CP v2

Tag: Orbita

  • Kinijos erdvėlaivis Shenlong orbitoje paleido mįslingą objektą – sujudo JAV kariškiai

    Kinijos erdvėlaivis Shenlong orbitoje paleido mįslingą objektą – sujudo JAV kariškiai

    Kinijos daugkartinio naudojimo kosminis lėktuvas Shenlong, jau kelis mėnesius vykdantis naują misiją orbitoje, netikėtai atsidūrė dėmesio centre. Netoli aparato buvo užfiksuotas mįslingas objektas, kurį stebėtojai sieja su paties kosminio lėktuvo veikla.

    Objektas aptiktas apie 02:30 koordinuoto pasaulinio laiko. Vėlesnė analizė leido daryti prielaidą, kad jis greičiausiai buvo paleistas iš Shenlong krovinių skyriaus, o ne atsirado kaip atsitiktinė nuolauža.

    „Ši veikla atitinka ankstesnėse misijose fiksuotus subpalydovinius veiksmus“, – teigė „LeoLabs“ atstovai, vertinę radaro ir orbitos duomenis.

    Įvykis greitai patraukė ir JAV institucijų dėmesį. Kosmoso stebėtojai pranešė, kad objektas jau įtrauktas į katalogus, kuriuos naudoja JAV Kosminės pajėgos, atsakingos už orbitos situacijos stebėseną ir galimų grėsmių vertinimą.

    JAV Kosminės pajėgos įkurtos 2019 metais, o viena jų užduočių yra sekti objektus orbitoje ir padėti užtikrinti, kad kosminė infrastruktūra būtų apsaugota nuo tyčinių ar netyčinių incidentų. Pastaraisiais metais orbitoje sparčiai daugėja tiek civilinių, tiek karinių aparatų, todėl auga ir rizika dėl susidūrimų bei neaiškios kilmės objektų.

    Shenlong, kurio pavadinimas dažnai verčiamas kaip dieviškasis drakonas, yra nedidelis daugkartinio naudojimo kosminis lėktuvas. Jis į orbitą iškeliamas raketa, o grįžta į Žemę panašiu principu kaip ankstesni erdvėlaiviai su aerodinaminiu nusileidimu.

    Kinija apie šio aparato misijas pateikia mažai viešos informacijos, o techninės detalės dažniausiai lieka įslaptintos. Oficialiai pabrėžiama, kad bandymai skirti technologijoms tikrinti ir nepažeidžia tarptautinių įsipareigojimų.

    Tokie paleidimai orbitoje dažniausiai siejami su mažų palydovų, bandymo įrangos ar kitų krovinių išleidimu. Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį, kad subpalydovai gali būti naudojami ir stebėjimui, ryšio eksperimentams ar sudėtingesnėms manevravimo technologijoms testuoti, todėl kiekvienas naujas atvejis iškart tampa tarptautinių stebėtojų diskusijų objektu.

    Ne pirmą kartą fiksuojama, kad Shenlong misijų metu orbitoje pasirodo papildomi objektai. Ankstesniais metais taip pat buvo pastebėti panašūs atvejai, o dalis ekspertų tuomet svarstė, ar tai buvo subpalydovas, ar į kosmosą patekusios techninės detalės.

  • Į Mėnulį rėšis „SpaceX“ „Falcon 9“ pakopa: mokslininkas įvardijo datą ir vietą

    Į Mėnulį rėšis „SpaceX“ „Falcon 9“ pakopa: mokslininkas įvardijo datą ir vietą

    Mėnulis nuolat patiria kosminių kūnų smūgius, tačiau šįkart objektas bus žemiškos kilmės. Nepriklausomas astronomas Billas Gray’us skelbia, kad panaudota „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ antroji pakopa 2026 metų rugpjūčio 5 dieną turėtų atsitrenkti į Mėnulio paviršių.

    Jo vertinimu, smūgis įvyks apie 06:44 pasauliniu koordinuotu laiku ir greitis gali siekti maždaug septynis kartus didesnį už garso greitį. Prognozuojama vieta siejama su Einšteino kraterio apylinkėmis, netoli ribos tarp matomosios ir nematomosios Mėnulio pusių.

    Kas tai per objektas?

    Kalbama apie „Falcon 9“ viršutinę pakopą, kuri po naudingosios apkrovos atskyrimo neliko kontroliuojamai sugrąžinta į atmosferą. „Falcon 9“ yra iš dalies pakartotinai naudojama raketa: pirmoji pakopa dažnai grįžta ir nutupia, o antroji paprastai lieka orbitoje.

    Anot B. Gray’aus, ši konkreti pakopa po 2025 metų sausį įvykdyto paleidimo liko pailgoje orbitoje aplink Žemę. Per vieną apsisukimą ji užtrunka apie 26 dienas, o trajektorija periodiškai priartėja prie Mėnulio orbitos srities, todėl laikui bėgant susidaro reali susidūrimo tikimybė.

