CP v2

Tag: Opera

  • Operos žvaigždė Christina Poulitsi Chijo festivalyje: duoklė Marijai Callas ir nauji planai

    Operos žvaigždė Christina Poulitsi Chijo festivalyje: duoklė Marijai Callas ir nauji planai

    Tarptautinį pripažinimą pelniusi graikų sopranė Christina Poulitsi šių metų „The Chios Festival“ tapo viena ryškiausių viešnių. Atlikėja, dainavusi įvairiose pasaulio operos scenose, į Chijo salą sugrįžo ne tik koncertuoti, bet ir pagerbti legendinę Mariją Callas.

    Koncerto programa buvo sudėliota aplink arijas, kurios siejamos su Callas repertuaru, o muzikinį vakarą Poulitsi kūrė kartu su pianistu Dimitriu Giaku. Pasirodymas vyko istoriniame Castelli dvare Kamposo vietovėje, kur opera skambėjo netradicinėje, kamerinį artumą kuriančioje erdvėje.

    Duoklė Marijai Callas

    Poulitsi, kilusi iš Chijo, sako su sala turinti ypatingą ryšį, o pasirodymas joje jai visuomet tampa asmeniškas. Šis koncertas buvo jau trečiasis jos pasirodymas festivalyje, kurio programa kasmet apjungia kultūros, istorijos, meno ir mokslo temas.

    Susitikusi su žurnalistais dainininkė pabrėžė, kad Marija Callas jai išlieka ne tik graikų pasididžiavimo simbolis, bet ir profesinis orientyras. Pasak Poulitsi, net ir iš įrašų galima suprasti, kuo Callas buvo išskirtinė, o bel canto arijų interpretacijos jai vis sugrįžta kaip atspirties taškas.

    „Kaip graikai mes labai didžiuojamės, kad Marija Callas yra viena svarbiausių operos figūrų. Ji įkvepia ne tik muzika, bet ir energija, kurią atsineša į kiekvieną ariją“, – sakė Christina Poulitsi.

    „Nors jos gyvai niekada nemačiau, jos įrašai man yra tarsi švyturys. Ypač dainuodama itališką bel canto, vis grįžtu prie jos interpretacijų ir ieškau įkvėpimo“, – teigė dainininkė.

    Karjera tarp scenos ir šeimos

    Dainininkės tarptautinis kelias prasidėjo Vokietijoje, kur ji studijavo ir žengė pirmuosius profesinius žingsnius. Vėliau koncertai ir vaidmenys ją nuvedė į skirtingus žemynus, o pati Poulitsi sako vertinanti galimybę dirbti su dirigentais ir teatrais, su kuriais pavyksta rasti kūrybinį ryšį.

    Vienu svarbiausių karjeros lūžių ji įvardija pažintį su dirigentu Zubinu Mehta, kuris, anot dainininkės, tapo jos mentoriumi ir padėjo atverti duris į didesnes scenas. Vėliau bendri projektai ir gastrolės suteikė progų plėsti repertuarą bei užmegzti naujų kūrybinių pažinčių.

    Šiuo metu Poulitsi, auginanti du vaikus, stengiasi derinti šeimos gyvenimą su intensyviu profesiniu grafiku. Ji pripažįsta sąmoningai ieškanti daugiau laiko Graikijoje ir ne visada renkasi didelės apimties operos pastatymus, tačiau artimiausiam sezonui planų netrūksta.

    Festivalis, siekiantis tapti kultūros centru

    „The Chios Festival“ šiemet surengtas jau penktą kartą ir truko dešimt dienų. Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien koncertų ciklas, o platesnė platforma, jungianti pasirodymus, dokumentikos peržiūras, pokalbius ir parodas, o į salą sutraukianti skirtingų sričių profesionalus.

    Festivalio meno vadovė Dimitra Moutzouri teigia, kad tikslas yra nuosekliai stiprinti Chijo kultūrinį identitetą ir kasmet kelti renginio kokybę. Pasak jos, siekiama, kad rugsėjį sala taptų viena svarbiausių Graikijos kultūrinių traukos vietų.

