CP v2

Tag: Operacinės sistemos

  • Masinis bėgimas iš Windows 10: Steam skaičiai rodo lūžį, o 2025 metų terminas artėja

    Masinis bėgimas iš Windows 10: Steam skaičiai rodo lūžį, o 2025 metų terminas artėja

    „Valve“ kas mėnesį skelbia anoniminės „Steam“ aparatinės ir programinės įrangos apklausos duomenis, kurie leidžia matyti, kokias sistemas renkasi žaidėjai. Naujausia statistika fiksuoja aiškų lūžį: „Windows 11“ pirmą kartą perkopė 70 proc. ribą.

    Tai reiškia, kad daugiau nei 7 iš 10 „Steam“ naudotojų jau žaidžia su naujausia „Microsoft“ operacine sistema. Dar prieš metus „Windows 10“ laikėsi gerokai tvirčiau ir konkuravo su įpėdine, tačiau persvara sparčiai pasislinko.

    Šiuo metu „Windows 10“ dalis tarp „Steam“ žaidėjų siekia apie 23,3 proc. Palyginimui, maždaug prieš metus šis skaičius viršijo 35 proc., tad kritimas yra ryškus ir nuoseklus.

    Vienas svarbiausių veiksnių – artėjanti oficialios „Windows 10“ priežiūros pabaiga. „Microsoft“ yra nurodžiusi, kad pagrindinis palaikymas baigsis 2025 metų spalio 14 dieną, o tai reiškia, kad daugumai vartotojų nebeliks įprastų nemokamų saugumo atnaujinimų.

    Nors pati sistema tą dieną „neišsijungs“, reali rizika ilgainiui auga: be saugumo pataisų dažnėja pažeidžiamumų išnaudojimo tikimybė, o programų kūrėjai pamažu nutraukia optimizavimą senesnei platformai. Dėl to dalis naudotojų renkasi migraciją anksčiau, nelaukdami paskutinės minutės.

    Situacija primena ankstesnius ciklus, kai po palaikymo pabaigos sparčiai mažėjo „Windows 7“ naudojimas. Tuomet masinė migracija į „Windows 10“ vyko panašiu tempu, o senesnėje sistemoje liko tik nedidelė dalis ištikimų vartotojų.

    Papildomas signalas žaidėjams – „Steam“ palaikymo politika. Platforma jau yra nutraukusi oficialų 32 bitų „Windows 10“ sistemų palaikymą, o tai dar labiau spaudžia atsinaujinti tuos, kurie naudojo senesnes konfigūracijas.

    Praktinis pasirinkimas daugeliui vartotojų dabar sukasi apie du kelius: atsinaujinti į „Windows 11“, jei įranga atitinka reikalavimus, arba planuoti kompiuterio atnaujinimą. „Steam“ statistika rodo, kad šis sprendimas vis dažniau priimamas ne teoriškai, o realiais skaičiais.

  • Windows 10 sukako 11: 5 faktai, kurių nežinojote apie „Microsoft“ sistemą – ji vis dar gyva

    „Microsoft“ operacinei sistemai „Windows 10“ sukako 11 metų: ji pristatyta 2015 metais ir tapo lūžio tašku po kritikos sulaukusios „Windows 8“. Nors rinka jau kelis metus stumiama „Windows 11“ kryptimi, „Windows 10“ iki šiol išlieka plačiai naudojama, ypač senesniuose kompiuteriuose.

    „Windows 10“ palaikymas daugumai vartotojų baigsis 2025 metų spalio 14 dieną. Tai reiškia, kad po šios datos sistema nebegaus reguliarių saugumo pataisų, o rizika susidurti su kenkėjiškomis programomis ir duomenų vagystėmis ilgainiui tik didės.

    Legendinis fonas buvo nufotografuotas

    Vienas atpažįstamiausių „Windows 10“ elementų yra mėlynas šviesos spindulys numatytajame darbalaukio fone. Nors daug kas jį laiko kompiuterine grafika, šis vaizdas buvo sukurtas kaip reali fotosesija, naudojant apšvietimą, dūmus ir optinius efektus.

    Toks sprendimas tapo sąmoningu dizaino pasirinkimu: „Microsoft“ siekė sukurti technologišką, bet kartu apčiuopiamą estetiką. Būtent dėl to fonas iki šiol laikomas vienu sėkmingiausių bendrovės vizualinių simbolių.

