CP v2

Tag: Orlen Lietuva

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: klausimas apie medinę dėžutę suklaidino daugiausia dalyvių

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: klausimas apie medinę dėžutę suklaidino daugiausia dalyvių

    „Atliekų kultūros“ egzaminas, šiemet vykęs balandžio 30 dieną, parodė, kad net ir kasdieniai rūšiavimo sprendimai ne visada tokie akivaizdūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daugiausia dalyvių suklupo ties klausimu, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis.

    Egzaminas surengtas jau septintą kartą ir, organizatorių teigimu, juo siekiama ne tik patikrinti žinias, bet ir priminti paprastą principą: rūšiavimas yra įgūdis, kuris stiprėja mokantis ir klystant. Todėl dalis klausimų sąmoningai pateikiami su kontekstu, kai vien tik „atmintinai“ žinomos taisyklės gali nepadėti.

    Rekordinis dalyvių aktyvumas

    Šiemet fiksuotas rekordinis susidomėjimas: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą realiai laikė daugiau kaip 17 000. Didžiausią dalyvių dalį tradiciškai sudarė moksleiviai, jų šiemet buvo beveik 15 000, prisijungė beveik 500 ugdymo įstaigų.

    Aktyviausiai įsitraukusių mokyklų sąraše minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Organizatoriai pabrėžia, kad toks įsitraukimas rodo augantį aplinkosauginio raštingumo poreikį.

    Kodėl medinė dėžutė tapo „spąstais“?

    Dalyvius suklaidinęs klausimas atskleidė dažną problemą: žmonės ne visada aiškiai atskiria, kada daiktas laikomas pakuote, o kada jau tampa atlieka, kurią reikia tvarkyti kitaip. Būtent tokiose situacijose svarbios ne vien bendros nuostatos, bet ir konkrečios rūšiavimo taisyklės, taikomos pakuočių ir kitų atliekų srautams.

    Pasak organizatorių, nemaža dalis užduočių reikalavo ne „vieno teisingo žodžio“, o situacijos įvertinimo. Tokie klausimai padeda atpažinti, kur dažniausiai pasitaiko klaidų, o vėliau tikslinti švietimo turinį ir praktines rekomendacijas.

    Rezultatai išryškino silpniausias vietas

    Rezultatai parodė, kad kai kurioms amžiaus grupėms užduotys buvo ypač sudėtingos. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys.

    Organizatoriai pastebi ir temines tendencijas: jaunesniems daugiau klausimų kėlė vartojimas ir jo įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir atsakomybės aspektai. Tai rodo, kad vien rūšiavimo „technikos“ nepakanka, vis dažniau reikia suprasti ir platesnį kontekstą.

    Prie egzamino šiemet aktyviai jungėsi ne tik mokyklos, bet ir organizacijos bei įmonės, tarp jų AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“. Organizatoriai pabrėžia, kad augantis suaugusiųjų įsitraukimas signalizuoja: atliekų tema tampa ne vien edukacine, bet ir darbo kultūros dalimi.

    „Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    Egzamino organizatoriai ragina šių metų klausimus vertinti kaip praktinę pamoką, o ne verdiktą. Anot jų, svarbiausia, kad žmonės įsitraukia ir grįžta pasitikrinti žinių, nes būtent taip, per bandymus ir klaidas, formuojasi tvaresni įpročiai.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriais įvardijamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai taip pat kviečia ir nedalyvavusius pasitikrinti žinias sprendžiant šių ir ankstesnių metų klausimus.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: kur medinę dėžutę ir kodėl šis klausimas suklaidino tūkstančius

    „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną vyko jau septintą kartą ir šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo. Organizatorių duomenimis, registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o egzaminą laikė per 17 000 žmonių.

    Didžiausią aktyvumą tradiciškai rodė moksleiviai: beveik 15 000 mokinių prie iniciatyvos prisijungė per maždaug 500 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje. Egzaminas skirtas ne tik pasitikrinti žinias, bet ir priminti, kad rūšiavimas dažnai priklauso nuo situacijos, o ne nuo vienos taisyklės.

    Šių metų statistika parodė ir silpnąją vietą: vienas, atrodytų, paprastas klausimas daugeliui tapo klupiniu. Dalyvių buvo klausiama, į kurį konteinerį mesti medinę dėžutę, jei ji parduodama kartu su vaisiais ar uogomis, ir būtent ši detalė privertė dalį žmonių abejoti.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokie klausimai tikrina ne atmintinai išmoktą atsakymą, o gebėjimą įvertinti kontekstą. Praktikoje dažniausiai painiava kyla tada, kai reikia atskirti, ar daiktas konkrečiu atveju laikytinas pakuote, ar jau daiktu, kuris tvarkomas kaip atlieka pagal kitą logiką.

    Rezultatai atskleidė ir ryškius skirtumus tarp amžiaus grupių. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai dalyvaujant žinios dar nėra tolygios.

    Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, vyresniems dažniau strigo klausimai, susiję su taisyklėmis ir teisiniais aspektais. Tokia dinamika būdinga ir kasdienėse situacijose, kai sprendimus tenka priimti greitai, o taisyklės ne visada atrodo vienareikšmės.