    „Norime, kad kiekvienais metais Chijas rugsėjį būtų kultūrinis traukos centras. Festivalis auga žingsnis po žingsnio, ir mes stengiamės kasmet padaryti jį dar geresnį“, – sakė Dimitra Moutzouri.

  • Rotušės aikštė virs opera po atviru dangumi: „Vilnius City Opera“ rodymai keis eismą

    „Vilnius City Opera“ 20 metų sukaktį pažymi ne tik teatro salėse: Vilniaus Rotušės aikštėje planuojami nemokami legendinių pastatymų vaizdo transliacijų vakarai. Organizatoriai žada didelį ekraną, gyvas diskusijas ir susitikimus su kūrėjais, o renginiai vyks rugsėjo 17–20 dienomis.

    Tokio formato peržiūros pastaraisiais metais tapo įprastu būdu miestams atverti operą platesnei auditorijai, ypač tiems, kurie į spektaklius retai patenka dėl kainos ar riboto vietų skaičiaus. Renginio programa orientuota į pirmąjį trupės dešimtmetį, kuris daugeliui žiūrovų siejasi su „bohemiečių“ judėjimo pradžia Lietuvoje.

    Eismo ribojimai Rotušės aikštėje

    Miesto savivaldybė informuoja, kad ruošiantis renginiui ir jo metu bus laikinų eismo pokyčių. Nuo rugsėjo 15 dienos 8 valandos iki rugsėjo 21 dienos 20 valandos bus draudžiamas transporto priemonių eismas kelyje tarp Vilniaus rotušės pastato ir Rotušės aikštės.

    Išimtis taikoma tik renginius aptarnaujančiam transportui, todėl vairuotojams patariama iš anksto planuoti maršrutus ir atkreipti dėmesį į laikinus kelio ženklus. Pėstiesiems ir viešojo transporto keleiviams rekomenduojama numatyti daugiau laiko kelionei, nes renginių vakarais senamiestyje paprastai išauga žmonių srautas.

    Ko tikėtis žiūrovams

    Renginio organizatoriai skelbia, kad transliacijas papildys pokalbiai ir susitikimai, kurie leis geriau suprasti pastatymų istoriją ir kūrybinius sprendimus. Tokie formatai dažnai pritraukia ir tuos, kurie operą atranda pirmą kartą, nes aplinka mažiau formali, o įėjimas laisvas.

    Gyventojų prašoma supratingumo dėl laikinų nepatogumų ir raginama į renginius atvykti pėsčiomis ar viešuoju transportu. Rotušės aikštė yra viena judriausių senamiesčio vietų, todėl didesni srautai renginių dienomis laikomi tikėtinais.

  • Sopranas Christinos Poulitsi vakaras Chijo festivalyje: pagarba Mariai Callas ir nauji planai

    Sopranas Christinos Poulitsi vakaras Chijo festivalyje: pagarba Mariai Callas ir nauji planai

    Tarptautinį pripažinimą pelniusi graikų sopranė Christina Poulitsi šių metų Chijo festivalyje surengė operos vakarą, kuriame skambėjo arijos, siejamos su legendine dainininke Maria Callas. Koncertas vyko Chijo saloje, Kamposo vietovėje esančiuose istoriniuose Castelli rūmuose, o prie fortepijono atlikėją lydėjo pianistas Dimitris Giakas.

    Programos ašimi tapo Callas repertuaras ir jos interpretacijų tradicija, kurią Poulitsi vadina kertiniu atskaitos tašku bel canto dainininkams. Operos vakaras taip pat susišaukė su Graikijos nacionalinės operos dokumentiniu projektu Mary, Marianna, Maria: nežinomi Callas graikų metai, primenančiu apie dainininkės šaknis ir ankstyvąsias patirtis Graikijoje.

    Callas palikimas ir asmeninė pagarba

    Poulitsi, kilusi iš Chijo, pabrėžia ypatingą ryšį su sala ir vietos publika, todėl pasirodymą čia vadina emociškai svarbiu. Dainininkė sako, kad Callas įkvepia ne tik muzikine meistryste, bet ir scenine energija, kuri iki šiol laikoma viena ryškiausių operos istorijoje.