    Nemokamas atnaujinimas pakeitė taisykles

    „Windows 10“ išsiskyrė tuo, kad pirmą kartą plačiai buvo siūlomas nemokamas atnaujinimas vartotojams, turintiems „Windows 7“ ar „Windows 8.1“. Šis žingsnis padėjo itin greitai padidinti diegimų skaičių ir sumažino versijų susiskaldymą, kuris ilgai buvo viena didžiausių „Windows“ ekosistemos problemų.

    Rinkodaros ir saugumo prasme tai buvo logiška: kuo daugiau vartotojų naudoja tą pačią platformą, tuo lengviau ją prižiūrėti, atnaujinti ir apsaugoti. Tuo pat metu „Microsoft“ sparčiau perėjo prie paslaugų ir prenumeratų modelio, kuriame operacinė sistema tampa tik viena iš ekosistemos dalių.

    „Cortana“ ateitis pasikeitė

    „Windows 10“ laikais „Microsoft“ daug vilčių dėjo į virtualų asistentą „Cortana“, kuris turėjo tapti kasdieniu pagalbininku: nuo priminimų iki paieškos ir balso komandų. Vis dėlto bėgant metams matėsi, kad vartotojų įpročiai ir konkurentų sprendimai keičiasi, o asistentų rinka tampa fragmentuota.

    Galiausiai „Microsoft“ perorientavo savo strategiją: daugiau dėmesio skiriama produktyvumo įrankiams ir DI funkcijoms, integruojamoms į įvairias paslaugas, o ne vienam atskiram asistentui operacinėje sistemoje.

    „Pasibaigus oficialiam palaikymui, svarbiausia rizika yra saugumo spragos, kurios nebebus taisomos“, – pabrėžia kibernetinio saugumo ekspertai.

    „God Mode“ iš tikrųjų egzistuoja

    Pažengę vartotojai „Windows 10“ sistemoje gali rasti vadinamąjį „God Mode“ režimą, kuris iš esmės yra speciali aplanko nuoroda, sujungianti daugybę nustatymų vienoje vietoje. Tai nėra „slaptas įsilaužimas“, o patogus būdas greičiau pasiekti administravimo ir valdymo meniu.

    Nors kasdieniam vartotojui ši funkcija dažniausiai nereikalinga, ji tapo populiari IT specialistų ir entuziastų bendruomenėse. Tokie sprendimai parodo, kad „Windows 10“ buvo kuriama galvojant ir apie paprastumą, ir apie gilų sistemos valdymą.

    Kodėl „Windows 10“ vis dar laikosi

    Net ir artėjant palaikymo pabaigai, „Windows 10“ išlieka nemažoje dalyje kompiuterių. Viena priežasčių yra aparatinės įrangos reikalavimai: dalis senesnių įrenginių oficialiai neatitinka „Windows 11“ kriterijų, todėl vartotojai lieka su jau veikiančia sistema.

    Kita priežastis paprasta: įpročiai ir stabilumas. „Windows 10“ daugeliui atrodo pažįstama, o verslams svarbu, kad programos, tvarkyklės ir vidiniai sprendimai veiktų be papildomų migracijos kaštų, kurie gali siekti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų, priklausomai nuo organizacijos dydžio.

    Vartotojams, kurie dėl įvairių priežasčių planuoja likti su „Windows 10“, ekspertai pataria įvertinti bent papildomus saugumo sprendimus, atnaujinti naršykles ir kritines programas, o svarbiausius duomenis reguliariai kopijuoti. Ilgalaikėje perspektyvoje vis dėlto saugiausias kelias yra pereiti prie palaikomos operacinės sistemos.

  • Telefonas ar išmanusis? Daugelis kasdien painioja sąvokas – štai esminiai skirtumai

    Telefonas ar išmanusis? Daugelis kasdien painioja sąvokas – štai esminiai skirtumai

    Per pastaruosius du dešimtmečius mobilieji įrenginiai pasikeitė iš esmės: anksčiau telefonas dažniausiai buvo skirtas skambučiams ir SMS, o šiandien daugelio kišenėje esantis išmanusis telefonas veikia tarsi mažas kompiuteris. Vis dėlto kasdienėje kalboje žmonės šias sąvokas dažnai vartoja kaip sinonimus, nors skirtumai yra konkretūs ir praktiški.

