Latvija iki rugsėjo pabaigos planuoja visą rytinę sienos atkarpą aprūpinti automatizuotomis antidronų sistemomis. Apie tai viešai kalbėjo Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis, pabrėžęs tikslą užtikrinti ištisinę sienos stebėseną ir reagavimą su minimaliu karių skaičiumi.
Pasak ministro, siekiama, kad didelė dalis sprendimų būtų vykdoma nuotoliniu būdu, o technologijos leistų greitai aptikti, identifikuoti ir neutralizuoti bepiločius. Toks modelis ypač aktualus pasienyje, kur vien žmogiškais resursais nuolat užtikrinti budėjimą yra brangu ir sudėtinga.
Latvijos sprendimą spartinti darbus sustiprino įtampos regione ir pasikartojantys incidentai, kai į šalies oro erdvę patenka bepiločiai. NATO rytinio sparno valstybės pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja sabotažo ir provokacijų riziką, ypač prie sienų su Rusija ir Baltarusija.
Pranešama, kad gegužės 7 dieną į Latvijos oro erdvę iš Rusijos pusės įskrido keli dronai, o du jų nukrito ir apgadino infrastruktūrą, įskaitant degalų sandėlį. Vėlesnė vidinė analizė išryškino spragas ankstyvojo perspėjimo grandyje ir perėmimo priemonėse.
Birželio 8 dieną Latvijos oro erdvėje užfiksuotas dar vienas reikšmingas precedentas, kai NATO naikintuvai pirmą kartą numušė svetimą droną. Vis dėlto Latvija pabrėžia, kad aviacija laikoma antrine priemone, o pagrindinė atsakomybė teks antžeminiams sprendimams, kurie gali reaguoti greičiau ir veikti nuolat.
Projektui dar būtina įsigyti ir sujungti kelis elementus į vieną sistemą: radarus, pasyvaus stebėjimo jutiklius, elektroninės kovos priemones bei vieningą vadovavimo ir valdymo grandį. Derybos dėl dalies technologijų ir integracijos vyksta su viena partnere valstybe, tačiau jos pavadinimas kol kas neskelbiamas.
Ekspertai pažymi, kad modernios antidronų sistemos paprastai remiasi kelių sluoksnių logika: ankstyvas aptikimas, tikslus identifikavimas ir keli neutralizavimo būdai. Praktikoje tai gali būti ryšio slopinimas, navigacijos trikdymas, perėmimas specialiais įrenginiais arba kinetinis sunaikinimas, kai grėsmė yra patvirtinta.
Latvijos atvejis atspindi platesnę Europos tendenciją, kai dėl karo Ukrainoje pasikeitė požiūris į bepiločių grėsmę ir pasienio apsaugą. Valstybės vis dažniau investuoja į automatizaciją, kad galėtų uždengti didelius atstumus, sumažinti reakcijos laiką ir kartu išvengti nuolatinio didelių pajėgų dislokavimo.
Šiuo metu vienoje sienos atkarpoje jau veikia bandomasis automatinis sprendimas, skirtas testams ir personalo mokymui. Latvija tikisi, kad iki rudens pabaigos sistema bus išplėsta taip, jog realiu laiku stiprintų situacijos suvokimą ir sumažintų riziką, jog dronai nepastebėti pasiektų jautrią infrastruktūrą.