CP v2

Tag: Olimpo kalnas

  • UNESCO sąrašas išsiplėtė: Olimpo kalnas ir Normandijos D dienos paplūdimiai gavo statusą

    UNESCO sąrašas išsiplėtė: Olimpo kalnas ir Normandijos D dienos paplūdimiai gavo statusą

    UNESCO Pasaulio paveldo sąrašas papildytas naujais objektais Europoje ir Azijoje: į jį įtrauktas Graikijos Olimpo kalnas bei penki Normandijos D dienos išsilaipinimo paplūdimiai. Sprendimai priimti Pasaulio paveldo komiteto 48-ojoje sesijoje Pietų Korėjoje, Busane.

    Olimpo kalnas UNESCO įvertintas kaip išskirtinės visuotinės vertės vietovė, turinti ir gamtinę, ir kultūrinę reikšmę. Graikijos institucijos pabrėžė, kad šis statusas sustiprina apsaugos režimą ir tarptautinį įsipareigojimą išsaugoti platesnę Olimpo teritoriją.

    „Nuo šiandien mitinis Olimpas tampa kalnu visai žmonijai, kurį privalome saugoti amžiams“, – sakė Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis.

    Olimpas yra aukščiausias Graikijos kalnas, jo viršūnė siekia 2 918 metrų. Be mitologinės reikšmės, susijusios su Dzeusu ir dvylika olimpinių dievų, regionas išsiskiria biologine įvairove bei saugomomis buveinėmis, todėl UNESCO sprendimas turi ir praktinę gamtosaugos dimensiją.

    Kodėl įvertinti D dienos paplūdimiai?

    Į UNESCO sąrašą įtraukti penki paplūdimiai, kuriuose Antrojo pasaulinio karo metu vyko sąjungininkų išsilaipinimas Normandijoje. Ši vieta laikoma vienu svarbiausių Europos išlaisvinimo kampanijos simbolių, o jos kraštovaizdyje iki šiol išlikę karo pėdsakai.

    Paraiškas vertinanti Tarptautinė paminklų ir istorinių vietovių taryba nurodė, kad teritorijoje matomos Vokietijos įtvirtinimų liekanos, bombardavimo žymės ir nuskendę laivai. Tai – materialūs įrodymai įvykio, kuris, vertintojų teigimu, prisidėjo prie laisvės sugrįžimo ir ilgalaikės taikos Europoje.

    Japonija ir Pietų Sudanas – kiti papildymai

    Tos pačios sesijos metu UNESCO pripažino ir senąsias Japonijos sostines Asuką bei Fudživiarą. Šios vietovės svarbios kaip ankstyvosios Japonijos valstybingumo ir urbanistikos raidos liudijimai, siejami su istorinių sostinių formavimusi.

    Į sąrašą taip pat įtraukta Boma-Badingilo teritorija Pietų Sudane, siejama su viena didžiausių sausumos žinduolių migracijų pasaulyje. Šis sprendimas išryškina UNESCO kryptį daugiau dėmesio skirti ne tik pavieniams objektams, bet ir didelio masto gamtiniams procesams, kuriems būtina ilgalaikė apsauga.

    UNESCO Pasaulio paveldo statusas paprastai reiškia didesnį tarptautinį dėmesį, griežtesnius apsaugos įsipareigojimus ir dažnai augantį lankytojų srautą. Dėl to šalims tenka užduotis suderinti turizmą, vietos bendruomenių interesus ir paveldo išsaugojimą.

  • Olimpo kalnas siekia UNESCO paveldo statuso: sprendimas paaiškės Seule liepos pabaigoje

    Olimpo kalnas siekia UNESCO paveldo statuso: sprendimas paaiškės Seule liepos pabaigoje

    Paraiška bus svarstoma Seule

    Graikija siekia, kad Olimpo kalnas būtų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip mišrus objektas, turintis ir gamtinę, ir kultūrinę vertę. Galutinis svarstymas numatytas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje, kuri vyks Seule liepos 19–29 dienomis.