    Paprastas mobilusis telefonas paprastai kuriamas maksimaliai paprastam naudojimui. Tokie įrenginiai dažniausiai turi fizinius mygtukus, mažesnį ekraną, o jų funkcijos apsiriboja skambučiais, žinutėmis, adresų knyga, žadintuvu ar elementaria kamera.

    Vienas didžiausių pranašumų yra baterijos veikimo laikas. Dėl paprastesnės aparatinės įrangos ir riboto funkcionalumo tokie telefonai neretai veikia kelias dienas ar net ilgiau, todėl juos renkasi tie, kuriems svarbiausia patikimumas ir ilga autonomija.

    Kas iš tikrųjų daro telefoną išmaniu?

    Išmanųjį telefoną nuo paprasto telefono labiausiai skiria operacinė sistema ir programėlių ekosistema. Dažniausiai tai yra „Android“ arba „iOS“, leidžiančios diegti programėles, gauti nuolatinius saugumo atnaujinimus ir integruoti paslaugas nuo navigacijos iki mobiliosios bankininkystės.

    Išmanieji telefonai suteikia prieigą prie interneto, el. pašto, vaizdo skambučių, socialinių tinklų, dokumentų tvarkymo ir debesijos. Daugeliui žmonių jie pakeitė fotoaparatą, muzikos grotuvą, GPS įrenginį, o kai kuriais atvejais net ir kompiuterį kasdienėms užduotims.

    „Išmanusis telefonas yra ne tik skambučių įrenginys, o platforma, kurioje svarbiausia programos, atnaujinimai ir ryšys su kitais įrenginiais“, – sako technologijų rinkos apžvalgininkai.

    Ekranas, mygtukai ir naudojimo įpročiai

    Klasikiniai telefonai dažniausiai turi fizinę klaviatūrą, kuri daugeliui vartotojų vis dar atrodo patogesnė skambinant ar rašant trumpas žinutes. Tokia konstrukcija ypač aiški tiems, kurie nenori mokytis gestų, nustatymų ir programėlių logikos.

    Išmanieji telefonai remiasi dideliais lietimui jautriais ekranais, pritaikytais naršymui, vaizdo turiniui, darbui su programėlėmis ir pramogoms. Didesnė raiška, spartesnis atsinaujinimas ir galingesni procesoriai tiesiogiai keičia naudojimo scenarijus, bet kartu didina energijos sąnaudas.

    Praktinis pasirinkimas dažnai priklauso nuo poreikių. Paprastas telefonas tinka kaip atsarginis įrenginys kelionėms, darbui sudėtingomis sąlygomis arba kai svarbiausia ilgas baterijos veikimas ir atsparumas, o išmanusis labiau pasiteisina tiems, kurie kasdien naudojasi internetu, bankininkyste, navigacija ir komunikacijos programėlėmis.

  • Android 17 kelia chaosą „Google“ telefonuose: vartotojai skundžiasi ryšio ir ekrano strigimais

    Android 17 kelia chaosą „Google“ telefonuose: vartotojai skundžiasi ryšio ir ekrano strigimais

    Problemos po naujausio atnaujinimo

    „Google“ prieš kelias dienas pradėjo platinti Android 17, pirmiausia „Google Pixel“ serijos telefonams. Nors bandomoji programa truko kelis mėnesius, dalis vartotojų netrukus po atnaujinimo ėmė pranešti apie trikdžius.

    Dažniausiai minimi nesklandumai susiję su „Wi‑Fi“ ryšiu, pagrindinio ekrano valdikliais ir lietimo jautrumu. Tai signalas, kad ankstyvosios versijos dar gali turėti vadinamųjų vaikystės ligų, o sprendimų gali tekti palaukti iš „Google“ pataisų.

    „Wi‑Fi“ jungiasi, bet interneto nėra

    Viena dažniausių bėdų – nestabilus „Wi‑Fi“: telefonas rodo, kad prisijungta prie belaidžio tinklo, tačiau duomenys realiai neperduodami. Dėl to stringa naršymas, programėlių atnaujinimai ir pranešimų sinchronizacija.