    „Kaip graikams mums didžiulė garbė, kad Maria Callas buvo graikė. Ji įkvepia ne tik muzika, bet ir energija, kurią atsineša į kiekvieną ariją“, – sakė Christina Poulitsi.

    Atlikėja pripažįsta, kad gyvai Callas girdėti neturėjo galimybės, tačiau įrašai jai tapo mokykla ir nuolatiniu orientyru. Jos teigimu, ypač dainuojant itališką bel canto, Callas interpretacijos padeda išlaikyti stiliaus pojūtį ir atveria savitą kelią kiekvienam solistui.

    „Net per įrašus galima suprasti, kokia ji buvo unikali. Kai dainuoju arijas, vis grįžtu prie jos ir semiuosi įkvėpimo iš jos interpretacijų“, – teigė Christina Poulitsi.

    Nuo Vokietijos scenų iki pasaulio

    Dainininkės karjera įsibėgėjo Vokietijoje, kur ji studijavo ir žengė pirmuosius profesionalius žingsnius, o vėliau pasirodymai persikėlė į didžiąsias Europos, Amerikos, Azijos ir Okeanijos scenas. Tokia geografija, pasak jos, reiškia ne tik keliones, bet ir galimybę dirbti su skirtingomis tradicijomis bei kūrybinėmis komandomis.

    Vienu svarbiausių karjeros postūmių Poulitsi įvardija pažintį su dirigentu Zubinu Mehta, kuris, anot dainininkės, ją globojo ir padėjo užmegzti pirmuosius didesnius profesinius ryšius. Vėlesnės gastrolės ir bendri projektai atvėrė duris į naujas partnerystes, tarp jų ir su kitais žinomais dirigentais.

    Mažesnės erdvės, didesnė patirtis

    Chijo festivalio koncertas vyko ne tradicinėje operos salėje, o istorinėje, gamtos ir architektūros kontekste įsišaknijusioje erdvėje, kuri, pasak Poulitsi, sukuria kitokį ryšį su publika. Ji teigia mėgstanti dainuoti vietose, kurios nėra įprastai siejamos su klasikinės muzikos ritualu, nors tai kelia papildomų techninių iššūkių.

    Tokių festivalių formatas Europoje tampa vis ryškesne tendencija: klasikinė muzika dažniau perkeliama į paveldo objektus, parkus, kiemus ar atviras erdves, siekiant pritraukti platesnę auditoriją. Chijo festivalis šią kryptį jungia su paskaitomis, kino peržiūromis, parodomis ir diskusijomis, taip išplečiant renginio poveikį už vienos meno srities ribų.

    „Tai ne tik koncertai. Tai renginys, kuriame telpa ir konferencija, ir menas, ir parodos, o mūsų tikslas yra parodyti Chijo kultūrinę tapatybę bei atvežti į salą ryškiausius vardus“, – sakė festivalio meno vadovė Dimitra Moutzouri.

    Šių metų festivalis buvo penktasis ir truko dešimt dienų, o programoje derėjo koncertai, pasirodymai, kino seansai, pokalbiai ir specialūs pagerbimo vakarai. Renginys rengiamas siekiant, kad rugsėjį Chijas taptų kultūriniu traukos tašku Graikijoje, o organizatoriai pabrėžia nuoseklią, kasmetinę plėtrą.

    Tuo pat metu Poulitsi derina intensyvų grafiką su šeimos gyvenimu ir atvirai kalba apie norą daugiau laiko praleisti Graikijoje. Artimiausiu metu jos laukia repeticijos naujai graikų operai apie Bizantijos imperatorienę Teodorą, rečitaliai Atėnuose ir gastrolės, tarp jų ir pasirodymai su Plácido Domingo, o sezoną ji planuoja užbaigti koncertu Šveicarijoje.

  • Austrijoje pradėtos „Toscos“ repeticijos St. Margarethen karjere: kaip atgims Puccini Roma

    Austrijoje pradėtos „Toscos“ repeticijos St. Margarethen karjere: kaip atgims Puccini Roma

    Atvira scena Europos karjere

    Austrijoje, St. Margarethen karjere, prasidėjo Giacomo Puccini operos „Tosca“ repeticijos vienoje įspūdingiausių Europos atvirų scenų. Šis pastatymas žada vizualiai atkurti Napoleono karų laikų Romą, kur susiduria tikėjimas, revoliucija ir valdžios intrigos.

