Sejm odrzucił wniosek o wotum nieufności wobec ministra spraw wewnętrznych i administracji Marcina Kierwińskiego. Szefa MSWiA chciała odwołać opozycja. Głosowało 447 osób, za było 212, a przeciw 235 posłów. Nikt nie wstrzymał się od głosu.
Tag: Opozicija
-
Kaczyńskis nepasirodė Seime: paaiškėjo, kas nutiko PiS lyderiui ir kaip jis jaučiasi dabar
Lenkijos politinėje darbotvarkėje kilo klausimų dėl Jarosławo Kaczyńskio, kai jis nedalyvavo Seimo balsavimuose. Politiko aplinkoje teigiama, kad 77 metų PiS vadovas susidūrė su sveikatos problemomis, todėl laikinai sumažino viešų pasirodymų skaičių.
Seime balsavimuose nedalyvaujant vienam įtakingiausių šalies politikų, dėmesys natūraliai krypsta į tai, ar tai gali paveikti partijos darbotvarkę ir vidaus discipliną. PiS, būdama viena didžiausių parlamento jėgų, svarbius sprendimus dažnai grindžia aiškiu vadovybės tonu ir sutelkta frakcijos laikysena.
Šeštadienį žiniasklaidos fotografai fiksavo situaciją prie politiko namų, o partijos atstovai privačiuose pokalbiuose patvirtino, kad pastaruoju metu Kaczyńskis jaučiasi prasčiau. Viešai akcentuojama, kad tai nėra politinis manevras, o su savijauta susiję sprendimai.
Lenkijoje tokios naujienos sulaukia itin didelio atgarsio, nes Kaczyńskis daugelį metų išliko kertine figūra formuojant PiS strategiją, nepaisant to, ar partija buvo valdžioje, ar opozicijoje. Jo sveikatos tema periodiškai grįžta į viešą erdvę, nes būtent nuo lyderio aktyvumo dažnai priklauso partijos komunikacijos kryptis ir prioritetų pasirinkimas.
Kol kas neįvardijama, kada Kaczyńskis galėtų grįžti prie įprasto darbo ritmo, taip pat nepateikiama detali informacija apie sveikatos sutrikimo pobūdį. Politologai Lenkijoje atkreipia dėmesį, kad net trumpalaikės lyderio pauzės gali paskatinti spekuliacijas dėl įtakos persiskirstymo partijos viduje, tačiau realūs pokyčiai paprastai paaiškėja tik per balsavimų drausmę ir viešus frakcijos pareiškimus.
-
Vilniaus taryboje – protestas: opozicija paliko posėdį, įspėja apie ribojamas narių teises
Vilniaus miesto savivaldybės taryboje kilo politinė įtampa: opozicinės frakcijos demonstratyviai paliko posėdžių salę, protestuodamos prieš valdančiosios daugumos sprendimą tęsti Tarybos veiklos reglamento pakeitimų svarstymą. Opozicija teigia, kad numatomi pokyčiai gali apriboti diskusijas posėdžių metu ir susiaurinti tarybos narių teises.
Konfliktas įsiplieskė dar tvirtinant posėdžio darbotvarkę, kai buvo siūloma iš jos išbraukti klausimą dėl reglamento pataisų. Šį siūlymą palaikė dauguma politinių jėgų, tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tam nepritarė, o klausimas darbotvarkėje liko.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas atsisakė klausimą išbraukti ir po balsavimo reglamento pakeitimai toliau buvo svarstomi. Opozicija tvirtina, kad tokie pakeitimai nėra vien procedūrinis darbo pagreitinimas, o sprendimai, galintys reikšmingai pakeisti posėdžių eigą ir viešos diskusijos apimtį.
Pasak opozicijos, viena iš siūlomų naujovių leistų Tarybos daugumai nuspręsti nepristatyti sprendimo projekto posėdyje net ir tada, kai dalis tarybos narių tam prieštarauja. Tokia praktika, opozicijos vertinimu, sumažintų galimybes viešai išgirsti argumentus, motyvus ir alternatyvas prieš priimant sprendimus.
Taip pat kritikuojamas siūlymas, kad, jeigu pagrindinis komitetas projektui jau pritarė, pranešėjas galėtų nebūti kviečiamas pristatyti komitetų svarstymo rezultatų, pateiktų pasiūlymų ir informacijos apie tai, kaip į juos atsižvelgta. Opozicija pabrėžia, kad būtent šioje dalyje dažnai išryškėja esminės sprendimų pasekmės ir kompromisai.