    Vartotojų forumuose kaip laikinas sprendimas dažnai minimas IPv6 įjungimas maršrutizatoriaus nustatymuose. Vis dėlto tai nėra universalus receptas, nes tinklo veikimas priklauso ir nuo paslaugų teikėjo, ir nuo konkretaus maršrutizatoriaus modelio.

    Valdikliai dingsta, ekranas nereaguoja

    Kita problema – iš pagrindinio ekrano dingstantys valdikliai. Nors pranešimų apie šį sutrikimą mažiau, kai kurie vartotojai teigia, kad elementai išnyksta be aiškios priežasties ir tenka juos susidėti iš naujo.

    Dar rimčiau skamba skundai dėl ekrano reakcijos į prisilietimus: sąsaja kartais „užšąla“, o telefonas trumpam tampa sunkiai valdomas. „Google“ kaip vieną iš galimų priemonių rekomenduoja išvalyti paleidiklio talpyklą, nes būtent jis atsakingas už pagrindinio ekrano veikimą.

    Dalies vartotojų teigimu, padeda ir laikinas funkcijos Pusiau sklandus rodymas išjungimas nustatymų skiltyje Ekranas ir lietimas. Tokie sprendimai dažniausiai būna kompromisas, kol pasirodo oficialūs pataisymai, grąžinantys stabilų sistemos veikimą.

    Jei Android 17 dar neįdiegėte, praktiškas kelias – palaukti artimiausio atnaujinimo su klaidų taisymais. O jei atnaujinimas jau įdiegtas ir problemos kartojasi, verta išbandyti minėtas priemones ir sekti „Google“ pranešimus apie pataisas.

  • „Microsoft“ pademonstravo VibeOS: sistema be programų ir kodo, kur net naršymas gali būti DI haliucinacija

    „Microsoft“ pademonstravo VibeOS: sistema be programų ir kodo, kur net naršymas gali būti DI haliucinacija

    Per „Microsoft Build 2026“ konferenciją pristatytas eksperimentinis operacinės sistemos prototipas VibeOS, kuris laužo įprastą programinės įrangos logiką. Idėja paprasta, bet provokuojanti: vietoj tradicinio kodo ir įdiegtų programų visas vaizdas ekrane generuojamas realiuoju laiku, reaguojant į vartotojo veiksmus ir komandas natūralia kalba.

    Skirtingai nei „Windows“, „Linux“ ar „macOS“, tokio tipo aplinkoje nėra įprasto programų paketo, kur kiekvienas mygtukas ar funkcija aprašyta tūkstančiais kodo eilučių. Demonstracijoje akcentuota, kad VibeOS veikimas labiau primena nuolat atnaujinamą generuojamą vaizdą, o ne deterministinį vykdomąjį kodą, todėl rezultatai gali būti įtikinami, bet nebūtinai teisingi.

    Kaip pavyzdys minėtas skaičiuotuvas: tradiciškai tai būtų aiškiai aprašyta logika, kuri visada pateikia tikslų atsakymą. VibeOS atveju sąsaja ir atsakai gali būti sukurti DI bandant „atspėti“, kas turėtų atsirasti ekrane, tad teoriškai įmanomos ir klaidos, ir nelauktos interpretacijos.

    Dar daugiau klausimų kyla naršant internete. Per demonstraciją pabrėžta, kad vartotojas gali matyti ne realiai įkeltą svetainę, o DI sugeneruotą jos versiją, paremtą modelio spėjimu, kaip puslapis turėtų atrodyti. Tai reiškia, kad tokia aplinka gali sukurti įtikinamą, bet faktologiškai neteisingą turinį, o tai ypač rizikinga ieškant informacijos, apsiperkant ar jungiantis prie paskyrų.

    „Tai keičia patį suvokimą, kas yra programa: vietoj vykdomo kodo gauname realiuoju laiku kuriamą simuliaciją“, – sakė pristatyme dalyvavę kūrėjai, komentuodami VibeOS koncepciją.