    „Tosca“ laikoma viena dramatiškiausių repertuaro operų: siužetas sukasi apie meilę, pavydą, politinį smurtą ir išdavystę, o istorija baigiasi tragedija. Būtent tokiai medžiagai atvira erdvė ir natūralus karjero reljefas sukuria stiprų, kino vertą efektą.

    Režisieriaus sumanymas ir scenografija

    Pastatymą kuria režisierius ir scenografas Thaddeus Strassberger, jau anksčiau St. Margarethen karjere pristatęs didelio masto klasiką. Kostiumus vėl kuria Giuseppe Palella, su ta pačia kūrybine komanda anksčiau dirbęs prie „Turandot“ ir „Aidos“ pastatymų.

    Šį kartą vizualinė kryptis siejama su barokinės Romos estetika ir nuolatine šviesos bei šešėlio priešprieša, kurią režisierius akcentuoja kaip vieną svarbiausių istorijos įtampos variklių. Pasak kūrėjų, tai atsispindės ir kostiumų sprendimuose, ir bendroje scenos dramaturgijoje.

    Orkestras, choras ir solistai

    Karjero pastatymo muzikinei pusei vadovaus italų dirigentas Valerio Galli, anksčiau čia dirbęs su Georges Bizet „Carmen“. Jis dažnai pristatomas kaip Puccini operų specialistas, todėl kūrėjai tikisi išryškinti partitūros dramatinę logiką ir niuansuotą tembrų pusiausvyrą specifinėje atviros erdvės akustikoje.

    Nuolatinis šio festivalio orkestras yra „Piedra Festival Orchestra“, sudarytas iš Vengrijos muzikantų. Pastatyme taip pat dalyvaus choras „Philharmonia Chor Wien“, o papildomu akcentu taps vaikų choras Gumpoldskirchner Spatzen, kuris pirmą kartą šioje scenoje atliks „Te Deum“ epizodą.

    Floria Toscos vaidmenį dalinsis trys sopranai: Joyce El-Khoury, Celine Byrne ir Melissa Purnell. Cavaradossi partiją atliks Bror Magnus Tødenes, Yongzhao Yu ir Adorján Pataki, o Scarpios vaidmenį perims Gevorg Hakobyan, Hansung Yoo ir Marco Caria.

    Organizatoriai pabrėžia, kad toks sudėties modelis leidžia išlaikyti stabilų spektaklių ritmą per intensyvų vasaros repertuarą, kartu suteikiant publikai progą išgirsti skirtingas tos pačios partijos interpretacijas. Karjero scena tradiciškai orientuojasi į didelio formato produkcijas, todėl tarptautinė solistų sudėtis čia tampa esmine kokybės dalimi.

    „Tosca“ St. Margarethen karjere numatyta rodyti nuo liepos 15 dienos iki rugpjūčio 22 dienos, suplanuoti 24 spektakliai. Tai viena ilgesnių vasaros atvirų scenų programų, kurioje klasikinė opera pateikiama kaip didelė, turistus ir vietos publiką sutraukianti kultūrinė patirtis.

  • Venecija aikčiojo: Andrea Bocelli San Marko aikštėje šventė „Romanza“ jubiliejų

    Venecija aikčiojo: Andrea Bocelli San Marko aikštėje šventė „Romanza“ jubiliejų

    Koncertas San Marko aikštėje

    Venecijos San Marko aikštė šeštadienio vakarą buvo pilnutėlė – čia koncertą surengė italų tenoras Andrea Bocelli. Renginys skirtas paminėti albumo „Romanza“, tapusio vienu ryškiausių jo karjeros lūžių, sukaktį.