    Egzaminas buvo pastebimas ne tik mokyklose: įsitraukė mokytojai, studentai, įvairių organizacijų ir įmonių darbuotojai. Tarp aktyviausių šiemet minėta AB „ORLEN Lietuva“, taip pat Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.

    „Esame išsikėlę tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, AB „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Partneriais įvardijami Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, prisidedantys prie turinio ir edukacijos sklaidos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad šių metų patirtis yra pamoka ateičiai: rūšiavimo žinios dažniausiai auga per bandymus ir klaidas, o labiausiai įsimena būtent tie atvejai, kai „paprastas“ klausimas pasirodo turintis daugiau nei vieną niuansą. Tikimasi, kad kitąmet dalyviai sugrįš labiau pasitikintys ir geriau pasirengę įvertinti situacijas, kuriose lemia detalės.

    Norintys pasitikrinti žinias ir po egzamino gali spręsti skirtingų metų klausimus oficialioje egzamino platformoje. Taip siekiama, kad mokymasis nesibaigtų paskelbus rezultatus, o taptų įpročiu kasdienėse rūšiavimo situacijose.

  • Lietuva svarsto viršpelnių mokestį energetikai: sprendimą siūlo derinti su Lenkija, dėmesys Orlen

    Lietuva svarsto galimybę įvesti viršpelnių mokestį energetikos įmonėms, tačiau tokį žingsnį sieja su tuo, kokius sprendimus priims Lenkija. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad skirtingos taisyklės kaimyninėse rinkose gali sukelti nenumatytų pasekmių degalų tiekimui.

    Pasak ministro, sprendimai turėtų būti koordinuoti su Varšuva, kad būtų išvengta rinkos iškraipymų ir rizikos, jog per trumpą ar vidutinį laikotarpį gali pritrūkti dyzelino. Lietuvos degalų balansas glaudžiai susijęs su regioniniais srautais, todėl mokesčių režimų skirtumai galėtų nukreipti tiekimą ten, kur sąlygos palankesnės.

    „Jei Lenkija įves reguliavimą dėl viršpelnių, Lietuva turėtų svarstyti panašų, veidrodinį principą“, – sakė Žygimantas Vaičiūnas.

    Ministras taip pat akcentavo „Orlen“ reikšmę, nes grupė valdo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, kuri išlieka strategiškai svarbi ne tik Lietuvai, bet ir platesniam regionui. Dėl to, anot jo, bet kokia mokestinė iniciatyva turi būti subalansuota taip, kad vienu metu būtų apsaugoti vartotojų interesai ir išlaikytas stabilus benzino, dyzelino bei aviacinių degalų tiekimas.

    Lietuvoje šis klausimas buvo aptartas ir su „Orlen Lietuva“ atstovais, o pati mokesčio konstrukcija, ministro teigimu, turėtų maksimaliai priartėti prie Lenkijos sprendimo, paliekant tik nedidelius administracinius skirtumus. Tokia logika grindžiama tuo, kad degalų rinka Baltijos regione yra itin jautri tiek kainodarai, tiek logistikos grandinėms.

    ES kontekstas ir viršpelnių logika

    Viršpelnių apmokestinimo idėja pastaraisiais metais periodiškai grįžta į Europos darbotvarkę, ypač kai dėl geopolitinių įtampų ir žaliavų kainų svyravimų išauga energetikos įmonių pelningumas. Tokie sprendimai paprastai pristatomi kaip laikinos priemonės, skirtos dalį netikėtai išaugusio pelno nukreipti vartotojų naštai mažinti ar biudžeto spragoms dengti.

    Lietuvos ministras atkreipė dėmesį, kad šio tipo sprendimai yra jautrūs tarptautinei konkurencijai, todėl koordinavimas bent jau regioniniu mastu laikomas kritiškai svarbiu. Panašiai anksčiau yra pasisakiusi ir Europos Komisija, vertindama, jog skirtingi nacionaliniai režimai gali paskatinti tiekimo perskirstymą ir kainų disbalansą.

    Mažeikių gamykla ir įmonės rezultatai

    „Orlen Lietuva“ yra viena didžiausių pramonės įmonių šalyje: ji valdo Mažeikių naftos perdirbimo kompleksą ir Būtingės terminalą, o įmonėje dirba daugiau nei 1 500 žmonių. Bendrovė taip pat yra reikšminga Klaipėdos SGD ir skystųjų energijos produktų terminalų operatoriaus KN Energies klientė, todėl jos veikla turi svorį ir suskystintų dujų, ir naftos produktų logistikoje.

    Skelbiama, kad 2025 metais „Orlen Lietuva“ pajamos siekė apie 5,21 mlrd. eurų, tai yra maždaug 5 proc. mažiau nei 2024 metais. Tuo pat metu įmonė perdirbo 9,4 mln. tonų žaliavos ir dirbo apie 90,6 proc. pajėgumu, o perdirbimo apimtys, lyginant su ankstesniais metais, augo 5,5 proc.

    Bendrovės vadovas Dariuszas Zonenbergas yra pažymėjęs, kad didesnę gamybą skatino gerėjusi makroekonominė aplinka ir efektyvesnis gamybos planavimas. Vis dėlto rinkos dalyviams svarbiausia išlieka tai, kaip galimas viršpelnių mokestis būtų sukonstruotas praktiškai ir ar jis nepakeistų investicijų bei tiekimo sprendimų regione.