CP v2

Tag: Orion

  • „Skraidanti lėkštė“ atplaukė į NASA: paaiškėjo, kam ji skirta ir kada grįš žmonės į Mėnulį

    „Skraidanti lėkštė“ atplaukė į NASA: paaiškėjo, kam ji skirta ir kada grįš žmonės į Mėnulį

    Į NASA Kenedžio kosmoso centrą Floridoje neseniai atgabentas apvalus, suplokštintas konstrukcijos elementas iš pirmo žvilgsnio priminė vadinamąją skraidančią lėkštę. Objektas atplukdytas barža „Pegasus“, kuri anksčiau buvo naudojama ir kitiems dideliems kosminiams kroviniams gabenti.

    Nors socialiniuose tinkluose tokie vaizdai greitai virsta spėlionėmis apie neatpažintus objektus, šįkart intrigos mažiau, nei gali pasirodyti. NASA nurodo, kad tai nėra joks paslaptingas aparatas, o viena iš Space Launch System, trumpiau SLS, raketos dalių, reikalingų ruošiantis programos „Artemis“ skrydžiams.

    Atgabentas komponentas yra pagrindinės pakopos apsauginė oro sąlygų danga. Ji skirta tam, kad raketos branduolys būtų apsaugotas nuo Floridai būdingų liūčių, drėgmės, vėjo ir sūraus pakrančių oro, kol raketa surenkama ir laikoma prieš išgabenimą į starto aikštelę.

    SLS surinkimas vyksta didžiuliame Vehicle Assembly Building pastate, kuriame NASA komplektuoja raketą etapais. Pagrindinė pakopa ir kiti elementai į Floridą atgabenami atskirai, o tuomet sujungiami į vieną konstrukciją, kuri vėliau išrieda į starto kompleksą.

    SLS laikoma galingiausia NASA raketa, sukurta po erdvėlaivių „Space Shuttle“ programos pabaigos. Jos aukštis siekia beveik 100 metrų, o pagrindinė paskirtis yra į kosmosą iškelti „Orion“ įgulą gabenantį erdvėlaivį, kuris naudojamas „Artemis“ misijose.

    Iki šiol SLS buvo paleista du kartus: „Artemis I“ skrydyje be įgulos ir „Artemis II“ misijai rengiant sistemą įgulos skrydžiui Mėnulio link. „Artemis“ programa yra JAV planas etapais sugrįžti prie pilotuojamų misijų aplink Mėnulį ir galiausiai vėl leistis jo paviršiuje.

    NASA pastaraisiais metais koreguoja tvarkaraščius, nes tokio masto projektams įtaką daro techniniai bandymai, tiekimo grandinės ir saugos reikalavimai. Agentūra yra pranešusi, kad nusileidimo Mėnulyje planai perskirstomi tarp vėlesnių misijų, o daugiau bandymų numatoma atlikti orbitoje, įskaitant skirtingų sistemų suderinamumą.

    Tokie, iš pirmo žvilgsnio keistai atrodantys kroviniai, yra įprasta kosminės inžinerijos kasdienybė. Didelės apsauginės konstrukcijos, dangos ir adapteriai dažnai gaminami taip, kad atlaikytų transportavimą bei atšiaurias aplinkos sąlygas, o jų forma labiau diktuojama aerodinamikos ir logistikos, o ne išvaizdos.

  • Vokietija siunčia žinią Trumpui: be Europos technologijų JAV Mėnulio misijos stringa

    Vokietija siunčia žinią Trumpui: be Europos technologijų JAV Mėnulio misijos stringa

    Vokietija siunčia aiškią žinią Vašingtonui: JAV planai kosmose išlieka glaudžiai priklausomi nuo Europos technologijų ir pramonės. Vokietijos kosmoso ministrė Dorothee Bär interviu pabrėžė, kad Europos tiekėjų indėlis yra kritinis tiek dabartinėms, tiek būsimoms misijoms.

    Pasak ministrės, priklausomybė yra abipusė, tačiau JAV kosminėse programose yra konkrečių europietiškų „butelio kaklelio“ technologijų. Ji atkreipė dėmesį, kad tai suteikia Europai svertų naujose varžybose dėl kosmoso infrastruktūros, duomenų ir strateginių komponentų.

    Europos dalis „Orion“ programoje

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Europos aptarnavimo modulis, naudojamas NASA erdvėlaivyje „Orion“. NASA šį modulį apibūdina kaip erdvėlaivio „jėgainę“, nes jis tiekia elektrą, užtikrina varą, šiluminę kontrolę, taip pat prisideda prie gyvybės palaikymo sistemų.

    Modulis surenkamas Brėmene pagal Europos kosmoso agentūros programą, o grandinė apima daugybę tiekėjų visoje Europoje. Tokia struktūra reiškia, kad net ir turėdama didžiulius biudžetus JAV praktiškai negali greitai pakeisti kai kurių jau integruotų, sertifikuotų ir misijoms pritaikytų sprendimų.

    Technologijų suvereniteto įtampa

    Vokietijos žinutė skamba platesniame kontekste, kai Europa ir JAV vis dažniau diskutuoja apie kritinių technologijų kontrolę. Pastaraisiais metais įtampos ašis persikelia į debesiją, dirbtinį intelektą, mikroschemas ir duomenų centrus, kur priklausomybė nuo išorinių tiekėjų vertinama kaip rizika ekonominiam ir nacionaliniam saugumui.