    Atviroje erdvėje dainininkui talkino orkestras „Orchestra Filarmonia“, o pati aikštė, garsėjanti sudėtinga akustika dėl vėjo ir drėgmės, tapo išbandymu net patyrusiems atlikėjams. Vis dėlto, pasak koncerto organizatorių ir publikos reakcijų, vakaro dinamika priminė ne eilinę gastrolę, o iškilmingą sugrįžimą.

    Klasika, duetai ir publikos ovacijos

    Programoje skambėjo operos ir klasikos repertuaras, įskaitant arijas ir kūrinius iš Giuseppe Verdi, Giacomo Puccini bei Georges’o Bizet kūrybos. Bocelli balsą scenoje papildė sopranas Mariam Battistelli ir baritonas Roberto de Candia.

    Antroje koncerto dalyje akcentas kryptelėjo į Bocelli gerbėjams geriausiai pažįstamus kūrinius ir populiarius crossover žanro numerius. Viena ryškiausių vakaro viešnių tapo atlikėja Andrea Lykke, su kuria Bocelli atliko publikos ypač laukiamus duetų kūrinius.

    „Tokiame atvirame, gyvame mieste kaip Venecija norėjosi sukurti vakarą, kuris paliestų visus – ir gerbėjus, ir atsitiktinius praeivius“, – sakė renginio organizatorių atstovas.

    Finalas su „Con Te Partirò“ ir nauja partnerystė

    Koncertą lydėjo neišvengiami bisai: San Marko bazilikos apšvietime nuskambėjęs „Con Te Partirò“ pakėlė publiką ant kojų, o aikštę užliejo telefonų šviesos. Vakaro pabaigoje skambėjo ir „Nessun Dorma“, tapęs simbolišku finalu.

    Prieš koncertą Andrea Bocelli taip pat paskelbė apie daugiametę partnerystę su „Philip Morris International“ pavadinimu „Believe. Further.“. Konkrečios iniciatyvos detalės kol kas neatskleistos, tačiau teigiama, kad tai ilgalaikis projektas, apie kurį daugiau bus pranešta vėliau.

  • Iš Baikonūro į „La Scala“ sceną: kazachų operos solistė Aigerim Altynbek stebina Europą

    Iš Baikonūro į „La Scala“ sceną: kazachų operos solistė Aigerim Altynbek stebina Europą

    Nuo kosmodromo iki operos

    Baikonūras Kazachstane ilgą laiką buvo siejamas su skrydžiais į kosmosą ir Jurijaus Gagarino istorija. Tačiau šiandien šis vardas vis dažniau skamba ir kultūros kontekste, kai iš čia kilusi operos solistė Aigerim Altynbek žingsnis po žingsnio skinasi kelią į didžiausias Europos scenas.

    28 metų dainininkės proveržis įvyko po sėkmingo pasirodymo Italijoje, kai ji laimėjo tarptautinį CLIP konkursą ir pelnė ne vieną apdovanojimą. Toks pripažinimas ne tik atvėrė duris į prestižinius koncertus, bet ir tapo realiu tramplinu į profesionalią operos rinką Europoje.

    CLIP konkursas ir kontraktas Milane

    Praėjusiais metais A. Altynbek CLIP konkurse Italijoje iškovojo pirmąją vietą, o kartu gavo publikos simpatijų prizą, geriausio moteriško balso įvertinimą ir specialų muzikos kritikų apdovanojimą. Šis konkursas laikomas vienu rimtesnių išbandymų jauniems dainininkams, nes dalyviai vertinami keliais etapais, o repertuaras apima skirtingų kalbų operines arijas.

    Dar svarbesnis rezultatas jai tapo sutartis su Milano Teatro Alla Scala ir akademija, kurios dažnai laikomos vienu aukščiausių karjeros laiptelių operos pasaulyje. A. Altynbek įvardijama kaip pirmoji kazachų dainininkė, gavusi galimybę žengti į šią sceną.

    „Dainuoju nuo penkerių, o pasirodyti La Scala scenoje atrodė kaip neįmanoma svajonė. Kai pirmą kartą įžengiau į teatrą, supratau, kad tai viso mano darbo rezultatas“, – sakė Aigerim Altynbek.