Trečiuoju aspektu įvardijamas siūlomas pokytis, kuriuo būtų siaurinama pagrindinio komiteto pareiga apibendrinti kitų komitetų išvadas. Pagal aptariamą modelį, ši procedūra būtų privaloma tik tais atvejais, kai Taryba pasirenka svarstymą dviem stadijomis, o tai, opozicijos nuomone, gali sumažinti kitų komitetų įtaką ir informacijos sklaidą posėdyje.
Savivaldybės administracijos aiškinamuosiuose argumentuose akcentuojama, kad dabartinės procedūros kartais trukdo sklandžiam ir efektyviam darbui bei užima daug tarybos narių laiko. Opozicija atsako, kad demokratinės procedūros nėra laiko švaistymas, o vieša diskusija yra esminė savivaldos dalis.
Opozicijos atstovai pabrėžia, kad tarybos posėdis nėra vien balsavimo mygtukų spaudimas, o viešas sprendimų priėmimo procesas, kurį stebi miesto gyventojai. Jų teigimu, vilniečiai turi teisę girdėti, kas siūloma, kokias pastabas pateikė komitetai ir tarybos nariai, į ką atsižvelgta ir kodėl pasirenkamas vienas ar kitas sprendimas.
Tarybai priėjus prie darbotvarkės klausimo dėl reglamento pakeitimų, opozicinės frakcijos paliko posėdžių salę ir į posėdį nebegrįžo. Protestu siekta atkreipti dėmesį į tai, kad, opozicijos vertinimu, siūlomi pakeitimai mažintų viešos politinės diskusijos apimtį ir apsunkintų opozicijos pareigą kelti klausimus bei gauti atsakymus posėdžio metu.
Opozicija ragina valdančiąją daugumą grįžti prie reglamento pakeitimų svarstymo tik tuomet, kai bus rastas sprendimas, kuris ne siaurintų, o užtikrintų tarybos narių teisę gauti informaciją, išgirsti sprendimų pristatymą ir viešai juos aptarti. Politinėms pusėms nesutariant, tikėtina, kad reglamento pataisos ir toliau išliks vienu aštresnių klausimų Vilniaus savivaldos darbotvarkėje.
-
Psichologė įspėja: kai savivaldybėje per daug vienybės, miestui tai gali kainuoti brangiai
Psichologė Dovilė Bubnienė kelia nepatogų, bet savivaldai ypač svarbų klausimą: ar miesto sprendimai iš tiesų gerėja, kai taryboje vyrauja beveik vieninga dauguma. Jos teigimu, politika nėra vien mandatų matematika ar programų pažadai, nes kasdienėje praktikoje ji reiškia žmonių elgesį grupėse, santykį su galia ir gebėjimą atlaikyti kritiką.
Autorė pabrėžia, kad savivaldybės taryba veikia kaip organizacija, turinti savo vidinę kultūrą. Ilgainiui vienos politinės jėgos dominavimas gali sukurti aplinką, kurioje nesutikti tampa psichologiškai rizikinga, o skirtingos nuomonės pradedamos suvokti kaip nelojalumas.
Kas nutinka, kai nesaugu nesutikti?
Psichologiškai saugi organizacija nėra ta, kurioje visi pritaria. Ji yra tokia, kur žmogus gali pasakyti, kad mato riziką, kad siūlomas sprendimas neveiks, ar kad verta stabtelėti ir persvarstyti, nebijodamas prarasti vietos grupėje ar įtakos.
Pasak autorės, konformizmas dažniausiai prasideda tyliai: abejonės nutylimos, alternatyvos nebeiškeliamos, o problemos paliekamos kitiems, nes susidaro įspūdis, kad dauguma vis tiek nusprendė. Iš išorės tai gali atrodyti kaip pavyzdinė vienybė, tačiau ji nebūtinai reiškia geresnę sprendimų kokybę.
Ilgainiui tokia kultūra siaurina požiūrių spektrą ir mažina sprendimų atsparumą. Kuo sudėtingesni klausimai sprendžiami, tuo labiau reikia žmonių, kurie mato kitaip nei dauguma, nes būtent alternatyvūs argumentai leidžia laiku pastebėti klaidas ir rizikas.
Kolektyvinė atsakomybė gali ištirpti
Kita įvardijama rizika yra atsakomybės išsisklaidymas. Kai sprendimai priimami grupėje, lengviau pasislėpti už formuluotės, kad taip nusprendė visi, todėl asmeninės atsakomybės jausmas silpnėja, o kritinės savikontrolės lieka mažiau.