    Sprendimas būtų reikšmingas ne tik simboliškai: Olimpas laikomas viena ryškiausių vietų, kur susipina senovės graikų mitologija, istorinis palikimas ir išskirtinė gamta. UNESCO statusas dažnai reiškia didesnį tarptautinį dėmesį, bet kartu ir griežtesnius apsaugos įsipareigojimus.

    Kodėl Olimpas laikomas išskirtiniu

    Olimpo kalnas yra aukščiausias Graikijoje, jo viršūnė siekia 2 918 metrų. Ši vietovė šimtmečius apipinta tradicija, kad čia gyveno Dzeusas ir dvylika senovės dievų, todėl kultūrinis svoris seniai peržengė regiono ribas.

    Tačiau paraiška remiasi ne vien legendomis: kalno masyvas pasižymi turtingomis ekosistemomis, retomis augalų ir gyvūnų rūšimis bei saugomomis buveinėmis. UNESCO mišraus objekto statusas taikomas tik ten, kur vienoje teritorijoje aiškiai pagrindžiamos ir gamtinės, ir kultūrinės išskirtinės visuotinės vertės.

    Ilgas kelias nuo 2014 metų

    Graikija Olimpo kalno kandidatūrą UNESCO pateikė dar 2014 metais, tačiau procesas užtruko, nes vertintojai paprašė papildomos informacijos. UNESCO patariamosios institucijos IUCN ir ICOMOS nurodė, kad reikia tvirčiau pagrįsti tarptautinę geologinių ypatybių, biologinės įvairovės ir ekologinių procesų svarbą.

    Taip pat akcentuota, kad kultūrinė vertė turėtų būti apibrėžta dar aiškiau, svarstant galimybę į paraišką įtraukti ir Diono archeologinę vietovę, esančią Olimpo papėdėje. Tokie papildymai dažnai padeda kandidatūrai, nes UNESCO vertina ne vien pavienį objektą, o jo ryšį su platesniu istoriniu ir kultūriniu kontekstu.

    Vietos bendruomenės viltys ir atsakomybės

    Dio-Olimpo savivaldybės meras Evangelos Geroliolios pabrėžia, kad vietiniams Olimpas yra kasdienybė ir tapatybės dalis. Pasak jo, tarptautinis pripažinimas reikštų ne vien prestižą, bet ir didesnę pareigą saugoti aplinką.

    „Olimpo kalnas yra mūsų gyvenimas. Tai vieta, kur užaugome, kurią matome kasdien, ir kartu vieta, nešanti mitą, istoriją, biologinę įvairovę, unikalų grožį bei didžiulę kultūrinę reikšmę“, – sakė Evangelos Geroliolios.

    Jo teigimu, UNESCO sprendimas būtų svarbus visam pasauliui, o ne tik regionui, nes kalbama apie vietą, kuri turi universalų simbolinį krūvį. Vis dėlto toks statusas praktiškai dažnai reiškia aiškesnes teritorijos valdymo taisykles ir didesnį dėmesį turizmo srautų kontrolei.

    Turizmas gali augti, bet kyla ribų klausimas

    Kalnų žygeivis ir Litohoro alpinizmo klubo vadovas Babis Marinidis atkreipia dėmesį, kad UNESCO vardas gali dar labiau padidinti lankytojų skaičių. Kartu tai iškelia klausimą, kiek žmonių gali atlaikyti jautri ekosistema, ypač kai jau dabar pasitaiko apsaugos režimo pažeidimų.

    „Klausimas yra, kiek žmonių šis kalnas ir ši ekosistema gali išlaikyti“, – sakė Babis Marinidis.

    Olimpas kasmet pritraukia tūkstančius žygeivių ir alpinistų, tačiau staigūs orų pokyčiai, sudėtingas reljefas ir reiklūs maršrutai verčia šią vietą valdyti atsargiai. Vietos verslai tikisi, kad UNESCO statusas sustiprintų regiono patrauklumą, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia išliktų gamtos ir paveldo apsauga.

