjo kelionę į Itakę, daugiau nei 2 500 metų laikoma vienu svarbiausių Europos kultūros tekstų.
Nors Homero epai buvo nuolat perrašinėjami ir naudojami mokymuisi graikų bei romėnų pasaulyje, materialių jų sklaidos pėdsakų išliko nedaug. Įprastai tekstai būdavo rašomi ant papiruso ar pergamento, kurie ypač lengvai suyra, todėl tokie radiniai archeologams yra itin vertingi.
Kodėl tekstas atsidūrė ant statybinės medžiagos?
Išskirtinumas slypi ne tik pačiame tekste, bet ir neįprastoje laikmenoje: plytos pirmiausia buvo statybinė medžiaga, o ne rašymo paviršius. Dėl to literatūros fragmentas ant tokio daikto laikomas labai reta ir netikėta užuomina apie raštingumą ir mokymąsi.
Pasak tyrėjų, plyta nebuvo aptikta monumentaliame pastate ar iškilmingame paminkle, o greičiau įprastos romėniško laikotarpio gyvenvietės aplinkoje. Tai leidžia spėti, kad įrašas galėjo būti ne oficialus, o asmeninis.
„Tokie užrašai gali parodyti, kaip garsūs tekstai veikė kasdienę žmonių kultūrą ir kaip buvo mokomasi literatūros“, – teigia tyrėjai, aiškindami radinio reikšmę.
Viena hipotezė sieja įrašą su edukacija: galbūt mokinys treniravosi rašyseną ar atmintinai kartojo žinomus posmus. Kita versija numato, kad tai galėjo būti išsilavinusio žmogaus asmeninis įrašas, rodantis jo tapatybę ir ryšį su klasikine tradicija.
Taip pat neatmetama ir simbolinė funkcija, nes citatos iš Homero kūrinių graikų ir romėnų pasaulyje buvo plačiai atpažįstamos ir dažnai naudotos erudicijai pabrėžti. Vis dėlto kol kas nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima patikimai patvirtinti vieną interpretaciją.
Ką dar tikimasi išsiaiškinti?
Dabar planuojamos detalesnės plytos ir įrašo analizės: tyrėjai sieks tiksliau nustatyti artefakto amžių, įrėžimo techniką ir galimas jo atsiradimo aplinkybes. Papildomų užuominų gali suteikti rašmenų palyginimas su kitomis to laikotarpio inskripcijomis.
Mokslininkų vertinimu, net keli posmai ant tokio netikėto objekto gali praplėsti žinias apie raštingumo mastą ir klasikinių tekstų vaidmenį Romos valdomoje Graikijoje. Tokie atradimai dažnai tampa pradžia platesnėms diskusijoms apie tai, kur baigiasi oficiali kultūra ir prasideda kasdienė žmogaus patirtis.