CP v2

Tag: Orange

  • Kibernetinių atakų banga Prancūzijoje: sutriko „Orange“, nutekėjo 25 000 „La Poste Mobile“ klientų duomenų

    Prancūzijoje fiksuota kibernetinių incidentų virtinė, paveikusi tiek viešojo sektoriaus svetaines, tiek telekomunikacijų paslaugas. Per trumpą laiką pranešta apie įsilaužimą į valstybės meteorologijos tarnybos Meteo-France sistemas, duomenų nutekinimą „La Poste Mobile“ tinkle ir masinį „Orange“ ryšio sutrikimą.

    Didžiausią poveikį vartotojams turėjo „Orange“ trikdžiai, kai dalis klientų nebegalėjo prisijungti prie mobiliojo interneto, o vėliau kai kam sutriko ir trumposios žinutės bei skambučiai. Operatorius problemą siejo su vykdytais techniniais pakeitimais, susijusiais su telefono buvimo vietos nustatymo funkcijomis, kuriose numatytas ir DI pritaikymas.

    Nors bendrovė nurodė techninę sutrikimų priežastį, vartotojams daug klausimų kėlė trukmė, nes kai kuriais atvejais paslaugų atstatymas užsitęsė iki maždaug dešimties valandų. Tokie sutrikimai ypač jautrūs, nes mobilusis ryšys šiuo metu yra kritinė kasdienio gyvenimo infrastruktūra, nuo kurios priklauso ir atsiskaitymai, ir prisijungimai prie bankų.

    Tuo pat metu „La Poste Mobile“, kuri priklauso „Bouygues Telecom“ grupei, perspėjo apie duomenų saugumo incidentą. Skelbta, kad galėjo būti paviešinta apie 25 000 klientų duomenų, o su ataka siejama prorusiška grupuotė NoName057(16), pastaruoju metu minima ir kituose Europos incidentuose.

    Nutekinimų rizika dažniausiai didžiausia ne vien dėl pačių vardų ar adresų, bet dėl to, kad tokia informacija vėliau išnaudojama apgaulėms. Sukčiai gali siųsti įtikinamas žinutes, imituoti operatorių ar bankų pranešimus, raginti patvirtinti prisijungimus, atnaujinti duomenis ar paspausti nuorodą.

    Apie įsilaužimą pranešė ir Meteo-France, kurios paslaugomis naudojasi didelė dalis visuomenės bei verslo. Nurodyta, kad atakos metu galėjo būti keičiami svetainėje skelbiami duomenys, o taip pat įterpiamos nuorodos, kurios atvėrus galėjo sudaryti prielaidas nukreipti vartotoją į kenkėjišką turinį ar bandyti išgauti jautrią informaciją.

    Kas svarbu vartotojams dabar

    Operatoriai paprastai ragina klientus išlikti budrius po bet kokio duomenų incidento, net jei nutekinimo apimtis dar tikslinama. Praktikoje tai reiškia, kad verta atidžiau vertinti netikėtas žinutes, ypač prašančias prisijungimo kodų, asmens duomenų ar raginančias skubiai atlikti veiksmą.

    Taip pat rekomenduojama pasikeisti svarbių paskyrų slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių tapatybės patvirtinimą ir nuolat tikrinti banko bei operatoriaus paskyrų pranešimus. Jei kyla įtarimų, saugiausia kreiptis į įstaigą oficialiais kanalais, o ne reaguoti į gautą žinutę.

    Kontekstas: kodėl daugėja atakų

    Kibernetinės atakos telekomunikacijų ir viešųjų paslaugų sektoriuose pastaraisiais metais intensyvėja dėl kelių priežasčių: didėjančio sistemų sudėtingumo, platesnio tiekimo grandinės priklausomumo ir augančio automatizavimo. Kai kurios grupuotės siekia finansinės naudos, kitos taikosi į viešųjų paslaugų trikdymą, ypač geopolitinės įtampos laikotarpiais.

    Tokie incidentai parodo, kad net ir įprasti sistemų atnaujinimai gali tapti silpnąja grandimi, jei sutampa su aktyviomis priešiškomis veiklomis ar jei kyla nenumatytų techninių problemų. Dėl to ryšio operatoriams ir institucijoms vis svarbesni tampa atsparumo planai, greitas incidentų valdymas ir aiški komunikacija vartotojams.