    Kelias nuo mažo kaimo iki tarptautinių scenų

    Dainininkė gimė Akajaus kaime Kyzylordos regione, o pirmąsias muzikos pamokas, kaip pasakojama, gavo šeimoje. Vėliau ji ketverius metus mokėsi muzikos mokykloje Baikonūre, o lemtingu posūkiu tapo studijų metais pastebėtas jos balsas ir kryptingas ruošimas operinei karjerai.

    Tarptautinio pripažinimo ji sulaukė dar būdama paauglė, kai Sankt Peterburge laimėjo prizą būdama 16 metų. Nuo tada A. Altynbek dalyvavo dešimtyse konkursų Rusijoje, Kazachstane ir Europoje, o 2025 metais jos pavardė dažnai minima keliuose Italijos konkursuose, kuriuose ji pelnė prizines vietas ir specialius įvertinimus.

    Kodėl Europa kelia kartelę aukščiau

    Pati atlikėja pabrėžia, kad Europos operos tradicija reiškia ir itin reiklią auditoriją. Pasak jos, žiūrovai čia neretai puikiai išmano ne tik libretą, bet ir kūrinių istoriją, ankstesnius atlikėjus bei kompozitorių kontekstą, todėl kiekvienas pasirodymas tampa egzaminu.

    Dėl to, anot A. Altynbek, pasirengimas konkursams ir vaidmenims reikalauja disciplinos, kelių valandų kasdienio darbo ir nuolatinio balso bei sceninės formos palaikymo. Ji teigia, kad CLIP konkursui ruošėsi apie pusmetį, kryptingai dėliodama repertuarą ir dirbdama su interpretacija.

    Norą išlaikyti ryšį su Kazachstanu

    Nors sutartiniai įsipareigojimai Milane riboja galimybes laisvai planuoti pasirodymus kitur, dainininkė sako siekianti, kad jos koncertuose skambėtų ir kazachų kultūra. Ji pasakoja, kad sudarydama programas stengiasi įtraukti bent vieną kazachų liaudies dainą, kad publika išgirstų kalbą ir pajustų tradicijas.

    Sėkmė, kaip pripažįsta pati atlikėja, atneša ir atsakomybę, nes gimtosios šalies publika tokius pasiekimus dažnai mato kaip reprezentaciją tarptautinėje arenoje. Dainininkė akcentuoja, kad papildomos motyvacijos suteikia ir dėmesys bei palaikymas iš Kazachstano institucijų.

    „Scena yra mano gyvenimas. Kai išeinu dainuoti, viskas susitelkia į publiką ir muziką, kurią noriu jiems perduoti“, – sakė Aigerim Altynbek.

    Operos pasaulyje, kuriame konkurencija itin didelė, tokios istorijos dažnai tampa ženklu, kad naujos kartos atlikėjai iš Centrinės Azijos vis drąsiau įsitvirtina senajame žemyne. A. Altynbek atvejis rodo, kad tarptautiniai konkursai, akademijos ir ilgalaikis darbas gali tapti keliu į scenas, kuriose tradiciškai dominuodavo kelių valstybių dainavimo mokyklos.

  • Romos koncertas atvėrė naują Italijos ir Kazachstano etapą: pradėjo veikti ambasada prie Šventojo Sosto

    Romos koncertas atvėrė naują Italijos ir Kazachstano etapą: pradėjo veikti ambasada prie Šventojo Sosto

    Koncertas Romoje pažymėjo diplomatiją

    Romoje surengtas koncertas Armonia della Musica tapo proga simboliškai įtvirtinti stiprėjančius Italijos ir Kazachstano kultūrinius ryšius. Renginys buvo skirtas Kazachstano ambasados prie Šventojo Sosto atidarymui.

    Koncertas vyko Santa Cecilia konservatorijos Didžiojoje akademinėje salėje, garsėjančioje įspūdingais vargonais ir aukštomis lubomis. Ši vieta Italijoje laikoma viena reikšmingiausių klasikinės muzikos erdvių.

    Programoje susitiko opera ir kazachų klasika

    Vakaro programoje skambėjo italų operos klasika ir Kazachstano kompozitorių kūriniai. Publika išgirdo Giuseppe Verdi ir Giacomo Puccini muziką, taip pat Akhmeto Žubanovo bei Latifo Khamidi kompozicijas.

