CP v2

Tag: Orlen Synthos Green Energy

  • OSGE prašo valstybės paramos mažiesiems branduoliniams reaktoriams: Energetikos ministerija žada analizes

    Ko siekia OSGE?

    Orlen Synthos Green Energy (OSGE) pateikė Energetikos ministerijai prašymą pradėti darbus dėl valstybės pagalbos modelio mažiesiems moduliniams branduoliniams reaktoriams. Bendrovė siekia, kad būsimos elektrinės galėtų gauti finansinį stabilumą per kontraktą dėl skirtumo.

    Pagal viešai aptariamą OSGE planą, Lenkijoje būtų vystoma iki 14 BWRX-300 tipo reaktorių programa keliuose miestuose. Tokiam mastui reikalingas aiškus reguliavimas, ilgalaikė energetikos strategija ir suderintas finansavimo mechanizmas.

    Kas yra kontraktas dėl skirtumo?

    Kontraktas dėl skirtumo yra schema, kai gamintojui nustatoma orientacinė elektros kaina, o vėliau skirtumai tarp rinkos ir sutartos kainos perskirstomi. Jei rinkos kaina viršija sutartą, gamintojas grąžina skirtumą, o jei būna mažesnė, kompensuojama gamintojui.

    Tokia sistema Europoje taikoma įvairiems mažai anglies dvideginio išskiriantiems projektams, tačiau branduolinėje energetikoje ji vertinama ypač jautriai dėl didelių pradinių investicijų ir ilgo projektų ciklo. Kadangi tai laikoma valstybės pagalba, paprastai reikia Europos Komisijos pritarimo.

    Ministerija vėsina lūkesčius

    Energetikos ministerija, reaguodama į OSGE iniciatyvą, kol kas neskuba žadėti konkrečių sprendimų. Ministerija pabrėžia, kad pateiktas prašymas yra platus, todėl jį teks vertinti teisiniu, ekonominiu ir poveikio rinkai aspektais.

    Resortas taip pat primena, kad mažiesiems moduliniams reaktoriams dar nėra iki galo suformuotų procedūrų ir aiškaus nacionalinio rėmo, kaip tokie projektai galėtų būti remiami. Dėl to procesas, net ir pradėjus nagrinėjimą, greičiausiai užtruks.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    OSGE prašymas išryškina didesnę problemą, su kuria susiduria ne tik Lenkija: SMR projektai sparčiai reklamuojami kaip lankstesnė branduolinės energetikos forma, tačiau jų ekonominiai modeliai ir reguliavimo praktika Europoje dar tik formuojasi. Investuotojams svarbiausia yra kainų prognozuojamumas, o valstybei ir vartotojams tai reiškia klausimą, kas prisiima riziką.

    Kol kas aišku viena: be politinio sprendimo dėl SMR vietos energetikos strategijoje ir be Europos Komisijai priimtino valstybės pagalbos modelio, didelio masto mažųjų reaktorių programa gali likti planų stadijoje. Todėl artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps ne į pažadus, o į tai, ar valstybė apskritai pasirinks kurti paramos schemą.

  • Lenkijos SMR artėja prie starto: „GE Hitachi“ įvardijo 2028 metus, pirmosios kilovatvalandės – 2030-aisiais

    Lenkija vis garsiau kalba apie mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) startą, o technologijos tiekėja „GE Hitachi Nuclear Energy“ teigia matanti realų kelią iki statybų šios dekados pabaigoje. Bendrovė nurodo 2028 metus kaip tikslą pradėti BWRX-300 projekto statybos darbus, jei reguliavimo procedūros vyks pagal planą.

    Planuojama, kad pirmoji elektra iš tokio reaktoriaus galėtų pasiekti tinklą 2030-ųjų pradžioje, o Lenkija siekia tapti viena pirmųjų šios technologijos įgyvendintojų Europoje. Kompanija pabrėžia, kad argumentas investuotojams yra jau prasidėjusi to paties tipo reaktoriaus statyba Kanadoje.