  • Telekomų vadovai ragina ES ryžtingiau blokuoti vaikų išnaudojimo turinį: siūlo naujus įgaliojimus

    Telekomų vadovai ragina ES ryžtingiau blokuoti vaikų išnaudojimo turinį: siūlo naujus įgaliojimus

    Keturių didžiausių Europos telekomunikacijų bendrovių vadovai kreipėsi į ES lyderius, ragindami skubiai stiprinti įgaliojimus, kurie leistų interneto paslaugų teikėjams nuosekliau blokuoti neteisėtą vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą internete. Jų teigimu, dabartinės taisyklės ir nacionaliniai skirtumai trukdo greitam veikimui, todėl dalis turinio lieka pasiekiama per ilgai.

    Laiškas adresuotas Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa. Dokumentą pasirašė „Vodafone“ vadovė Margherita Della Valle, „Orange“ vadovė Christel Heydemann, „Telenor“ vadovė Benedicte Schilbred Fasmer ir „BT“ vadovė Allison Kirkby.

    „Vaikams apsaugos reikia dabar, o ne po kelerių metų“, – rašoma telekomų vadovų laiške.

    Verslo lyderiai siūlo ES mastu įtvirtinti administracinius nurodymus, kurie leistų interneto paslaugų teikėjams blokuoti prieigą prie patvirtinto neteisėto turinio, kol jis bus pašalintas iš pirminio šaltinio. Jų argumentas paprastas: net jei pašalinimas užtrunka dėl tyrimų, jurisdikcijų ar platformų reakcijos, vartotojų prieiga neturėtų likti atvira.

    Taip pat raginama sukurti naują ES lygmens priežiūros instituciją, turinčią teisinę galią palaikyti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos požymių duomenų bazę. Tokia bazė, telekomų vertinimu, galėtų tapti standartizuotu pagrindu vykdymo priemonėms ir sumažinti ginčus dėl to, kas laikoma patikimai patvirtintu neteisėtu turiniu.

    Laiške kritikuojamos ir vadinamosios reguliacinės kliūtys, dėl kurių interneto paslaugų teikėjai skirtingose valstybėse susiduria su nevienodomis taisyklėmis, kada ir kaip galima blokuoti prieigą prie neteisėto turinio. Telekomų vadovai teigia, kad praktikoje tai sukuria teisinį neapibrėžtumą, o sprendimai užstringa tarp nacionalinių reguliuotojų, teismų procedūrų ir skirtingų atsakomybių grandinėje.

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai ES institucijos tęsia derybas dėl ilgalaikio teisinio reguliavimo, kuris apimtų vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos aptikimą ir pranešimą apie ją. Lygiagrečiai priimami laikini sprendimai, kad platformos galėtų tęsti esamą praktiką, kol bus sutarta dėl nuolatinių taisyklių, suderinamų su privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimais.

    Telekomų vadovų pozicija išryškina įtampą tarp dviejų tikslų: kuo greičiau užkirsti kelią neteisėto turinio sklaidai ir kartu užtikrinti, kad blokavimo bei aptikimo priemonės būtų taikomos skaidriai, proporcingai ir su aiškia atskaitomybe. Būtent dėl to, jų teigimu, reikia vienodų ES masto taisyklių, o ne fragmentuoto nacionalinių praktikų žemėlapio.

  • Internetas Lenkijoje trumpam paralyžiavo „YouTube“ ir „Google“: kas nutiko operatoriams?

    Internetas Lenkijoje trumpam paralyžiavo „YouTube“ ir „Google“: kas nutiko operatoriams?

    Lenkijoje vakarop fiksuotas ryšio sutrikimas, dėl kurio daliai gyventojų tapo sunku pasiekti populiarias paslaugas, tarp jų „YouTube“, „Facebook“, „Google“, „Instagram“ ir „Discord“. Vartotojai pranešė, kad platformos arba visai neveikė, arba krovėsi itin lėtai, o dalis funkcijų buvo nepasiekiamos.

    Su problemomis susidūrę žmonės situaciją tikrinosi nepriklausomose sutrikimų stebėsenos svetainėse, kurios realiu laiku renka vartotojų pranešimus. Šių duomenų dinamika rodė staigų skundų šuolį po 18 valandos, o vėliau pranešimų skaičius palaipsniui mažėjo.

    Kuriose vietose ir kam strigo?

    Stebėsenos duomenys leido įtarti, kad sutrikimai buvo nevienodi skirtinguose regionuose ir galėjo labiau paveikti atskiras prieigos rūšis. Dalis signalų rodė didesnį poveikį mobiliajam internetui, tačiau kai kur fiksuoti trikdžiai ir laidiniuose tinkluose.

    Pagal vartotojų pranešimus, daugiausia skundų buvo siejama su „Play“ paslaugomis, ypač Varšuvos apylinkėse, taip pat minėtas „Plus“ ryšys. Tuo pat metu „Orange“ ir „T-Mobile“ buvo apibūdinami kaip veikiantys nestabiliai, tačiau masinio visiško veiklos sustojimo požymių nebuvo.