    „Microsoft“ nurodė, kad prototipas buvo paleistas virtualioje aplinkoje naudojant „Hyper-V“, o demonstracijai pakako maždaug 1,3 GB dydžio virtualaus disko failo. Koncepcija siejama su „Copilot“ kūrėjams skirtu įrankių rinkiniu, taip pat minėtos integracijos su „Anthropic“ „Claude“, tačiau pati idėja labiau pristatoma kaip krypties paieška, o ne produktas, kuris artimiausiu metu pakeistų „Windows“.

    Kontekstas platesnis: vis daugiau įmonių programavime remiasi DI asistentais, kurie generuoja kodo fragmentus, testus ar dokumentaciją. Visgi VibeOS atvejis išsiskiria tuo, kad žengiamas dar vienas žingsnis toliau: siūloma atsisakyti fiksuoto programų kodo ir vietoj to pasikliauti nuolatiniu generavimu, kai kiekvienas paspaudimas ar įvestis tampa nauja užklausa modeliui.

    Toks kelias atveria naujų galimybių, bet ir rizikų. Patikimumas, pakartojamumas, saugumas ir atsakomybė už klaidingai sugeneruotą turinį čia tampa esminiais klausimais, nes „haliucinacijos“ gali virsti ne tik netiksliais tekstais, bet ir klaidinančiomis sąsajomis ar netikromis paslaugų imitacijomis. Dėl to VibeOS greičiau vertintinas kaip ryškus signalas, kokiomis kryptimis gali judėti sąsajų ir operacinių sistemų evoliucija, o ne kaip paruoštas sprendimas kasdieniam naudojimui.

  • „Microsoft“ išleido birželio „Windows 11“ atnaujinimą: greitina sistemą ir taiso 206 spragas

    „Microsoft“ išleido birželio „Windows 11“ atnaujinimą: greitina sistemą ir taiso 206 spragas

    „Microsoft“ pradėjo platinti birželio „Windows 11“ atnaujinimą, kuris žada ne tik įprastus klaidų taisymus, bet ir apčiuopiamą sistemos spartinimą. Naujovės orientuotos į kasdienius veiksmus, kurie dažniausiai erzina dėl lėtesnio atsako.

    Viena ryškiausių funkcijų – mažos delsos režimas. Jis trumpam, maždaug 1–3 sekundėms, padidina procesoriaus darbinį dažnį, kad greičiau atsidarytų dažniausiai naudojami sistemos elementai.

    Praktikoje tai turėtų pasijausti atveriant „Start“ meniu, greituosius nustatymus ar pranešimų centrą. Taip pat spartinamas paieškos darbas naudojant integruotą „Windows 11“ paieškos lauką.

    Atnaujinimas prideda ir patogią funkciją „Bluetooth“ naudotojams: garso dalijimąsi į du įrenginius vienu metu. Iki šiol „Windows 11“ standartiniu režimu garsą paprastai leisdavo tik per vieną prijungtą „Bluetooth“ ausinę ar kolonėlę.

    Ne mažiau svarbi dalis – saugumas. „Microsoft“ praneša, kad šiame leidime užtaisyta 206 saugumo spragos, todėl atnaujinimas aktualus net ir tiems, kurie naujoves paprastai atideda.

    Tarp pataisymų minima ir kritinė spraga CVE-2026-45657, kurios pavojingumas įvertintas 9,8 balo. Tokie pažeidžiamumai ypač rizikingi, nes gali sudaryti sąlygas nuotoliniam kenkėjiško kodo vykdymui giliai sistemoje.

    Atnaujinimas platinamas per „Windows Update“ ir daugelyje kompiuterių gali būti įdiegtas automatiškai. Norint pasitikrinti, ar jis jau gautas, verta atsidaryti nustatymus ir peržiūrėti „Windows Update“ skiltį.

  • „Windows 11“ „Steam“ jau triuškina „Windows 10“: skaičiai aiškūs, o terminas artėja

    „Windows 11“ „Steam“ jau triuškina „Windows 10“: skaičiai aiškūs, o terminas artėja

    Kompiuterinių žaidimų platformos „Steam“ statistika rodo ryškų lūžį: „Windows 11“ tarp žaidėjų tapo aiškiu lyderiu, o „Windows 10“ dalis toliau sparčiai traukiasi. Šis pokytis ypač matomas tarp aktyvių kompiuterių naudotojų, kurie dažniau atnaujina techniką ir sistemą dėl našumo bei suderinamumo.

