Tag: Orangutanai

  • Eksperimentas: orangutanai net ir vienodam atlygį teikusią vietą rinkosi dėl juoko

    Orangutanai gali teikti pirmenybę ne tam, kur daugiau naudos, o tam, kas siejasi su geromis emocijomis. Naujas eksperimentas parodė, kad net kai atlygis identiškas, šios beždžionės dažniau renkasi variantą, su kuriuo anksčiau buvo susietas juokas.

    Tyrime, apie kurį rašoma „ZME Science“, mokslininkai orangutanams prieš maisto paiešką leisdavo skirtingus garsus: vienu atveju – kitų orangutanų žaidimo metu skambantį juoką ir cypsėjimą, kitu – neutralų, į vėjo ūžesį panašų foną.

    Eksperimente dalyvavo šeši nelaisvėje gyvenantys orangutanai (nuo 8 iki 51 metų), laikomi zoologijos soduose Belgijoje ir JAV. Iš pradžių jie buvo apmokyti ieškoti skanėstų, paslėptų po skirtingomis medžiagomis, pavyzdžiui, medžio drožlėmis, susmulkintu popieriumi ar siūlais.

    Vėliau abi medžiagos keturias dienas buvo siejamos su vienodu atlygiu, o vienintelis skirtumas buvo garsinis „fonas“ prieš paiešką. Penktąją dieną orangutanams 30 kartų buvo leista rinktis, po kuria medžiaga ieškoti maisto, kai atlygio grafikas abiem pasirinkimams išliko toks pats.

    67 proc. pasirinkimų – juoko pusėje

    Rezultatas buvo aiškus: visi šeši orangutanai dažniau rinkosi tą medžiagą, kuri buvo susieta su juoko įrašais. Keturių individų pirmenybė buvo statistiškai reikšminga, o bendrai grupėje „juoko“ pasirinkimas sudarė maždaug 67 proc. visų pasirinkimų.

    Mokslininkai pažymi, kad juoko įrašai, regis, nepadėjo orangutanams greičiau išmokti užduoties. Vietoj to jie galėjo pakeisti tai, kaip gyvūnai įvertino jau išmoktą patirtį – kitaip tariant, suteikė jai didesnę „subjektyvią“ vertę.

    Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad toks efektas nustebino ir dėl pačių orangutanų socialumo: jie laikomi mažiausiai socialiais iš didžiųjų beždžionių. Vis dėlto rezultatai leidžia manyti, kad teigiami garsiniai signalai svarbūs net ir santykinai mažiau socialiems gyvūnams.

    Kodėl teigiamas emocijas taip sunku ištirti

    Gyvūnų elgsenos tyrimuose dažniau analizuojamos neigiamos emocijos – baimė, stresas ar kančia – nes jas lengviau pastebėti ir pamatuoti. Teigiamas emocijas, tokias kaip džiaugsmas, įvertinti sudėtingiau: orangutanas negali pasakyti, kad jaučiasi laimingas.

    Vis dėlto mokslininkai gali tikrinti, ar patirtys, kurios žmonėms primintų teigiamas emocijas, vėliau pakeičia gyvūnų elgesį. Šiame darbe užfiksuotas pasirinkimo poslinkis suderinamas su prielaida, kad juokas sukūrė pozityvesnę nuotaiką, nors pats tyrimas tiesiogiai emocinės būsenos nematavo.

    Autoriai taip pat primena, kad imtis buvo labai maža – tik šeši gyvūnai – todėl išvadų negalima per daug apibendrinti. Tačiau gauti duomenys įdomūs tuo, kad parodo: prisiminimų „vertė“ gali būti veikiama ne tik realaus atlygio, bet ir emocinių asociacijų.

    Kas iš to žmogui?

    Tyrėjai svarsto, jog panašūs mechanizmai gali padėti paaiškinti ir žmonių ilgalaikius pasirinkimus. Kartais mums labiau patinka tai, kas siejasi su šiltais prisiminimais ar gera nuotaika, net jeigu objektyviai „nauda“ niekuo neišsiskiria.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Biology Letters“.

  • Tyrimas atskleidė, ką daro orangutanų juokas: po įrašų jie dažniau renkasi konkretų maistą

    Orangutanų kasdieniai sprendimai gali priklausyti ne vien nuo alkio ar įpročių. Naujas tyrimas parodė, kad išgirdę kitų orangutanų žaidimo garsus ir juoką, jie vėliau dažniau rinkosi su tais garsais susietą maistą.

    Darbo autoriai tokį efektą sieja su teigiamomis emocijomis, kurias sukelia socialiniai signalai. Kitaip tariant, nuotaika gali „priklijuoti“ malonesnę vertę tam, kas tuo metu patiriama ar išmokstama.

    Tyrimą atliko mokslininkų grupė, vadovaujama Indianos universiteto antropologijos ir kognityvinių mokslų profesorės Erikos Cartmill. Pasak jų, tikslas buvo patikrinti, ar emocijų ir mąstymo sąsajos, gerai žinomos iš žmonių tyrimų, pasireiškia ir žmogbeždžionėms.

    Kaip vyko eksperimentas

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Biology Letters. Eksperimente dalyvavo šeši orangutanai iš dviejų zoologijos sodų, kuriems iš pradžių buvo suformuotas paprastas įgūdis ieškoti skanėstų dubenėliuose.

    Vėliau kiekvienam gyvūnui tyrėjai pateikdavo du dubenėlius. Viename skanėstas būdavo paslėptas po saugia medžiaga, pavyzdžiui, samanomis ar pjuvenomis, o kitame būdavo kita medžiaga, bet be maisto.