    Renginys sutapo su Akhmeto Žubanovo 120-osiomis gimimo metinėmis. Jis dažnai įvardijamas kaip vienas Kazachstano profesionaliosios muzikos tradicijos pradininkų ir pirmasis šalies profesionalus dirigentas.

    Scenoje – tarptautinė atlikėjų komanda

    Koncertui dirigavo Elmaras Buribajevas, pristatomas kaip A. Žubanovo proanūkis. Serbų smuikininkas Ilija Marinkovičius atliko A. Žubanovo kūrinį smuikui ir orkestrui.

    Scenoje pasirodė Astanos operos solistai kartu su Santa Cecilia konservatorijos atlikėjais. Tarp jų buvo ir Kazachstano sopranas Maria Mudryak.

    „Tai buvo tikrai ypatinga ir nepamirštama patirtis dainuoti Santa Cecilia konservatorijos scenoje ir atstovauti Kazachstanui šiame renginyje“, – sakė Maria Mudryak.

    Organizatorių teigimu, renginys Romoje atspindėjo platesnę tendenciją, kai diplomatiniai santykiai vis dažniau stiprinami kultūros formatais. Tokie koncertai padeda kurti ilgalaikį dialogą, kuris veikia ne tik politinį, bet ir visuomeninį šalių santykių lygmenį.

  • Brno dovana Kaunui: rotušėje skambės Nacionalinio teatro solistai – ką išgirs klausytojai

    Brno dovana Kaunui: rotušėje skambės Nacionalinio teatro solistai – ką išgirs klausytojai

    Kauno ir Brno partnerystė šiemet žymi 32 metų bendradarbiavimo sukaktį, o šiai progai Čekijos miestas Kaunui dovanoja išskirtinį muzikinį vakarą. Gegužės 31 dieną 19 valandą Kauno rotušėje vyks Brno Nacionalinio teatro solistų koncertas, į kurį klausytojai kviečiami nemokamai.

    Pasak organizatorių, renginys tęsia jau kelis dešimtmečius trunkančius miestų kultūrinius mainus, kai per bendrus projektus susitinka ne tik institucijos, bet ir kūrėjai bei bendruomenės. Toks formatas ypač svarbus miestams, kurie partnerystę grindžia ne protokolu, o gyvais žmonių ryšiais.

    „Kauno ir Brno partnerystė – tai gyvas ir nuolat augantis ryšys tarp dviejų miestų ir jų bendruomenių. Tokie renginiai ne tik stiprina draugystę, bet ir dovanoja miestiečiams išskirtines kultūrines patirtis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kauno rotušėje pasirodys Brno Nacionalinio teatro solistai: mecosopranas Václava Krejčí Housková ir baritonas Roman Hoza. Koncerto programoje numatomi žymiausių čekų kompozitorių kūriniai, todėl vakaras turėtų būti patrauklus tiek operos mėgėjams, tiek tiems, kurie klasikinę muziką nori atrasti per nacionalinės tradicijos skambesį.

    Václava Krejčí Housková Čekijoje vertinama dėl ryškių dramatinių vaidmenų ir ekspresyvios sceninės kalbos, o tarptautinį dėmesį jai pelnė Leošo Janáčeko kūrybos interpretacijos ir įrašai, sulaukę profesionaliosios kritikos pripažinimo. Roman Hoza išsiskiria plačiu repertuaru: jo koncertinėje veikloje greta operos dažnai atsiranda baroko ir kamerinė muzika, reikalaujanti lankstaus vokalinio meistriškumo.

    Brno Nacionalinis teatras laikomas viena svarbiausių scenos meno institucijų Čekijoje ir platesniame Centrinės Europos kontekste. Teatras siejamas su Leošo Janáčeko kūrybos tradicija, o Brno mieste rengiami projektai ir festivaliai prisideda prie to, kad Janáčeko muzika skambėtų ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.

