CP v2

Tag: Ontarijas

  • Kanada gavybą kelia į prioritetą: „KGHM“ Victoria kasyklos projektas Ontarijuje gavo strateginį statusą

    Kanados Ontarijo provincija į strateginių projektų sąrašą įtraukė „KGHM International“ vystomą Victoria požeminės kasyklos projektą. Tai reiškia, kad projektas gali pretenduoti į provincijos finansinę paramą, kuri dažnai skiriama kritinių žaliavų ir pramonės grandinių plėtrai.

    Victoria projektas planuojamas maždaug 35 kilometrų atstumu į vakarus nuo Sadberio miesto Ontarijuje. Numatyta įrengti požeminę vario ir nikelio kasyklą, o projektas šiuo metu yra vystymo bei papildomų analizių stadijoje.

    Kanados sprendimas siejamas su platesniu valstybės kursu stiprinti kasybos sektorių, ypač kritinių mineralų tiekimo grandines. Pastaraisiais metais Kanada siekia pritraukti kapitalą į naujas kasyklas, perdirbimą ir rafinavimą, kad sumažintų priklausomybę nuo importo ir sustiprintų Šiaurės Amerikos bei sąjungininkų pramoninį saugumą.

    „Kasybos investicijų galimybės apima platų veiklų spektrą: nuo naujų kasyklų kūrimo iki rafinavimo, perdirbimo ir kritinių mineralų tiekimo grandinių“, – sakė „KGHM“ atstovai.

    Įmonė nurodo, kad remiantis 2017 metais atliktų analitinių darbų pagrindu, bazinis Victoria projekto scenarijus numato dvi plėtros fazes. Pirmoje fazėje planuojamas pirmojo šachtos įrengimas kartu vykdant papildomą žvalgybą, o vėliau būtų pereinama prie gamybinės šachtos gilinimo.

    Strateginis statusas nebūtinai reiškia automatinį finansavimą, tačiau paprastai sutrumpina kelią iki paramos priemonių, leidimų derinimo ir infrastruktūros sprendimų. Kasybos sektoriuje tai ypač svarbu dėl didelių pradinių investicijų, ilgo projekto vystymo laikotarpio ir griežtų aplinkosauginių reikalavimų.

    Vario ir nikelio projektai Kanadoje pastaruoju metu laikomi itin aktualiais dėl energetikos transformacijos. Varis yra būtinas elektros tinklams, atsinaujinančiai energetikai ir elektromobilių infrastruktūrai, o nikelis išlieka svarbus baterijų ir lydinių pramonei, nors rinkoje daugėja alternatyvų ir technologinių variacijų.

    Victoria projektą šimtu proc. valdo „KGHM International“, kuri priklauso „KGHM Polska Miedź“ grupei. „KGHM“ yra vienas didžiausių vario gamintojų Europoje, o varis Europos Sąjungos politikoje dažnai įvardijamas strategine žaliava dėl kritinės reikšmės pramonei ir infrastruktūrai.

  • Kanados ežerą 17 metų rūgštino sieros rūgštimi: vanduo atsistatė, bet žuvys – ne

    Šiaurės Vakarų Ontarijuje, Kanadoje, esantis ežeras Nr. 223 tapo vienu garsiausių ilgalaikių bandymų, padėjusių suprasti rūgščiųjų kritulių poveikį gėlavandeniams telkiniams. Net 17 metų mokslininkai kas savaitę į ežerą kontroliuotai pylė sieros rūgštį, kad palaipsniui keistų vandens chemiją.

    Tyrimo tikslas buvo atkartoti realias XX amžiaus pabaigoje Šiaurės Amerikoje ir Europoje fiksuotas rūgštėjimo sąlygas, kai dėl pramoninių emisijų padidėję sieros ir azoto junginiai ore prisidėdavo prie rūgščiųjų kritulių. Tokie krituliai mažindavo vandens pH, o kartu keisdavo visos ekosistemos „pamatą“ – nuo planktono iki žuvų.

    Eksperimento metu ežero vandens pH buvo sumažintas nuo 6,8 iki 5,2. Kadangi tai buvo daroma nuosekliai, ekosistemos pokyčius buvo galima stebėti tarsi „sulėtintame režime“, fiksuojant, kurie organizmai prisitaiko, o kurie pradeda nykti.

    Mokslininkai pabrėžė, kad gėlavandenių ekosistemų mitybos tinklai rūgštėjimui yra itin jautrūs. Keičiantis sąlygoms, iš ežero pradėjo trauktis dalis bestuburių ir žuvų rūšių, o kai kurių populiacijos smuko iki kritinių ribų.

    Ypač ryškiai buvo matomas žuvų būklės prastėjimas: kai kurių rūšių individai tapo silpnesni fiziškai, o jų reprodukcijos sėkmė sumažėjo. Vienos iš stebėtų rūšių populiacija praktiškai išnyko, o tai signalizavo apie grandininį poveikį visai maisto grandinei.

