Kasdienėje kalboje dažnai sakoma, kad žmogus „mirė nuo senatvės“, tačiau medicinoje tokia formuluotė nėra laikoma konkrečia mirties priežastimi. Mirties liudijime gydytojas privalo nurodyti aiškų mechanizmą ir ligą ar būklių grandinę, kuri tiesiogiai lėmė mirtį.
Praktikoje dažniausiai kartojasi tos pačios diagnozių grupės. Pirmauja širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant miokardo infarktą, insultą ir lėtinį širdies nepakankamumą, o jų našta ypač didėja vyresniame amžiuje.
Kokios ligos dažniausiai lemia mirtį?
Po širdies ir kraujagyslių ligų dažniausiai minimi onkologiniai susirgimai ir kvėpavimo sistemos ligos. Senstant organizmui, net ir palyginti nedidelės infekcijos gali baigtis sunkiomis komplikacijomis, nes mažėja fiziologinės atsargos ir silpnėja imuninės sistemos atsakas.
Vis daugiau dėmesio skiriama ir neurodegeneracinėms ligoms, ypač demencijai. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad demencija yra tarp dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, o su ja gyvenančių žmonių skaičius globaliai auga ir prognozuojama, kad iki 2050 metų jis gali viršyti 130 milijonų.
Kodėl demencija dažnai „nematoma“ statistikoje?
Demencija ne visada įrašoma kaip tiesioginė mirties priežastis, nes dažnai mirtį sukelia paskutinė komplikacija. Tai gali būti aspiracinė pneumonija, sepsis, kvėpavimo nepakankamumas ar komplikacijos dėl ilgo nejudrumo.
Pažengusia demencija sergantiems žmonėms dažnai sutrinka rijimas, didėja užspringimo ir maisto ar skysčių patekimo į kvėpavimo takus rizika. Prisideda ir bendras silpnumas, mažesnis judrumas, prastesnė mityba bei didesnis jautrumas infekcijoms.
Ką atskleidžia skrodimai ir kelių ligų derinys?
Mokslinėje literatūroje ir klinikinėje praktikoje pabrėžiama, kad net žmonėms, kurie iki pat mirties atrodė palyginti sveiki, skrodimai neretai atskleidžia anksčiau nediagnozuotas rimtas ligas. Tai ypač svarbu vertinant tikrąją būklių grandinę, atvedusią iki mirties.
Vyresniame amžiuje labai dažna daugialigystė, kai žmogus vienu metu serga keliomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies nepakankamumu, diabetu ir demencija. Toks derinys didina komplikacijų riziką ir reiškia, kad net „lengvesnė“ infekcija gali sukelti greitą būklės blogėjimą.
Todėl specialistai pabrėžia, kad pats amžius nėra liga. Dažniausiai mirtį lemia konkrečios ligos ir jų komplikacijos, o žodžiai „nuo senatvės“ dažniau apibūdina bendrą organizmo silpnėjimą, o ne tikrą medicininę priežastį.