    Vokietijos ministrė akcentavo, kad kosmose situacija analogiška: technologinės grandinės yra tarptautinės, o strateginės kompetencijos koncentruojasi keliuose regionuose. Tai didina politinę kainą bet kokiems ribojimams, nes jie gali smogti ir pačių ribojimų iniciatoriams.

    Naujos kosmoso lenktynės ir Europos dilema

    Pastaraisiais metais kosmoso konkurencija vėl įgavo pagreitį: valstybės ir privatūs žaidėjai kovoja dėl paleidimo pajėgumų, ryšių palydovų, žvalgybos duomenų ir potencialių kosmoso išteklių. JAV šioje srityje stipriai remiasi privačiu sektoriumi, tačiau Europai iššūkis yra ne vien technologijos, bet ir reguliavimo greitis bei investicijų mastas.

    Ministrė kritikavo tendenciją dauginti reguliacinius reikalavimus, teigdama, kad tai gali slopinti Europos čempionų galimybes konkuruoti su JAV bendrovėmis. Ji nurodė, kad Vokietija rengia nacionalinį kosmoso teisės paketą, kurio tikslas būtų sumažinti biurokratiją ir pagreitinti technologijų diegimą.

    „Vokietija ir Europa suteikia kritines pagrindines technologijas JAV kosminėms misijoms, todėl galime tvirtai pasakyti: be mūsų to padaryti nepavyks“, – sakė Dorothee Bär.

    Tuo pat metu Berlynas pabrėžia ir geopolitinę motyvaciją: Europai svarbu išlaikyti stiprų transatlantinį ryšį, bet kartu užsitikrinti, kad strateginės kompetencijos neišslystų konkurentams. Ši įtampa, panašu, tik stiprės, nes kosmosas vis labiau tampa ir ekonomikos, ir saugumo politikos tąsa.

  • Istorinis NASA „Artemis III“ posūkis: į įgulą pirmąkart įtrauktas europietis

    Istorinis NASA „Artemis III“ posūkis: į įgulą pirmąkart įtrauktas europietis

    NASA paskelbė misijos „Artemis III“ įgulą, kuri turėtų tapti svarbiu žingsniu ruošiantis pirmajam per daugiau nei 50 metų žmonių sugrįžimui į Mėnulį. Šį kartą dėmesį traukia istorinis sprendimas: į įgulą pirmą kartą „Artemis“ programoje įtrauktas Europos kosmoso agentūros astronautas.

    Piloto pareigos patikėtos italui Luca Parmitano, o misijai vadovaus NASA astronautas Randy Bresnik. Įguloje taip pat numatyti du misijos specialistai Andre Douglas ir Frank Rubio, o atsarginiu įgulos nariu paskirtas Bob Hines.

    L. Parmitano yra vienas labiausiai patyrusių Europos astronautų: jis du kartus skrido į Tarptautinę kosminę stotį, o 2019 metais vadovavo 61-ajai ekspedicijai ir tapo vienu iš nedaugelio europiečių, vadovavusių stoties darbui. ESA pabrėžia, kad jo vaidmuo „Artemis III“ misijoje atspindi augančią tarptautinės partnerystės reikšmę siekiant ambicingų Mėnulio tyrimų tikslų.

    Kas bus bandoma skrydžio metu?

    Pagal dabartinį planą „Artemis III“ startas numatomas 2027 metų pabaigoje, o pati misija turėtų trukti apie dvi savaites. Skrydis bus vykdomas su erdvėlaiviu „Orion“, kurį į kosmosą iškels raketa SLS iš Kenedžio kosminių skrydžių centro Floridoje.

    Numatyta, kad misija daugiausia dėmesio skirs sudėtingoms dokavimo ir sistemų suderinamumo procedūroms su komerciniais mėnulio nusileidimo moduliais. Teigiama, kad bus treniruojamasi su „Blue Origin“ kuriamu „Blue Moon“ ir „SpaceX“ vystomu „Starship“ – tikrinant mechanines ir elektrines jungtis, programinę įrangą, variklines sistemas bei ryšio procedūras.

    Kodėl europiečio dalyvavimas svarbus?

    Europos indėlis „Artemis“ programoje nėra vien simbolinis: ESA prisideda prie „Orion“ europinio aptarnavimo modulio, kuris užtikrina esmines funkcijas, susijusias su varomąja sistema, energijos tiekimu ir gyvybės palaikymu. Būtent todėl europiečio įtraukimas į įgulą vertinamas kaip logiška tarptautinio pasidalijimo atsakomybėmis tąsa.

    NASA ir partneriai pabrėžia, kad „Artemis“ tikslas nėra vienkartinis nusileidimas. Programa siekia sukurti tvarią infrastruktūrą Mėnulio apylinkėse ir jo paviršiuje, o įgytos technologijos laikomos būtinu tiltu į būsimas pilotuojamas misijas į Marsą.

    Šiuo metu pirmasis pilotuojamas nusileidimas Mėnulio pietų ašigalyje planuojamas 2028 metais. Jei tvarkaraštis nesikeis, „Artemis III“ taps vienu svarbiausių bandymų, turinčių sumažinti rizikas prieš realų nusileidimą ir ilgalaikės veiklos Mėnulyje pradžią.