Ukrainos žvalgyba pranešė apie smūgį okupuotame Kryme, kur taikiniu tapo vadinamasis Objektas 100 – požeminis Rusijos karinio jūrų laivyno kompleksas, siejamas su pakrantės gynyba prie Sevastopolio. Šis objektas pradėtas statyti dar 1954 metais Sovietų Sąjungoje, o po 2014 metų Krymo aneksijos ir vėlesnių modernizacijų Maskva jį vėl aktyviai naudojo.
Pasak Ukrainos pusės, per tą pačią operaciją buvo sunaikinta arba apgadinta ir papildoma karinė technika, įskaitant degalus gabenusius sunkvežimius bei vadavietės tipo transporto priemonę. Tačiau didžiausiu laimikiu įvardijamas smūgis infrastruktūrai, susijusiai su pakrantės raketiniu kompleksu „Bastion“.
„Smūgis buvo nukreiptas į Rusijos pakrantės gynybos infrastruktūrą Kryme, kuri naudojama ir puolamosioms užduotims“, – sakė Ukrainos atstovas, komentuodamas operacijos tikslus.
Ukrainos pajėgos pastaraisiais mėnesiais nuosekliai taikosi į „Bastion“ dislokavimo vietas Kryme. Pranešimai apie panašius smūgius pasirodė nuo vasario mėnesio, vėliau kovo, balandžio ir rugpjūčio mėnesiais, o kryptingumas rodo siekį mažinti Rusijos galimybes kontroliuoti jūrų erdvę ir kelti grėsmę Ukrainos pakrantei.
„Bastion“ iš pradžių kurtas kaip pakrantės priešlaivinis kompleksas, bet per karą vis dažniau minimas ir kaip priemonė smogti taikiniams sausumoje. Sistemos pagrindas – viršgarsinės raketos P-800 „Oniks“, kurių nurodomas nuotolis siekia apie 300 kilometrų, o skrydis mažame aukštyje ir didelis greitis apsunkina perėmimą daugeliui oro gynybos priemonių.
Rusija taip pat skelbė apie „Bastion“ integravimo galimybes su hipergarsine raketa 3M22 „Cirkon“, kuri laikoma viena pažangiausių jos arsenale. Viešai aptariami parametrai paprastai siejami su iki Mach 8–9 greičiu, o nuotolis įvairiuose vertinimuose dažniausiai nurodomas nuo maždaug 500 iki 750 kilometrų, priklausomai nuo skrydžio profilio.
Karo analitikai pabrėžia, kad tokios sistemos Kryme svarbios ne tik gynybai, bet ir spaudimui Juodojoje jūroje: jos padeda kurti vadinamąsias prieigos ribojimo zonas ir kelti riziką laivybai bei pakrantės infrastruktūrai. Dėl to jų neutralizavimas Ukrainai gali reikšti didesnę veiksmų laisvę tiek jūroje, tiek ore, o Rusijai – papildomą poreikį perdislokuoti brangius pajėgumus ir gerinti apsaugą.