    Kodėl tokie sutrikimai atrodo kaip platformų gedimai?

    Tokiose situacijose žmonės dažnai pirmiausia įtaria konkrečių platformų gedimą, nes neveikia socialiniai tinklai, paieška ar vaizdo įrašai. Vis dėlto praktikoje panašų vaizdą gali sukelti ir ryšio operatorių problemos, pavyzdžiui, maršrutizavimo sutrikimai, apkrovos šuoliai, laikini DNS nesklandumai ar infrastruktūros gedimai konkrečiame regione.

    Papildomos painiavos sukuria tai, kad skirtingos paslaugos remiasi tomis pačiomis ryšio grandimis, todėl vienas tinklo „butelio kakliukas“ gali paveikti daug skirtingų programų ir svetainių. Dėl to vartotojui gali atrodyti, kad vienu metu „sugriuvo visas internetas“.

    Situacija stabilizavosi per trumpą laiką

    Vėlesni stebėsenos signalai rodė, kad sutrikimas slopo ir paslaugų pasiekiamumas grįžo į įprastą lygį. Pranešimų skaičius apie neveikiančias platformas mažėjo, o didžioji dalis vartotojų nurodė, kad ryšys atsistatė.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose verta patikrinti, ar problema kartojasi keliuose įrenginiuose, išbandyti kitą ryšio kanalą, pavyzdžiui, perjungti iš „Wi‑Fi“ į mobilųjį internetą, ir stebėti operatorių pranešimus. Jei sutrikimai kartojasi, tai gali būti signalas apie lokalią tinklo problemą konkrečioje vietovėje.

  • Lenkijoje sutriko internetas: stringa „Netflix“ ir „Google“, aiškėja AWS gedimo priežastis

    Lenkijoje sutriko internetas: stringa „Netflix“ ir „Google“, aiškėja AWS gedimo priežastis

    Antradienio popietę Lenkijoje užfiksuotas plataus masto ryšio sutrikimas, palietęs tiek mobiliojo interneto vartotojus, tiek populiarias paslaugas. Dalis žmonių pranešė apie nesklandumus naudojantis „Netflix“, „Google“ ir kitomis platformomis.

    Daugiausia nusiskundimų fiksuota dėl mobiliojo ryšio, ypač „Play“ tinkle, taip pat nesklandumų patyrė „Orange“ klientai. Sutrikimas buvo staigus ir vienu metu pasireiškė skirtingose paslaugose, todėl vartotojai jį pajuto kaip bendrą interneto sulėtėjimą ar neveikimą.

    Kas sukėlė sutrikimą?

    Pagal viešai pateiktą „Amazon Web Services“ informaciją, incidentas buvo susijęs su padidėjusiu tinklo paketų praradimu, kuris paveikė AWS Direct Connect ryšį viename iš Varšuvos duomenų centro mazgų. Tokie sutrikimai ypač greitai išplinta, kai daugybė paslaugų remiasi tais pačiais ryšio keliais.

    Šiuo atveju problema siejama ir su interneto srauto mainų infrastruktūra, kai vieno mazgo gedimas gali turėti grandininį efektą. Dėl to vienu metu gali sutrikti tiek debesijos paslaugomis besinaudojančios programos, tiek operatorių tinklų dalys, kurios priklauso nuo išorinių ryšio grandžių.

    Kiek truko ir ką verta žinoti?

    „Amazon Web Services“ nurodė, kad sutrikimas truko keliasdešimt minučių, o paslaugos palaipsniui grįžo į įprastą būseną. Vis dėlto dalis vartotojų dar kurį laiką galėjo jausti epizodinius sulėtėjimus, kol tinklo maršrutai ir talpyklos pilnai stabilizavosi.

    Šis atvejis dar kartą primena, kokia priklausoma šiuolaikinė skaitmeninė ekosistema yra nuo kelių didžiausių debesijos tiekėjų ir pagrindinių srauto mainų taškų. Net trumpalaikis gedimas gali paveikti transliacijų platformas, darbo įrankius, žaidimus ir dalį verslo sistemų, kurios kasdien veikia realiuoju laiku.

    Kol kas atskirų operatorių oficialūs paaiškinimai dėl poveikio jų tinklams nebuvo plačiai paskelbti, tačiau incidento pobūdis rodo, kad problemos galėjo būti susijusios ne tik su vietiniu ryšiu, bet ir su tarptinkline infrastruktūra. Jei po tokių įvykių ryšys trumpam „šokinėja“, tai dažniausiai susiję su srauto perskirstymu ir kelių atstatymu.