Hibridinis manikiūras daugeliui tapo kasdienybe, tačiau specialistai pabrėžia, kad ne visais atvejais jis saugus. Kai nagas ar aplinkinė oda jau yra pažeisti, lakai ir kitos dangos gali ne tik maskuoti problemą, bet ir ją pagilinti.
Viena dažniausių būklių yra onicholizė, kai nago plokštelė atsiskiria nuo nago guolio. Dažniausiai tai prasideda nuo nago galiuko, o atsiskyrusi vieta paprastai pabąla ir vėliau gali pagelsti, paruduoti, pažaliuoti ar papilkėti, ypač jei prisideda infekcija.
Onicholizę gali sukelti trauma, per dažnas nagų dengimas ir nuėmimas, agresyvūs tirpikliai ar net netinkama procedūros technika. Ji taip pat siejama su kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, psoriaze ar skydliaukės sutrikimais, todėl ilgiau trunkant simptomams verta pasitarti su gydytoju.
Esant onicholizei rekomenduojama daryti pertrauką nuo lakavimo ir hibridinių dangų, nes nago plokštelei atsigauti palankesnės sąlygos be papildomos chemijos ir mechaninio dirginimo. Atsiskyrusi nago dalis tampa pažeidžiamesnė, o po danga lengviau susikaupia drėgmė.
Kita dažna priežastis atsisakyti hibrido yra nagų grybelis. Jis gali apimti vieną ar kelis nagus, dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje, o požymiai neretai būna nago pageltimas, sustorėjimas, trupėjimas, deformacijos ir nemalonus kvapas net laikantis higienos.
Gydant grybelį svarbu neuždengti nago įprastais lakais ar hibridu, nes taip gali būti sulaikoma drėgmė ir sudaroma palankesnė terpė mikroorganizmams. Specialistai atkreipia dėmesį, kad infekciją gali platinti ir užteršti įrankiai, todėl procedūros namuose ar salone turi būti atliekamos tik griežtai laikantis higienos.
Dar viena rizika yra alerginė reakcija į hibridinių lakų sudedamąsias dalis ar pagalbines priemones, pavyzdžiui, bazę. Alergija gali pasireikšti ne tik po pirmos procedūros, bet ir po metų reguliaraus naudojimo, kai organizmas tampa jautresnis alergenams.
Dažniausi požymiai yra paraudimas, niežėjimas, bėrimai ar pūslelės aplink nagus, odos pleiskanojimas, skausmas ir tinimas. Sunkesniais atvejais gali vystytis onicholizė ar net nago pažeidimai, todėl simptomams atsiradus dangą reikėtų kuo greičiau pašalinti ir kreiptis į dermatologą.
Hibridinis manikiūras taip pat netinka situacijose, kai planuojama operacija ar atliekamos procedūros su nejautra. Gydymo įstaigose dažnai prašoma nuimti nagų dangas, nes ant piršto matuojamas kraujo prisotinimas deguonimi, o storas sluoksnis gali iškraipyti rodmenis.
„Pirštai nejautros metu taip pat reikalingi stebėsenai, nes per nago plokštelę matuojamas kraujo prisotinimas deguonimi“, – aiškino gydytojas Pawełas Kabata.
Dar vienas atvejis, kai rekomenduojamas atsargumas, yra vitiligo, kitaip dar vadinama baltme. Tai lėtinė depigmentacijos būklė, kai odoje atsiranda aiškiai apribotos šviesios dėmės, o ligos eiga gali kisti priklausomai nuo individualių veiksnių.
Specialistai pažymi, kad klasikinius lakus dalis žmonių toleruoja geriau, tačiau hibridinės procedūros susijusios su lempų skleidžiama UVA spinduliuote. Jei žmogus serga baltme ar pastebi, kad UV poveikis dirgina odą, prieš procedūras patariama pasitarti su gydytoju ir apsvarstyti saugesnes alternatyvas.
Dermatologai pabrėžia bendrą taisyklę: bet kokie akivaizdūs nago ar odos pakitimai yra signalas pirmiausia ieškoti priežasties, o ne ją slėpti danga. Laiku sureagavus dažnai pavyksta išvengti ilgalaikių nago pažeidimų ir pasikartojančių infekcijų.