    Kas yra BWRX-300 ir kodėl svarbu Kanada

    BWRX-300 yra apie 300 megavatų galios mažasis modulinis reaktorius, kurį „GE Hitachi“ pristato kaip supaprastintą verdančio vandens reaktoriaus technologijos versiją. SMR koncepcija remiasi mažesniais vienetais, kuriuos teoriškai galima greičiau projektuoti, lengviau standartizuoti ir etapais diegti skirtingose vietose, priklausomai nuo pramonės ar regiono poreikių.

    Kanados Darlingtono projektas šioje istorijoje tampa svarbiausiu „realybės patikrinimu“: tai nebe vien planai ir pristatymai, o reali statybų aikštelė su gautais leidimais ir vykdomais darbais. Tokia praktinė pažanga mažina vieną didžiausių SMR rinkos problemų Europoje – investuotojų skepticizmą, ar technologija išties bus pastatyta laiku.

    „Mes nebekalbame apie koncepciją dokumente. Tai realus projektas, o Kanadoje pirmoji elektra iš BWRX-300 gali būti pagaminta apie 2030 metus“, – sakė „GE Hitachi Nuclear Energy“ atstovė Dagmara Peret.

    Lenkijos grafikas: dokumentai ir leidimai

    Pagal viešai aptariamą planą, „GE Hitachi“ rengia dokumentaciją Lenkijos branduolinės priežiūros institucijoms, o statybos leidimų kelias laikomas kritine projekto dalimi. Bendrovė tikisi, kad paraiška dėl statybos leidimo galėtų būti pateikta artimiausiu metu, o realūs darbai prasidėtų 2028 metais.

    SMR šalininkai akcentuoja, kad mažesnis blokas gali būti įgyvendinamas greičiau nei tradicinis didelis reaktorius, o moduliškumas teoriškai leidžia kartoti tuos pačius sprendinius keliose vietose. Vis dėlto rinkoje pabrėžiama ir kita taisyklė: pirmieji projektai dažniausiai užtrunka ilgiau, o tik vėlesnės statybos realiai pajunta standartizacijos naudą.

    „Norėtume pradėti statybas 2028 metais. Tokį reaktorių įmanoma pastatyti maždaug per trejus metus, todėl pirmoji elektra Lenkijoje galėtų pasirodyti 2030-ųjų pradžioje“, – sakė Dagmara Peret.

    Didžiausia rizika – specialistų trūkumas

    Net ir sudėliojus realistišką technologinį grafiką, sektoriui išlieka žmogiškųjų išteklių klausimas. „GE Hitachi“ atstovė pabrėžia, kad didžiausiu iššūkiu gali tapti kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, jei panašiu metu startuotų ir SMR projektai, ir didžiosios branduolinės energetikos statybos.

    Branduolinė statyba reikalauja ne tik inžinierių, bet ir tūkstančių aukštos kvalifikacijos techninių profesijų darbuotojų: suvirintojų, betonuotojų, montuotojų, kokybės kontrolės specialistų. Dėl to įmonės vis dažniau kalba apie poreikį iš anksto stiprinti profesinį rengimą, bendradarbiavimą su universitetais ir mokyklomis bei ilgalaikį darbuotojų pritraukimą.

    „Jei statybos prasidės 2028 metais, o didelės branduolinės energetikos projektai startuos panašiu metu, reikės milžiniško skaičiaus technikų ir statybos specialistų. Šiuo klausimu būtina pasirūpinti jau dabar“, – sakė Dagmara Peret.

    Energetikos požiūriu SMR Lenkijoje būtų siejami su dviem tikslais: užtikrinti stabilų, nuo oro sąlygų nepriklausomą elektros gamybos pajėgumą ir sudaryti sąlygas pramonei mažinti emisijas. Tačiau galutinį tempą nulems ne vien technologija, o leidimai, tiekimo grandinės, finansavimo modelis ir tai, ar pavyks laiku paruošti žmones, kurie tuos reaktorius realiai pastatys ir eksploatuos.