    Prieš atnešant dubenėlius, orangutanams buvo leidžiami skirtingi garso įrašai. Vienais atvejais tai buvo jų gentainių žaidimo ir juoko garsai, kitais atvejais – neutralūs gamtos garsai, pavyzdžiui, vėjas.

    Vėlesniame etape gyvūnams pasiūlyti du dubenėliai, kuriuose abiejuose buvo paslėptas skanėstas, tik po skirtingomis medžiagomis. Tuomet paaiškėjo, kad orangutanai dažniau rinkdavosi tą variantą, kuris ankstesnėse dienose buvo siejamas su juoko įrašu.

    Ką reiškia šie rezultatai

    Tyrėjų vertinimu, toks pasirinkimas rodo, kad emocinė būsena gali sustiprinti asociacijas ir paveikti vėlesnį apsisprendimą. Kitaip tariant, svarbu ne vien tai, kiek kartų gyvūnas gauna atlygį, bet ir kokioje nuotaikoje tuo metu yra.

    „Viena iš mūsų pagrindinių motyvacijų yra tęsti žmonių tyrimų kryptį, kuri rodo, kad emocijos reikšmingai veikia racionalų mąstymą. Tai nėra du atskiri procesai, jie iš tiesų sąveikauja tarpusavyje“, – sakė Erika Cartmill.

    Išorinis komentaras taip pat pabrėžė socialinio konteksto reikšmę. Primatologas ir evoliucinės psichologijos tyrėjas Adriano Lameira iš Varviko universiteto rezultatus apibūdino kaip intriguojančius, nes jie parodo, kaip socialiniai garsai gali pakeisti preferencijas.

    „Išgirdę, kad kiti akivaizdžiai gerai leidžia laiką, orangutanai tarsi nusprendė: aš irgi imsiu tai, ką jie valgo“, – sakė Adriano Lameira.

    Mokslininkai pabrėžia, kad išvados gali būti aktualios ir žmonėms, ypač mokymosi aplinkoje. Jei informacija įsisavinama patiriant teigiamas emocijas, vėliau ji gali būti vertinama palankiau, net jei mokymosi tempas pats savaime nesikeičia.

    Tai gali padėti aiškinti, kodėl vieni dalykai ar temos žmonėms atrodo patrauklesni už kitus, o neigiamos emocijos, pavyzdžiui, nerimas pamokose, ilgainiui gali paveikti pasirinkimus. Autoriai tokias prielaidas siūlo vertinti atsargiai, tačiau ragina toliau tirti, kaip emocijos formuoja sprendimus tiek gyvūnų, tiek žmonių elgsenoje.

  • Indonezijoje nufilmuotas istorinis vaizdas: orangutanas pirmą kartą perėjo kelią kanatiniu tiltu

    Indonezijoje nuotolinės kameros pirmą kartą užfiksavo, kaip laukinis orangutanas kelią kirto specialiu kanatiniu, medžių lajų lygyje įrengtu tiltu. Tokios infrastruktūros tikslas – sujungti miško masyvus, kuriuos perskyrė automobilių kelias, ir sumažinti grėsmes vietinei populiacijai.

    Zoologų teigimu, kelio statybos vieną maždaug 350 orangutanų populiaciją padalijo į dvi labiau izoliuotas dalis. Viena grupė liko saugomoje teritorijoje, kita – atskirtame miško plote, o judėjimo tarp jų galimybės smarkiai sumažėjo.

    Ilgalaikė izoliacija laukiniams gyvūnams kelia ne tik kasdienių susidūrimų su žmonėmis riziką, bet ir genetinių problemų grėsmę. Kai individai nebegali laisvai migruoti ir poruotis su kitos teritorijos gyvūnais, didėja giminingo kryžminimosi tikimybė, o tai gali silpninti populiacijos atsparumą ligoms ir aplinkos pokyčiams.

    Orangutanai ypač pažeidžiami dėl lėto gyvenimo ciklo: patelės jauniklius augina ilgai, o naujų individų į populiaciją „įsiliejimas“ vyksta lėtai. Dėl to net santykinai nedidelės kliūtys judėjimui per laiką gali turėti didelį poveikį skaičiui ir genetinei įvairovei.

    Tyrėjai teigia tiltą stebėję fotospąstais ir kameromis apie dvejus metus. Iš pradžių konstrukciją gyvūnai ignoravo, tačiau vėliau ja ėmė naudotis kiti džiunglių gyventojai, o galiausiai užfiksuotas ir orangutanas.

    Vaizdo įraše matyti jaunas patinas: jis juda atsargiai, pusiaukelėje sustoja, apsižvalgo ir tik tada tęsia kelionę. Specialistai tai vertina kaip ženklą, kad gyvūnai pamažu pripranta prie naujo, bet potencialiai gyvybiškai svarbaus maršruto.

    „Galėjote girdėti komandos džiaugsmo šūksnius. Po dviejų ilgų metų tai pagaliau įvyko“, – sakė vienos iš projekte dalyvavusių organizacijų vadovė.

    Gamtosaugininkai pabrėžia, kad lajų tiltai dažnai yra praktiškesnė alternatyva situacijose, kai kelių perplanavimas neįmanomas, o gyvūnams pavojinga leistis ant žemės. Tokios jungtys gali mažinti žūtis keliuose ir padėti atkurti judėjimo koridorius, reikalingus maisto paieškai, teritorijų kaitai ir genetiniams mainams.

    Vis dėlto vien tilto pastatyti neužtenka: svarbu tinkama vieta, nuolatinė stebėsena ir aplinkos apsauga abipus kelio, kad gyvūnai turėtų aiškų, saugų kelią iki konstrukcijos. Zoologai tikisi, kad nufilmuotas perėjimas paskatins panašių sprendimų taikymą ir kituose regionuose, kur kelių plėtra skaiddo miškus.