    Naujausioje „Steam“ aparatūros ir programinės įrangos apklausoje matyti, kad „Windows 11“ jau priartėjo prie maždaug 70 proc. ribos, o „Windows 10“ dalis nusileido iki maždaug ketvirtadalio. Tuo pat metu bendra „Windows“ dalis „Steam“ ekosistemoje išlieka dominuojanti ir viršija 90 proc., tad tendencija labiausiai atspindi migraciją sistemos viduje.

    Vienas svarbiausių veiksnių – artėjantis „Windows 10“ palaikymo pabaigos terminas. „Microsoft“ yra paskelbusi, kad „Windows 10“ saugumo atnaujinimai daugumai naudotojų baigsis 2025 metų spalio 14 dieną, todėl dalis žmonių pereina prie naujesnės sistemos anksčiau, kad išvengtų saugumo rizikų ir suderinamumo problemų.

    Prie pokyčio prisideda ir žaidimų bei tvarkyklių ekosistema. Naujesnės vaizdo plokščių tvarkyklės, saugumo sprendimai bei kai kurie žaidimų kūrėjai prioritetą teikia „Windows 11“, ypač kalbant apie optimizavimą šiuolaikinei įrangai ir funkcijoms, kurios aktualios žaidėjams.

    Kita priežastis – natūrali kompiuterių atsinaujinimo banga. Daugelis naujų įrenginių jau parduodami su „Windows 11“, o senesni kompiuteriai ne visada atitinka sistemos reikalavimus, todėl dalis auditorijos lieka su „Windows 10“ iki tol, kol atnaujins įrangą.

    Ekspertai primena, kad „Windows 10“ naudotojams verta įsivertinti, ar jų kompiuteris oficialiai palaiko „Windows 11“, pasidaryti atsargines duomenų kopijas ir planuoti atnaujinimą iš anksto. Artėjant palaikymo pabaigai, dažnėja ir sukčiavimo bandymai, kai tariami atnaujinimai siūlomi per apgaulingas svetaines ar laiškus.

    „Steam“ duomenys rodo, kad lūžis įvyko per palyginti trumpą laiką: prieš kelerius metus „Windows 10“ dar buvo lyderė, tačiau dabar persvara perėjo „Windows 11“ naudai. Jei tendencija išliks, „Windows 10“ dalis žaidėjų kompiuteriuose toliau mažės artėjant 2025 metų spalio terminui.

  • Kaip dažnai verta perkrauti telefoną: paprasta taisyklė, kurią ekspertai pataria prisiminti

    Telefoną daug kas perkrauna tik tada, kai jis pradeda lėtėti, kaisti ar „pakimba“. Tačiau reguliarus perkrovimas gali būti paprasta profilaktika, padedanti palaikyti sklandesnį darbą ir sumažinti kai kurių gedimų riziką.

    Saugumo ekspertai, tarp jų ir JAV Nacionalinio saugumo agentūra, savo mobiliojo saugumo rekomendacijose yra nurodę, kad telefoną pravartu perkrauti maždaug kartą per savaitę. Tokia rutina aktuali tiek „iPhone“, tiek „Android“ įrenginiams.

    Perkrovimas uždaro fone veikiančius procesus, kurie ilgainiui gali apkrauti sistemą, „privalgyti“ darbinės atminties ir prisidėti prie lėtesnio programėlių veikimo. Po perkrovimo sistema dažnai grįžta į stabilesnę būseną, o telefonas kurį laiką veikia sklandžiau.

    Saugumo požiūriu reguliari perkrova gali padėti „nutraukti“ tam tikrus kenkėjiškus procesus, kurie būna įsitvirtinę veikiančioje sesijoje. Nors tai nėra antivirusinės apsaugos ar atnaujinimų pakaitalas, paprastas veiksmas kartais sumažina riziką, susijusią su nepastebimai veikiančiais foniniais scenarijais.

    Kasdienis perkrovimas dažniausiai nėra būtinas, tačiau jis gali praversti senesniems įrenginiams arba telefonams su nedidele darbine atmintimi. Tokie modeliai jautriau reaguoja į ilgai veikiančias programėles, dažnai liekančias aktyvias fone.