    Praėjus dešimtmečiams po to, kai rūgštinimas buvo nutrauktas, ežero vandens cheminė sudėtis palaipsniui grįžo į būseną, panašią į buvusią iki eksperimento. Tačiau biologinė ekosistemos dalis neatsistatė taip greitai, kaip tikėtasi.

    Didžiausias akcentas tenka ežerinei forelei: jos populiacija, kaip nurodoma tyrimų apžvalgose, išliko mažesnė nei iki eksperimento, o pačios žuvys augo lėčiau. Tai siejama su pakitusiais mitybos šaltiniais, pasikeitusia konkurencija ir tuo, kad ne visos tarp rūšių susiformavusios sąsajos sugrįžta automatiškai.

    Šis atvejis laikomas pamoka aplinkosaugos politikai: net jei tarša sumažinama, o vandens rodikliai „popieriuje“ pagerėja, gamtai gali prireikti gerokai daugiau laiko, kad sugrįžtų buvusi pusiausvyra. Ekologinis atsikūrimas dažnai priklauso ne tik nuo cheminių parametrų, bet ir nuo to, ar ekosistemoje liko pakankamai gyvybingų populiacijų ir ar atsikuria jų tarpusavio ryšiai.

    Šiandien, kai daugelyje regionų tęsiamos pastangos mažinti oro taršą ir atkurti pažeistas buveines, ežero Nr. 223 istorija primena paprastą dalyką: aplinkos „atsistatymas“ ne visada reiškia greitą gyvybės sugrįžimą, o kai kurie praradimai gali būti ilgalaikiai.

  • Trumpas vėl didina spaudimą Kanadai: nuo sausio žada 50 proc. muitus automobiliams ir dalims

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nuo sausio 1 dienos planuoja padidinti muitus automobiliams, sunkvežimiams ir automobilių dalims, importuojamoms iš Kanados, iki 50 proc. Iki šiol šiai prekių grupei buvo taikomi 25 proc. tarifai, o sprendimas siejamas su įstrigusiomis derybomis dėl Šiaurės Amerikos prekybos taisyklių.

    Apie planus Trumpas pranešė socialiniame tinkle „Truth Social“, kritikuodamas Kanados prekybos politiką ir teigdamas, kad ji esą nesąžininga JAV atžvilgiu. Jo retorika žymi naują eskalacijos etapą JAV ir Kanados prekybos konflikte, kai abi pusės jau buvo ėmusios taikyti atsakomąsias priemones.

    Smūgis integruotai auto pramonei

    Automobilių gamybos grandinės JAV ir Kanadoje yra glaudžiai susietos: dalys ir komponentai neretai kelis kartus kerta sieną, kol automobilis galutinai surenkamas. Dėl to aukštesni muitai gali padidinti gamybos savikainą, o kainų spaudimą greitai pajustų tiek gamintojai, tiek pirkėjai.

    Rinkoje tai gali reikšti ir platesnį efektą: brangstant transporto priemonėms, gamintojai gali perskirstyti investicijas, keisti tiekėjų geografiją ar mažinti kai kurių modelių pasiūlą. Analitikai paprastai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai muitai taikomi ne pavienėms prekėms, o visai tarpusavyje priklausomai tiekimo sistemai.

    Kanados atsakas: energija ir kritinės žaliavos

    Įtampa išprovokavo ir viešą atsaką Kanadoje. Ontarijo premjeras Dougas Fordas agentūrai AP teigė, kad Kanada svarsto priemones, kurios paliestų JAV aprūpinimą elektra bei kritinėmis žaliavomis, o deryboms nutrūkus, jo žodžiais, „ant stalo lieka visi variantai“.

    „Galėtume nutraukti elektros ir kritinių mineralų tiekimą JAV“, – sakė Dougas Fordas.

    Ontarijas yra viena provincijų, siejamų su kritinių mineralų ištekliais, kurie svarbūs tiek automobilių, tiek baterijų ir gynybos pramonei. Tuo pačiu provincija jau anksčiau buvo ėmusis priemonių elektros tiekimo kryptyje: buvo taikomi eksporto mokesčiai, kurie laikinai didino elektros kainas daliai JAV vartotojų, o vėliau sprendimai buvo sustabdyti po politinių konsultacijų.

    Ką tai reiškia artimiausiu metu

    Jei 50 proc. muitai būtų įvesti, tai taptų vienu ryškiausių tarifų šuolių JAV ir Kanados prekyboje per pastaruosius metus. Praktikoje tai gali reikšti naują derybų bangą, bet taip pat ir didesnį neapibrėžtumą Šiaurės Amerikos pramonės įmonėms, kurios planuoja gamybą, užsakymus ir kainodarą ilgesniam laikotarpiui.

    Kol kas neaišku, ar sprendimas bus įgyvendintas be išlygų, ar taps derybine priemone siekiant nuolaidų kitose srityse. Tačiau pats signalas rinkoms jau pasiųstas: tarifų politika vėl tampa vienu iš pagrindinių Vašingtono spaudimo instrumentų artimiausiu laikotarpiu.