    Litohoro viešbučio savininkė Stavroula Vourou sako, kad miestelio ryšys su Olimpu nėra naujas atradimas, o ilgalaikis pagrindas vietos gyvenimui. Galutinis UNESCO sprendimas laukiama su dideliu susidomėjimu, nes jis galėtų įtvirtinti Olimpo kalno, kaip išskirtinės pasaulinės vertės vietos, statusą.

  • Olimpo papėdėje vėl renkasi senovės graikų dievų garbintojai: keturių dienų festivalio tradicija

    Olimpo papėdėje vėl renkasi senovės graikų dievų garbintojai: keturių dienų festivalio tradicija

    Graikijoje, Olimpo kalno papėdėje, kasmet vasarą vyksta keturių dienų festivalis, skirtas senovės graikų religinei ir kultūrinei tradicijai. Jau daugiau nei tris dešimtmečius jis sutraukia dalyvius iš pačios Graikijos ir užsienio, o renginiai apima eitynes su deglais, simbolines apeigas ir teatrinius pasirodymus.

    Festivalio susitikimo taškais dažniausiai tampa Litohoro apylinkės ir vadinamoji Prometėjo giraitė, o dalis ceremonijų rengiama netoli Diono archeologinės vietovės. Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien istorinis šou turistams: daugeliui dalyvių tai būdas ieškoti ryšio su senąja pasaulėžiūra ir gamta.

    Kas organizuoja renginį?

    Renginį koordinuoja kultūrinė asociacija „Prometheus, the Fire Bringer“, pavadinta titano Prometėjo vardu. Graikų mitologijoje Prometėjas siejamas su šventos ugnies atnešimu žmonėms ir pasipriešinimu Dzeusui, todėl ugnis festivalyje tampa ne tik scenografijos, bet ir simbolinės prasmės centru.

    Programoje numatytos eisenos ir estafetės su deglais, ritualiniai veiksmai bei meninės interpretacijos, paremtos antikiniais pasakojimais. Organizatoriai teigia, kad taip siekiama atgaivinti tradiciją, kuri senovėje glaudžiai siejo kasdienybę, bendruomenę ir gamtos ciklus.

    Vardai iš antikos ir apeigos gamtoje

    Festivalio dalyviai neretai laikinai pasirenka antikinius vardus ir jais vieni į kitus kreipiasi viso renginio metu. Ši praktika pristatoma kaip bendruomenės ritualas, padedantis įsitraukti į pasirinktą vaidmenį ir pabrėžti atotrūkį nuo įprastos kasdienybės.

    „Tai šventė, turinti ryškų graikišką pobūdį. Mes gerbiame savo dievus, gerbiame gamtą, nes senovės graikams pati gamta buvo jų šventykla“, – sakė vienas iš festivalio dalyvių.

    Dalis programos perkeliama į gamtą, pavyzdžiui, rengiami simboliniai susibūrimai prie Enipejo upės. Ten akcentuojamas ryšys su mitologinėmis būtybėmis ir gamtos vaizdiniais, kurie antikinėje tradicijoje buvo neatsiejami nuo religinių praktikų ir bendruomeninių švenčių.

    Kaip tai aiškina patys dalyviai?

    Festivalyje dalyvaujantys dodekateizmo, arba dvylikos Olimpo dievų garbinimo, šalininkai pabrėžia, kad jiems svarbiausia ne vien ritualų forma, o pasaulėžiūrinis turinys. Anot jų, tai bandymas šiuolaikiniame gyvenime atkurti kosmologinį mąstymą, kuriame dieviškumas siejamas su aplinka ir kasdieniais reiškiniais.

    „Politeizmas nėra religija. Kalbame apie graikišką pasaulėvaizdį, kosmologinį būdą suprasti, kaip aplink mus suvokiame dieviškumą. Dieviškasis pradas yra visur“, – sakė asociacijos „Prometheus, the Fire Bringer“ prezidentė Georgia Altintasiotou.

    Renginių finalą paprastai vainikuoja teatralizuotos scenos, šokiai ir šventinis vakaras miškų apsuptyje, Olimpo fone. Organizatoriai tikina, kad būtent ši aplinka, kur susitinka mitologija, gamta ir bendruomenė, ir yra pagrindinė festivalio traukos priežastis.