    Dažnesnė perkrova taip pat gali padėti tiems, kurie retai uždaro nenaudojamas programėles, ilgai neatnaujina operacinės sistemos arba naudoja daug resursų reikalaujančias programėles. Vis dėlto pagrindinis dėmesys turėtų tekti ne perkrovimui, o saugumo pataisoms ir programėlių atnaujinimams.

    Jei telefonas staiga greičiau išsikrauna, ima kaisti, stringa ryšys, nustoja korektiškai veikti „Bluetooth“ ar mobilieji duomenys, perkrovimas dažnai yra pirmasis ir greičiausias diagnostinis žingsnis. Jis gali išspręsti laikinus ryšio ar programėlių veikimo sutrikimus be sudėtingesnių nustatymų keitimo.

    Ekspertai pabrėžia, kad perkrovimas nėra stebuklinga priemonė: jei įrenginys nuolat lėtėja, verta peržiūrėti atminties užimtumą, pašalinti nenaudojamas programėles ir patikrinti, ar įdiegti naujausi sistemos atnaujinimai. Tačiau kaip paprasta taisyklė, perkrauti kartą per savaitę daugeliui vartotojų yra praktiškas ir saugus įprotis.

    „Reguliarus perkrovimas yra paprasta profilaktika: jis padeda uždaryti foninius procesus ir gali sumažinti kai kurių saugumo grėsmių poveikį“, – teigiama mobiliojo saugumo rekomendacijose.

  • „Microsoft“ nutraukė spekuliacijas: „Windows 12“ greitai nebus – ką ruošia „Windows 11“?

    „Microsoft“ nutraukė spekuliacijas: „Windows 12“ greitai nebus – ką ruošia „Windows 11“?

    Kalbos apie „Windows 12“ internete sklando jau kurį laiką, tačiau „Microsoft“ viešai pasiuntė aiškią žinutę: artimiausiu metu naujos operacinės sistemos kartos pristatymas nėra planuojamas. Bendrovė signalizuoja, kad pagrindinis dėmesys artimiausiais mėnesiais ir toliau bus sutelktas į „Windows 11“ tobulinimą.

    Šis aiškinimas pasirodė prieš „Microsoft“ konferenciją Build 2026, kuri tradiciškai orientuota į programuotojus, bet dažnai tampa proga pristatyti ir pokyčius, aktualius plačiai auditorijai. Dėl to dalis vartotojų tikėjosi, kad būtent čia gali būti atskleisti „Windows 12“ planai, tačiau šįkart kompanija lūkesčius prigesino.

    Prioritetas – „Windows 11“ atnaujinimai

    „Windows 11“ rinkoje pasirodė 2021 metais, o pastaraisiais metais sulaukė ir kritikos dėl stabilumo, našumo, sąsajos sprendimų bei griežtesnių aparatinės įrangos reikalavimų. „Microsoft“ savo kryptį apibrėžia paprastai: vietoje naujo prekės ženklo dabar svarbiau nuosekliai gerinti tai, ką naudoja šimtai milijonų įrenginių.

    „Windows 11“ raida pastaruoju metu vis labiau primena nuolatinio atnaujinimo modelį, kai reikšmingi pakeitimai diegiami etapais. Vartotojams tai reiškia, kad dalis ryškesnių naujovių atkeliauja ne per vieną didelį „kartos šuolį“, o per reguliarias funkcijų paketas ir atnaujinimus.

    Kas keisis vartotojams

    Tarp krypčių, kurias „Microsoft“ akcentuoja, yra didesnis sistemos patikimumas ir spartesnis darbas kasdienėse užduotyse. Lygiagrečiai bendrovė testuoja ir labiau matomus sąsajos pokyčius, kad „Windows 11“ būtų patogesnė tiems, kurie ją naudoja darbui ar mokslui.

    Taip pat tęsiami darbai, kurie susiję su lankstesne darbalaukio ir pagrindinių elementų konfigūracija, įskaitant užduočių juostos ir meniu Start naudojimo scenarijus. Tokie pakeitimai paprastai keliauja per bandomuosius kanalus ir vėliau pasiekia platesnę auditoriją, kai „Microsoft“ įsitikina stabilumu.