    Partnerystės sukaktis Kaune minima ir platesniu kultūrinių veiklų ciklu. Organizatoriai primena, kad miestų ryšius pastarosiomis savaitėmis papildė moksleivių kūrybinės iniciatyvos bei nemokami kino renginiai, leidžiantys pažinti Čekijos kultūrą per skirtingas formas.

  • Venecijos operos teatras La Fenice nutraukė sutartį su Beatrice Venezi: kas įvyko?

    Venecijos operos teatras La Fenice nutraukė sutartį su Beatrice Venezi: kas įvyko?

    Venecijos operos teatras La Fenice nutraukė sutartį su dirigente Beatrice Venezi, kuri turėjo pradėti eiti muzikos vadovės pareigas. Teatras sprendimą motyvavo viešais pasisakymais, kurie, jo teigimu, buvo įžeidžiantys ir kenkė institucijos bei orkestro profesinei reputacijai.

    La Fenice atstovai pabrėžė, kad sprendimas priimtas po „pakartotinių ir rimtų“ viešų pareiškimų, sukėlusių įtampą teatro viduje. Generalinis direktorius Nicola Colabianchi nurodė, kad šie pasisakymai prieštaravo teatro meniniams ir profesiniams standartams.

    Protestai tęsėsi mėnesius

    B. Venezi į šias pareigas buvo paskirta 2025 metais, o teatras akcentavo ir istorinį paskyrimo aspektą: ji turėjo tapti pirmąja nuolatine moterimi dirigente, vadovaujančia La Fenice muzikinei krypčiai. Vis dėlto jau netrukus dalis profesinių sąjungų ir orkestro atstovų ėmė viešai reikšti nepasitikėjimą.

    Profesinės sąjungos tvirtino, kad dirigentė esą neturi pakankamai patirties vadovauti tokio lygio teatrui ir orkestrui, o pats paskyrimas, jų vertinimu, buvo lydimas politinio šešėlio. Dėl to Venecijoje mėnesių mėnesius vyko protestai, raginant persvarstyti sprendimą.

    Ginčą įplieskė interviu apie orkestrą

    Lūžiu tapo 2026 metų balandžio 23 dieną pasirodęs B. Venezi interviu Argentinos leidiniui, kuriame ji kritikavo orkestro vidinę kultūrą. Anot jos, teatre esą gajos nepotizmo praktikos, kai darbo vietos perduodamos „beveik iš tėvo sūnui“.

    Ji taip pat teigė, kad dalis orkestro muzikantų yra uždari pokyčiams, menkai orientuojasi į jauną auditoriją ir vengia atsinaujinimo. Teatro vadovybė šiuos pareiškimus įvertino kaip žalingus, o tai, pasak administracijos, tapo pagrindu nedelsiant nutraukti sutartį.

    Politinis fonas ir reakcijos

    Diskusijose dėl B. Venezi vaidmens buvo minimas ir politinis kontekstas: ji anksčiau buvo paskirta kultūros ministro patarėja po to, kai 2022 metais valdžioje Italijoje įsitvirtino ministrės pirmininkės Giorgios Meloni vadovaujama vyriausybė. Kritikai tvirtino, kad jos ryšiai su valdančiaisiais galėjo sustiprinti įtampas dėl paskyrimo.

    Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli viešai pareiškė palaikantis teatro sprendimą ir išreiškė viltį, kad tai padės sumažinti nesusipratimus bei įtampas Venecijoje. Tuo metu G. Meloni biuras neigė pranešimus, esą ministrė pirmininkė tiesiogiai pritarė atleidimui.

    La Fenice profesinės sąjungos sprendimą pasveikino, vadindamos jį būtinu pagarbaus požiūrio į darbuotojus ženklu. Jos tvirtino, kad vieši apibendrinimai apie orkestrą buvo nepagrįsti ir žeidė muzikantų darbo orumą.

    Šis atvejis dar kartą priminė, kaip greitai kultūros institucijų vidaus konfliktai gali peraugti į platesnę reputacinę krizę, ypač kai susikerta meninė lyderystė, viešoji komunikacija ir politinis fonas. La Fenice kol kas nepranešė, kas perims muzikos vadovo funkcijas ir kaip bus organizuojami artimiausi sezonų planai.