CP v2

Tag: Ornitologai

  • Odesoje sunerimo dėl „skėrių“ antplūdžio: ekspertas paaiškino, kas iš tiesų užplūdo miestą

    Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis paplito vaizdai iš Odesos, kur gatvėse, šaligatviuose ir parkuose žmonės fiksavo didelių vabzdžių sankaupas. Dalis gyventojų sunerimo, kad tai gali būti skėrių antplūdis, galintis sukelti rimtų padarinių.

    Tačiau specialistai ragina nepainioti rūšių: pasak Ukrainos žiniasklaidoje cituojamo ornitologo, mieste pastebėti vabzdžiai nėra skėriai. Jo teigimu, Odesoje masiškai pasirodė pilkieji žiogai, kurie skiriasi ir išvaizda, ir elgsena.

    Eksperto aiškinimu, staigesnį pilkųjų žiogų gausėjimą galėjo lemti švelnesnė žiema bei šilta ir drėgna pavasario pradžia. Tokios sąlygos daugeliui vabzdžių palankios, nes didina išgyvenamumą ir spartina dauginimąsi.

    Jei populiacija tam tikroje teritorijoje išauga, dalis žiogų gali įgyti vadinamąją ilgiasparnę formą, kuri geriau prisitaikiusi skristi didesnius atstumus. Tai reiškia, kad vabzdžiai aktyviau migruoja, ieškodami naujų vietų.

    Pasak ornitologo, žiogai dažnai migruoja naktį ir orientuojasi pagal dangaus šviesulius. Miesto dirbtinis apšvietimas gali klaidinti, todėl vabzdžiai neretai sutraukiami į ryškiau apšviestas vietas, kur jų sankaupos tampa itin pastebimos.

    Tokiais atvejais įspūdis, kad „miestą užplūdo skėriai“, gali susidaryti vien dėl to, kad vabzdžiai susitelkia viešose erdvėse, o ne todėl, kad tai būtų žemės ūkiui pavojinga skėrių migracija.

    Pilkasis žiogas dažniau yra plėšrus vabzdys: minta smulkesniais vabzdžiais, lervomis, kai kuriais augalų kenkėjais, todėl ekosistemoje atlieka reguliuojantį vaidmenį. Be to, jis yra svarbi mitybos grandinės dalis, nes tampa maistu paukščiams.

    Skėriai paprastai siejami su visai kitu reiškiniu: tai dieną aktyvūs žolėdžiai, kurie palankiomis sąlygomis buriasi į didelius būrius ir gali niokoti pasėlius. Būtent toks elgesys ir kelia didžiausią riziką, kai kalbama apie „skėrių antplūdžius“.

    Skiriamasis požymis, į kurį atkreipia dėmesį specialistai, yra ūsai: žiogai dažniausiai turi ilgesnius, o skėrių ūsai trumpesni. Taip pat skiriasi kūno sandara ir judėjimas, nors paprastam stebėtojui iš pirmo žvilgsnio šie vabzdžiai gali pasirodyti panašūs.

    Specialistų vertinimu, pilkieji žiogai žmonių nepuola. Vis dėlto paimtas į rankas vabzdys gali gintis ir įkąsti ar stipriau suspausti žandikauliais, tačiau toks įkandimas nėra nuodingas ir paprastai didesnės grėsmės nekelia.

    Ekspertai ragina gyventojus vengti panikos ir, jei vabzdžių sankaupų daug, pirmiausia kreiptis į vietos tarnybas ar gamtos specialistus, kurie gali tiksliau įvertinti situaciją ir, jei reikia, pasiūlyti priemones viešosioms erdvėms prižiūrėti.

  • Jerzykai nyksta per renovacijas: kaip termomodernizacija pražudo lizdus ir ką daryti

    Jerzykai į Lietuvą parskrenda gegužę ir užsibūna trumpai, dažniausiai iki rugpjūčio. Tai nedideli, iki 50 gramų sveriantys paukščiai, pasižymintys išskirtiniu greičiu: įprastai skraido maždaug 40–100 kilometrų per valandą, o ilgesniais maršrutais gali dar paspartėti.

    Ornitologai pabrėžia, kad jerzykai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia ore. Ne perėjimo metu jie gali maitintis, ilsėtis ir net miegoti skrydžio metu, todėl miestuose dažnai lieka nepastebimi, nors gyvena visai šalia žmonių.

    Kaip jerzykai gyvena miestuose

    Jerzykai dažniausiai peri pastatų plyšiuose, po stogais ir įvairiose fasadų ertmėse, kurios primena natūralias uolų angas. Dėl to daugelis gyventojų net nenutuokia, kad virš jų lango ar balkono gali būti įsikūrusi perinti pora.

    Šie paukščiai nėra triukšmingi kaimynai, o jų lizdai paprastai nematomi iš išorės. Vis dėlto jų priklausomybė nuo pastatų ertmių tampa silpnąja vieta, kai prasideda fasadų atnaujinimas.

    Kodėl termomodernizacija tampa spąstais

    Didžiausia grėsmė jerzykams miestuose siejama su pastatų šiltinimu ir sandarinimu. Renovacijų metu užtaisomi plyšiai ir angos, o kartu neretai sunaikinamos perėjimo vietos, ypač jei darbai vyksta vasarą, kai lizduose auga jaunikliai.

    „Per šiltinimo darbus angos dažnai užsandarinamos neįvertinus, kad jose peri jerzykai, ir tada žūsta tiek suaugę paukščiai, tiek jaunikliai“, – sako ornitologė Marcelina Poddaniec.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis darbų vyksta be tinkamo suderinimo ir be realios situacijos patikrinimo. Problema paaštrėja tada, kai ornitologinės apžiūros atliekamos formaliai ir neužfiksuoja aktyvių lizdaviečių.

    Ką galima padaryti, kad nežūtų

    Ekspertai pabrėžia, kad jerzykus galima apsaugoti, jei renovacija planuojama atsakingai. Pirmiausia rekomenduojama prieš darbus atlikti išsamią ornitologinę pastato apžiūrą ir sprendimus derinti su atsakingomis institucijomis, įskaitant Regiono aplinkos apsaugos struktūras.

    Praktiškai saugiausia renovacijas vykdyti ne per perėjimo sezoną, kad paukščiai tuo metu nebūtų užėmę ertmių. Jei darbai vis tiek planuojami vasarą, specialistai siūlo iš anksto, dar žiemą, laikinai uždengti angas, kad jerzykai ten nepradėtų perėti.

    Dar viena priemonė yra kompensacija, kai paliekamos specialios angos arba įrengiamos dirbtinės lizdavietės, pavyzdžiui, pritvirtinant lizdines dėžutes ant fasado. Tai leidžia suderinti energinio efektyvumo tikslus su biologinės įvairovės apsauga, kuri miestuose tampa vis svarbesne tema.