    Kodėl prognozuoti sudėtinga?

    Nors pagrindines orbitos tendencijas lemia Žemės, Mėnulio, Saulės ir kitų planetų gravitacija, papildomą įtaką daro Saulės spinduliuotės slėgis. Ši jėga nedidelė, bet ilgainiui gali pastebimai pakeisti trajektoriją, ypač kai objektas sukasi ir nevienodai atspindi šviesą.

    „Kosminių šiukšlių judėjimas dažniausiai yra prognozuojamas, tačiau Saulės spinduliuotės slėgis per laiką gali pridėti netikėtumo“, – sakė Billas Gray’us.

    Ar tai pavojinga ir ką tai sako apie problemą?

    Tiesioginės grėsmės žmonėms šis smūgis nekels, nes Mėnulyje nėra gyventojų, o kritimas vyks toli nuo bet kokios vykdomos veiklos. Vis dėlto incidentas išryškina augančią kosminių šiukšlių problemą ir tai, kad viršutinių pakopų „palikimas likimo valiai“ ilgainiui sukuria neplanuotų susidūrimų riziką.

    Pastaraisiais dešimtmečiais Mėnulyje būta ir tyčinių smūgių, vykdytų moksliniais tikslais, pavyzdžiui, kai NASA misija LCROSS 2009 metais sukėlė dulkių debesį ir padėjo patvirtinti vandens ledo pėdsakus šešėliuotuose krateriuose. 2022 metais taip pat fiksuotas nevaldomas raketos pakopos smūgis, po kurio Mėnulio orbitoje esantys aparatai užfiksavo naują kraterį.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad didėjant paleidimų skaičiui vis svarbesni tampa aiškūs tarptautiniai principai, kaip valdyti raketų pakopų „gyvenimo pabaigą“. Vienas praktiškų sprendimų, apie kurį kalba ir B. Gray’us, yra viršutines pakopas nukreipti į tokias trajektorijas, kad jos paliktų Žemės ir Mėnulio aplinką ir nebekeltų susidūrimo rizikos artimiausiu laikotarpiu.

  • Rusai pagaliau paleido „Sojuz 5“: po beveik 10 metų laukimo raketa įveikė pirmąjį testą

    Rusai pagaliau paleido „Sojuz 5“: po beveik 10 metų laukimo raketa įveikė pirmąjį testą

    Rusija atliko pirmąjį naujos raketos „Sojuz 5“ bandomąjį skrydį po beveik dešimtmetį trukusių kūrimo darbų. Startas įvyko iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane, o misija buvo demonstracinė, skirta patikrinti pagrindines sistemos grandis.

    Pasak Roskosmos, abu raketos laipsniai veikė pagal planą, o skrydis vyko suborbitine trajektorija. Po jos raketa turėjo sugrįžti į atmosferą virš Ramiojo vandenyno zonos, kuri iš anksto buvo apribota laivybai ir aviacijai.

    „Pirmasis ir antrasis „Sojuz 5“ laipsniai veikė pagal planą, o raketa buvo išvesta į apskaičiuotą suborbitinę trajektoriją“, – teigė Roskosmos pranešime.

    „Sojuz 5“ yra dviejų pakopų, daugiau kaip 60 metrų aukščio raketa, kuri, pagal viešai skelbiamus parametrus, į žemąją Žemės orbitą galėtų iškelti apie 17–18 tonų naudingosios apkrovos. Tai priartina ją prie vidutinės klasės komercinių nešėjų, tačiau rinkoje svarbi ne tik keliamoji galia.

    Esminis skirtumas tas, kad „Sojuz 5“ nėra daugkartinio naudojimo raketa, todėl jos pakopos po skrydžio negrąžinamos. Pastarąjį dešimtmetį pasaulinėje rinkoje būtent pakartotinis pakopų panaudojimas tapo vienu pagrindinių kainą ir paleidimų dažnį lemiančių veiksnių.

    Dar vienas iššūkis Rusijai yra tarptautinės konkurencijos ir sankcijų aplinka, kuri riboja prieigą prie kai kurių technologijų, komponentų bei užsakymų. Dėl to „Sojuz 5“ realiausiai bus orientuota į Rusijos vidaus programas ir partnerius, su kuriais išliko bendradarbiavimo kanalai.

    Vis dėlto sėkmingas pirmasis demonstracinis skrydis yra svarbus etapas pačiam projektui: jis leidžia pereiti prie tolimesnių bandymų ir sertifikavimo, kuris būtinas reguliariems skrydžiams. Artimiausi rezultatai priklausys nuo to, kaip greitai pavyks užtikrinti stabilų gamybos tempą ir patikimą paleidimų grafiką.