Tag: Oro gynybos sistemos

  • Centrinė Azija vis dažniau renkasi Kinijos ir Turkijos ginkluotę: kas stumia regioną nuo Rusijos?

    Centrinės Azijos šalys vis aktyviau diversifikuoja ginkluotės pirkimus ir dalį užsakymų perkelia į Kiniją, Indiją, Turkiją bei kai kurias Europos valstybes. Tai siejama su noru mažinti priklausomybę nuo Maskvos, taip pat su praktiniais sunkumais, kai rusišką techniką tampa sudėtingiau laiku gauti, prižiūrėti ir remontuoti.

    Pastaruosius dešimtmečius regiono kariuomenės daugiausia rėmėsi sovietinės kilmės arsenalais, o Rusija atliko pagrindinį vaidmenį tiekdama atsargines dalis, organizuodama apmokymus ir techninį aptarnavimą. Tačiau karo Ukrainoje ir sankcijų kontekste tiekimo grandinės tapo mažiau nuspėjamos, todėl valstybės ieško alternatyvų.

    Nauji pirkimai ir politinė žinutė

    Viešojoje erdvėje daugėja ženklų, kad regionas bando įsigyti skirtingų gamintojų oro gynybos, aviacijos ir bepiločių sistemų. Minimi tiek kiniški sprendimai, tiek turkiški kariniai dronai, o atskirais atvejais ir indiškos oro gynybos sistemos, nors dalis sandorių nėra iki galo patvirtinami oficialiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie sprendimai turi ir politinį krūvį: tai signalas, jog šalys siekia daugiau savarankiškumo Rusijos atžvilgiu. Kartu tai tampa derybine priemone, kai norima geresnių aptarnavimo sąlygų ar patikimesnio tiekimo, net ir neatsisakant turimos rusiškos technikos.

    Rusijos eksporto smukimas

    Tarptautiniai ginklų prekybos vertinimai rodo, kad Rusijos dalis pasaulinėje ginkluotės eksporto rinkoje pastaraisiais metais reikšmingai krito. Toks pokytis siejamas su karo poreikiais, gamybos pajėgumų įtampa, logistikos trikdžiais ir ribojimais, kurie paveikia tiek komponentų, tiek aptarnavimo paslaugų prieinamumą.

    Tuo pat metu kai kurių konkurentų, ypač Kinijos, pozicijos tarptautinėje rinkoje stiprėja. Centrinių Azijos valstybių akimis tai reiškia platesnį pasirinkimą, daugiau finansavimo modelių ir didesnes galimybes gauti techniką kartu su mokymais bei aptarnavimo paketais.

    Greito lūžio nebus

    Nors kryptis aiški, analitikai nemano, kad regionas greitai ir visiškai atsisakys rusiškų sistemų. Didelė dalis turimos technikos yra rusiškos kilmės, o jos eksploatacijai reikia suderintų amunicijos standartų, remonto bazės, specialistų parengimo ir atsarginių dalių.

    Ypač sudėtinga oro gynybos srityje, kur vien paleidimo įrenginių įsigyti nepakanka. Reikalingi radarai, ryšio sprendimai, valdymo centrai ir suderinamumas su turima infrastruktūra, todėl dažniau kalbama ne apie vieno tiekėjo pakeitimą kitu, o apie mišrų, kelių partnerių modelį.

    Todėl realiausias scenarijus artimiausiais metais yra laipsniška diversifikacija: dalis naujų pirkimų atiteks Kinijai, Turkijai ar Indijai, o rusiška įranga bus eksploatuojama toliau, kiek leis techninės galimybės ir aptarnavimo prieinamumas. Ši kryptis sustiprina regiono manevro laisvę, bet kartu didina integracijos ir logistikos iššūkius.