Psichologės teigimu, klysta kiekviena valdžia, tačiau problema prasideda tada, kai klaidą pripažinti tampa sunkiau nei ją tęsti. Vieningai priimto sprendimo korekcija psichologiškai brangesnė, nes reiškia pripažinimą, kad suklydo ne pavienis žmogus, o visa grupė.
„Brandi institucija geba pasakyti: tai neveikia, suklydome, keiskime“, – sakė Dovilė Bubnienė.
Kai valdžia gyvena savo informaciniame burbule
Autorė atkreipia dėmesį ir į informacinio užsidarymo pavojų. Ilgai stabiliai veikiant tai pačiai daugumai, didėja tikimybė, kad sprendimų priėmėjai dažniausiai bendrauja su tais pačiais žmonėmis, remiasi tais pačiais argumentais ir pamažu nutolsta nuo gyventojų patirties.
Toks nutolimas ne visada reiškia aroganciją, bet jis gali lemti klaidingas prielaidas apie realius bendruomenės poreikius. Todėl viešosioms institucijoms būtini įvairūs balsai, įskaitant bendruomenes, ekspertus, nevyriausybines organizacijas, kritikus ir opoziciją.
Psichologės vertinimu, konfliktas organizacijoje ne visada yra blogis. Destruktyvūs konfliktai griauna, tačiau konstruktyvus nesutarimas padeda tikrinti idėjas ir laiku pastebėti silpnąsias vietas, o visiškas sutarimas kartais signalizuoja ne brandą, o savicenzūrą.
Artėjant savivaldos rinkimų ciklui autorė kviečia rinkėjus vertinti ne vien projektų skaičių ar įgyvendintus darbus, bet ir sprendimų priėmimo kultūrą. Jos manymu, institucijos brandą rodo ne sprendimų priėmimo greitis, o tai, kiek joje saugu būti žmogumi, kuris mąsto kitaip ir gali ištarti: pagalvokime dar kartą.
-
Alytaus rajono taryboje: kas sudaro daugumą, kas opozicijoje ir kokios frakcijos dirba šioje kadencijoje
Alytaus rajono savivaldybės tarybos darbą šioje kadencijoje lemia politinių jėgų susitarimai: kas turi valdančiąją daugumą, kas lieka opozicijoje ir kaip pasiskirsto frakcijos. Toks pasidalijimas svarbus priimant sprendimus dėl biudžeto, investicijų, švietimo, kelių, socialinių paslaugų ir kitų gyventojams aktualių sričių.
Valdančioji dauguma paprastai formuojama tuomet, kai kelių politinių jėgų atstovai susitaria dėl bendros programos ir atsakomybių taryboje. Toks susitarimas dažnai nulemia, kas vadovauja komitetams, kokie sprendimai patenka į darbotvarkę ir kokiu tempu priimami pagrindiniai savivaldos sprendimai.
Opozicija savivaldybės taryboje atlieka kontrolės ir alternatyvų teikimo vaidmenį: vertina daugumos siūlymus, kelia klausimus dėl viešųjų pirkimų, savivaldybės įmonių veiklos, administracijos darbo ir sprendimų pagrįstumo. Opozicijos lyderis dažniausiai koordinuoja opozicinių narių darbą ir atstovauja jų pozicijai viešai.
Kaip veikia frakcijos taryboje?
Frakcijos taryboje telkia tos pačios politinės krypties narius ir padeda suderinti pozicijas prieš posėdžius. Praktikoje frakcijos dažnai sprendžia, kokius klausimus kelti, kokias pataisas teikti, kaip balsuoti ir kaip komunikuoti su rinkėjais.
Frakcijų sudėtis ir jų tarpusavio santykiai gali kisti per visą kadenciją, kai dalis tarybos narių persigrupuoja, keičia frakciją ar dirba mišriose grupėse. Dėl to gyventojams aktualu periodiškai pasitikrinti, kaip šiuo metu atrodo daugumos, opozicijos ir frakcijų žemėlapis.
Kas įvardijama opozicijoje?
Pateiktoje informacijoje minimi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, tarp jų ir opozicijos lyderis Danielius Jakubavičius. Taip pat nurodomi kiti šios politinės jėgos tarybos nariai: Gintaras Chščenavičius, Marius Jasaitis, Gintarė Jociunskaitė, Dalia Kitavičienė, Gediminas Krasauskas, Jūratė Overaitytė-Jakubavičienė.
Taip pat pateikiamas frakcijų sąrašas, kuriame minimos Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija. Kadangi viešuose šaltiniuose sudėtys gali būti atnaujinamos, tiksliausią tuo metu galiojančią informaciją verta tikrinti savivaldybės ir tarybos oficialiuose puslapiuose.