Tag: Optiniai tinklai

  • Ispanijos „iPronics“ pritraukė 107,6 mln. eurų: su „NVIDIA“ sieks spartinti DI duomenų centrų tinklus

    Ispanijos „iPronics“ pritraukė 107,6 mln. eurų: su „NVIDIA“ sieks spartinti DI duomenų centrų tinklus

    Didelis raundas ir aiškus tikslas

    Valensijoje įsikūrusi lustinės fotonikos bendrovė „iPronics“ pritraukė apie 107,6 mln. eurų B serijos investiciją. Šis raundas padidino bendrą įmonės finansavimą iki maždaug 152,3 mln. eurų.

    Investiciją kartu vedė „Maverick Silicon“ ir „Light Street Capital“, o prie raundo prisijungė ir „NVIDIA“. Tarp dalyvių minimi ir kiti nauji bei esami investuotojai, įskaitant Europos inovacijų tarybos fondą.

    „Ši „Maverick Silicon“, „Light Street Capital“ ir „NVIDIA“ parama sustiprina mūsų viziją kurti naujos kartos optinio tinklo lyderį. Investicija leis sparčiau komercializuoti sprendimą ir padėti duomenų centrams maksimaliai išnaudoti GPU nepaukojant našumo“, – sakė „iPronics“ vadovas Christianas Dupontas.

    Kodėl duomenų centrai vis dažniau renkasi optiką

    Įmonė specializuojasi optinių grandinių komutavimo sprendimuose, skirtuose DI infrastruktūrai, ir akcentuoja, kad didėjant DI klasteriams auga ir tinklų apkrovos. Tokiose aplinkose ypač svarbios tampa pralaidumo, delsos ir energijos sąnaudų ribos, todėl spartėja perėjimas nuo vario prie optikos.

    DI duomenų centruose didelę dalį sąnaudų sudaro ne vien skaičiavimo įranga, bet ir duomenų perdavimas tarp serverių, lentynų bei skirtingų duomenų centro zonų. Kuo didesni GPU telkiniai, tuo labiau tinklo architektūra tampa lemiamu veiksniu, ar brangi skaičiavimo galia bus efektyviai išnaudota.

    Kas yra „iPronics ONE“ ir ką ji žada

    Pagrindinis bendrovės produktas „iPronics ONE“ apibūdinamas kaip lentynoms paruoštas optinis komutatorius, leidžiantis programuojamai perkonfigūruoti optinį ryšį tarp įrangos. Įmonė teigia, kad sprendimas skirtas dinamiškai pritaikyti jungtis prie besikeičiančių DI darbo krūvių.

    Platformoje integruojamas valdymas, telemetrija ir sąsajos, kurios, pasak bendrovės, leidžia realiu laiku keisti topologiją, gerinti GPU panaudojimą ir mažinti energijos sąnaudas. Praktikoje tai reiškia bandymą sumažinti situacijas, kai skaičiavimo ištekliai laukia duomenų dėl tinklo ribojimų.

    Kur bus panaudoti pinigai

    „iPronics“ skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas operacijų mastelio didinimui, spartesniam komerciniam diegimui ir paklausos augimui atliepti. Taip pat planuojama stiprinti produktų strategiją ir partnerystes, susijusias su DI infrastruktūra.

    Plėtrai JAV bendrovė atidarė biurą Santa Klaroje Kalifornijoje ir ieško naujų darbuotojų, kurie padėtų diegimuose pas klientus ir vystant rinkos kryptį. Įmonė taip pat pranešė apie valdybos ir patariamųjų vaidmenų papildymą, siekiant sustiprinti komercinę ekspansiją.

    Augant DI darbo krūviams, konkurencija dėl efektyvesnio duomenų centrų tinklo spartėja: operatoriai ieško būdų didinti pralaidumą ir mažinti energijos sąnaudas, o gamintojai siūlo sprendimus, leidžiančius lanksčiau valdyti ryšius tarp GPU. „iPronics“ investicija rodo, kad optinio komutavimo technologijos tampa vis svarbesne šios lenktynės dalimi.

  • Kinų proveržis šviesolaidyje: tuščiaviduris branduolys 205 km perdavė 51,3 Tb/s be stiprintuvų

    Kinų proveržis šviesolaidyje: tuščiaviduris branduolys 205 km perdavė 51,3 Tb/s be stiprintuvų

    Kinijos mokslininkai pademonstravo reikšmingą šviesolaidžio technologijos pažangą, išbandydami vadinamąjį tuščiavidurio branduolio optinį kabelį. Bandymas atliktas ilgiausiame pasaulyje tarpvalstybiniame tokio tipo šviesolaidžio ruože.

    Eksperimento metu per daugiau nei 205 kilometrus pasiekta 51,3 Tb/s duomenų perdavimo sparta, nenaudojant jokių signalą stiprinančių kartotuvų. Telekomunikacijų rinkai tai svarbu, nes dideli atstumai paprastai reikalauja tarpinių stiprinimo taškų, didinančių sąnaudas ir energijos poreikį.

    Kas yra tuščiavidurio branduolio šviesolaidis

    Skirtingai nuo įprastų šviesolaidžių, kuriuose šviesa sklinda kietu stiklo branduoliu, tuščiavidurio branduolio konstrukcijoje signalas daugiausia keliauja oro kanalu. Toks principas gali mažinti vėlinimą ir silpninti kai kuriuos iškraipymus, kurie ilgose linijose riboja spartą.

    Praktinis efektas ypač aktualus duomenų centrams ir magistraliniams ryšiams, kur svarbios ir pralaidumo lubos, ir delsos milisekundės. Augant debesijos paslaugų, vaizdo transliacijų, DI skaičiavimų ir 5G bei 6G tinklų apkrovoms, operatoriai ieško būdų didinti talpą neplečiant infrastruktūros kelis kartus.

    Kaip pasiekta rekordinė sparta

    Rezultatą lėmė ne tik pats kabelis, bet ir optimizuota perdavimo sistema. Tyrėjų komanda pritaikė adaptyvų greičio valdymą atskiroms šviesos bangoms ir derino jį su lanksčiu galios paskirstymu visame kanale.

    Vietoje vienodų, iš anksto fiksuotų parametrų, sistema dinamiškai parinkdavo, kaip konkreti bangos ilgio „juosta“ perduoda duomenis esamomis sąlygomis. Tai leido naudoti hibridinį perdavimą su skirtingais greičiais, skirtingais kanalų tarpais ir individualiai sureguliuotais galios lygiais.

    Ką tai gali pakeisti rinkoje

    Svarbiausia žinutė operatoriams ir įrangos gamintojams yra galimybė ilgais atstumais pasiekti itin didelę spartą be kartotuvų, taip paprastinant linijos architektūrą. Jei tokie sprendimai bus patvirtinti platesniuose bandymuose, tai galėtų sumažinti energijos sąnaudas ir pagerinti tinklų patikimumą.

    Vis dėlto technologijai dar reikia įrodyti pramoninį brandumą: masinę gamybą, ilgaamžiškumą realiomis eksploatacijos sąlygomis ir suderinamumą su esama optinių tinklų ekosistema. Šiuo metu tai vienas ryškiausių signalų, kad naujos kartos optiniai tinklai gali remtis ne tik geresniais moduliatoriais, bet ir pačia šviesolaidžio fizika.