    Didelis dėmesys partneriams ir DI

    „Microsoft“ vis labiau remiasi kompiuterių gamintojais ir aparatinės įrangos partneriais, nes nuo jų sprendimų priklauso, kaip sklandžiai „Windows 11“ veiks naujuose įrenginiuose. Dėl to stiprinama partnerystė su OEM sektoriumi, siekiant geresnio suderinamumo, tvarkyklių kokybės ir optimizavimo.

    Kita kryptis, kuri vis dažniau minima „Microsoft“ pristatymuose, yra DI funkcijų plėtra operacinėje sistemoje ir programose. Nors tai nereiškia naujos „Windows“ kartos, praktikoje tokie patobulinimai gali keisti kasdienę patirtį taip pat ryškiai kaip didesni versijų šuoliai.

    „Windows 12“ tema, tikėtina, niekur nedings, tačiau kol kas „Microsoft“ siunčia signalą, kad verta stebėti ne pavadinimą, o tai, ką bendrovė realiai įdiegia „Windows 11“ atnaujinimuose. Artimiausios naujienos gali išryškėti Build 2026 metu, net jei jos ir nebus susijusios su naujos sistemos kartos startu.

  • „Microsoft“ keičia „Windows 11“ iš esmės: pagaliau grįžta funkcijos, kurių visi prašė

    „Microsoft“ keičia „Windows 11“ iš esmės: pagaliau grįžta funkcijos, kurių visi prašė

    „Microsoft“ rengia reikšmingus „Windows 11“ sąsajos pakeitimus, kuriais siekia atsakyti į ilgametę naudotojų kritiką ir pagerinti kasdienį patogumą. Daugiausia dėmesio šį kartą skiriama užduočių juostai ir meniu Start – dviem elementams, kurie po „Windows 11“ debiuto sulaukė daugiausia priekaištų.

    Pirmieji atnaujinimai jau pasirodo bandomosiose sistemos versijose „Windows Insider“ programoje, todėl pokyčiai dar nėra prieinami visiems. „Microsoft“ tradiciškai naujoves diegia etapais, vertindama suderinamumą, stabilumą ir naudotojų atsiliepimus.

    Užduočių juosta tampa lankstesnė

    Vienas laukiamiausių patobulinimų – daugiau užduočių juostos valdymo galimybių. Bandomose versijose atsiranda nustatymai, leidžiantys keisti užduočių juostos padėtį darbalaukyje, pavyzdžiui, perkelti ją į viršų ar prie šoninių ekrano kraštų.

    Taip pat testuojama galimybė reguliuoti užduočių juostos dydį, kad ji užimtų daugiau arba mažiau vietos ekrane. Tokie pakeitimai ypač aktualūs nešiojamųjų kompiuterių naudotojams ir tiems, kurie dirba su mažesnės įstrižainės ekranais.

    Keisis ir meniu Start

    „Microsoft“ patvirtina, kad atnaujinamas ir meniu Start, kuris „Windows 11“ tapo labiau centralizuotas, bet kartu mažiau pritaikomas. Tikimasi, kad nauja kryptis orientuosis į didesnį konfigūruojamumą, kad naudotojai galėtų patogiau susidėlioti dažniausiai naudojamas programas ir greičiau pasiekti reikalingas funkcijas.

    Pastaraisiais metais „Microsoft“ nuolat pabrėžia, kad „Windows 11“ vystymas remiasi telemetrija ir „Windows Insider“ bendruomenės grįžtamuoju ryšiu. Tai reiškia, kad galutinis naujų sąsajos sprendimų vaizdas dar gali kisti, kol pasieks stabilią viešąją „Windows 11“ laidą.

    Kada naujovės pasieks visus?

    Šiuo metu pakeitimai platinami tik bandomuosiuose kanaluose, o daliai testuotojų jie įjungiami palaipsniui. Dėl to skirtingi naudotojai gali matyti nevienodą funkcijų rinkinį, net jei naudoja panašios laidos bandomąją versiją.

    Oficialaus grafiko, kada atnaujinimai pasieks visus „Windows 11“ naudotojus, kol kas nėra, tačiau dažniausiai tokios naujovės į stabilias versijas atkeliauja per kelis mėnesius. Galutinis pristatymo tempas priklausys nuo to, kaip sklandžiai veiks pakeitimai ir kiek korekcijų prireiks testavimo metu.