Tag: Omarai

  • Vėjo jėgainių parkas Šiaurės jūroje pakeitė omarų populiaciją: tyrimas rodo „prieglobsčio efektą“

    Vėjo jėgainių parkas Šiaurės jūroje pakeitė omarų populiaciją: tyrimas rodo „prieglobsčio efektą“

    Kas pasikeitė po vandeniu

    Šiaurės jūroje, prie Jorkšyro krantų, įrengti jūriniai vėjo jėgainių parkai ilgai kėlė nerimą vietos žvejams, baiminusiesiems, kad statybos ir ribojamos zonos pakenks tradicinėms žvejybvietėms. Tačiau kelerius metus trukęs stebėjimas parodė netikėtą kryptį: europinių omarų populiacija vėjo parko teritorijoje išliko atspari, o kai kuriais atvejais fiksuotas ir augimas.

    Pagrindinis pokytis siejamas ne tik su pačiomis turbinomis, bet ir su jų įrengimui būtinais sprendimais jūros dugne. Aplink turbinų pamatus įrengiama akmenų danga, skirta apsaugai nuo dugno erozijos, kartu sukuria sudėtingą, stabilų reljefą, primenantį dirbtinį rifą.

    Kaip atliktas tyrimas

    Vėjo jėgainių parkas „Westermost Rough“, kurį vystė „Ørsted“, pradėtas eksploatuoti 2015 metais. Siekiant įvertinti realų poveikį, mokslininkai ir žvejybos sektoriaus atstovai kelis metus rinko duomenis prieš statybas, jų metu ir jau parkui veikiant.

    Vertinimui taikytas praktinis metodas: duomenys rinkti iš komercinių laivų, o omarai ir krabai stebėti naudojant ženklinimo ir paleidimo protokolus. Svarbu tai, kad vėjo parko zona buvo lyginama su netoliese esančiomis kontrolinėmis vietomis, kuriose aktyviai vykdyta žvejyba.

    Kodėl omarai tapo didesni

    Tyrimo rezultatai parodė, kad vėjo parko teritorijoje omarai ne tik išsilaikė, bet ir buvo fiksuojami didesni individai. Aiškinama, jog tam įtakos turėjo vadinamasis prieglobsčio efektas: tam tikrais etapais teritorija buvo ribojama komercinei žvejybai, todėl dalis gyvūnų išgyveno ilgiau.

    Ilgesnis išgyvenamumas reiškia daugiau šėrimosi ciklų, o tai tiesiogiai susiję su omarų dydžio didėjimu. Prie to prisidėjo ir naujai susiformavusios buveinės: akmenų apsauga prie turbinų pamatų suteikė daugiau slėptuvių ir maitinimosi vietų, todėl sąlygos omarams tapo palankesnės.

    Tuo pat metu rudojo krabo laimikiai vėjo parko teritorijoje kai kur mažėjo, o tai siejama su pakitusiu buveinių konkurencingumu ir rūšių tarpusavio sąveika. Kitaip tariant, naudą galėjo gauti ne visos komercinės rūšys vienodai, todėl rezultatą reikia vertinti kompleksiškai.

    „Duomenys rodo, kad tam tikromis sąlygomis vėjo jėgainių parkai gali veikti kaip laikinos apsaugos zonos, keičiančios kai kurių rūšių dydžio struktūrą ir gausą“, – teigiama tyrimo išvadų esmę apibendrinančioje interpretacijoje.

    Ši istorija svarbi platesniame kontekste: jūrinės energetikos plėtra Europoje spartėja, o kartu auga ir poreikis pagrįsti, kaip tokia infrastruktūra veikia ekosistemas bei vietos ekonomiką. Vėjo parkų planavime vis dažniau akcentuojamas bendradarbiavimas su bendruomenėmis, aiškesnės kompensavimo taisyklės ir mokslu grįstos priemonės, padedančios suderinti energetikos tikslus su žvejybos interesais.

    Nors vienas atvejis nėra universalus atsakymas visoms jūroms, jis rodo, kad tinkamai parinktos apsaugos priemonės, monitoringas ir laikini ribojimai gali turėti netikėtą ekologinę naudą. Tęstinis stebėjimas išlieka būtinas, nes ilgalaikis poveikis gali kisti priklausomai nuo žvejybos intensyvumo, buveinių tipo ir klimato sąlygų.

  • Vos nepateko į puodą: prie Keip Kodo sugautas itin retas dviejų spalvų omaras perduotas mokslininkams

    JAV pakrantėje, netoli Keip Kodo, žvejai sužvejojo itin retą dviejų spalvų omarą, kuris akimirksniu tapo vietos sensacija. Gyvūnas išsiskiria beveik idealiai simetrišku kūno pasidalijimu: viena pusė yra įprastos rudos spalvos, kita – ryškiai oranžinė.

    Neįprastas laimikis buvo sužvejotas balandžio 16 dieną, o jį gavusi „Wellfleet Shellfish Company“ nusprendė omaro neparduoti ir neperduoti maisto ruošimui. Bendrovė gyvūną perdavė mokslininkams ir akvariumo specialistams, kad jis būtų prižiūrimas ir tiriamas.

    „Omaras šiuo metu laikomas kartu su Woods Hole Science Aquarium gyvūnais, o laikinai apgyvendintas Jūrų biologijos laboratorijos rezervuaruose, kol vyksta akvariumo atnaujinimo darbai“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Pasak specialistų, spalvinės mutacijos omarams pasitaiko, tačiau būtent toks aiškus, per visą kūną einantis dviejų spalvų pasidalijimas yra ypač retas. Tokie atvejai paprastai sulaukia ne tik visuomenės dėmesio, bet ir mokslininkų susidomėjimo, nes leidžia geriau suprasti vėžiagyvių vystymosi biologiją.

    Jūrų mokslo ekspertai aiškina, kad simetriškas dviejų spalvų raštas gali būti susijęs su reta vystymosi anomalija, kai ankstyvame etape susilieja dvi skirtingos kiaušialąstės ar jų dalys. Tokiu atveju organizmas gali išsivystyti tarsi iš dviejų „programų“, o rezultatas matomas išorinėje spalvoje.

    Kol akvariumas ruošiasi atnaujinimui, omaras adaptuojasi naujoje aplinkoje ir yra stebimas specialistų. Atidarius ekspoziciją lankytojams, jis turėtų būti pristatytas viešai, suteikiant retą progą pamatyti vieną ryškiausių gamtos anomalijų, pasitaikančių jūrų gyvūnams.