  • Nauji Lenkijos laivai be svarbiausių raketų: CAMM-MR gamyba stringa, aiškaus grafiko nėra

    Ambicijos ir realybė

    Lenkija pastaraisiais metais sparčiai didina oro gynybos ir laivyno pajėgumus, tačiau vienas svarbiausių projektų įstrigo. Kalbama apie vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų CAMM-MR gamybos ir technologijų perdavimo planą, kuris turėjo sustiprinti ir sausumos, ir jūrines sistemas.

    Raketos CAMM-MR buvo matomos kaip logiškas tęsinys po CAMM ir CAMM-ER įsigijimų, o kartu ir šansas Lenkijos pramonei pereiti į aukštesnį technologinį lygį. Visgi praėjus keleriems metams po politinių pareiškimų, gynybos ministerija pripažįsta, kad projektas tebėra analizės ir derinimų stadijoje.

    Kas yra CAMM, CAMM-ER ir CAMM-MR?

    CAMM šeimos raketos yra skirtos oro taikiniams naikinti ir gali būti naudojamos tiek antžeminėse oro gynybos sistemose, tiek laivuose. Bazinė CAMM versija siejama su maždaug 25 kilometrų nuotoliu, o CAMM-ER – su maždaug 45 kilometrų nuotoliu.

    CAMM-MR laikoma ambicingiausia šios šeimos kryptimi: ji projektuojama kaip vidutinio nuotolio sprendimas, galintis pasiekti apie 100 kilometrų. Tokia raketa leistų dengti gerokai didesnes teritorijas ir būtų ypač svarbi kuriant daugiasluoksnę oro gynybą, kur vieni efektoriai papildo kitus.

    Šiame kontekste Lenkijai svarbus ir technologinis aspektas: vietinė gamyba ir kompetencijų auginimas sumažintų priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Tačiau būtent finansavimas, apimtis ir realus technologijų perdavimo mastas kol kas lieka didžiausi klausimai.

    Kodėl tai svarbu programoms Narew ir Miecznik?

    CAMM-ER yra siejamos su Lenkijos trumpojo nuotolio oro gynybos programa Narew, kurioje numatyti dideli raketų ir paleidimo įrenginių kiekiai bei ilgas tiekimo laikotarpis. CAMM-MR turėjo būti kitas žingsnis – vidutinio nuotolio efektorius, padedantis užpildyti spragą tarp trumpojo ir didžiojo nuotolio sistemų.

    Ne mažiau svarbus ir karinio laivyno aspektas. Programoje Miecznik statomos naujos fregatos turėtų gauti priešlėktuvinę ginkluotę, tačiau be ilgesnio nuotolio raketų jų vaidmuo aprėpiant didesnę pakrantės dalį reikšmingai mažėja.

    Trumpesnio nuotolio raketos labiau tinka pačiai laivo savisaugai ir arti esančių vienetų dengimui. Jei tikslas – prisidėti prie platesnės oro gynybos užduoties virš pakrantės infrastruktūros ir didesnių miestų, būtini ilgesnio nuotolio sprendimai.

    Ministerijos pozicija: dar ieškomas finansavimo modelis

    Lenkijos gynybos ministerija, atsakydama į parlamentarų klausimus, nurodė, kad dėl CAMM-MR vis dar vyksta industriniai derinimai. Pabrėžiama, kad rengiama verslo logika ir ieškomas finansavimo modelis analitinei ir koncepcinei fazei, o gamybos bei bandymų grafikas dar turės būti apibrėžtas.

    „Vyksta darbai dėl verslo modelio ir finansavimo būdo analitinei ir koncepcinei fazei“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Bejda.

    Tokios formuluotės rodo, kad projektas dar nėra perėjęs į aiškiai finansuojamą, su terminais susietą įgyvendinimo etapą. Praktikoje tai reiškia, kad didelė dalis ankstesnių lūkesčių dėl greitos vietinės gamybos šiuo metu neturi tvirto pagrindo.

    Ką tai reiškia fregatoms ir pakrantės gynybai?

    Jei CAMM-MR nebus parengtos laiku, naujos fregatos ilgiau liks su trumpesnio nuotolio priešlėktuvinėmis raketomis. Tai nekeičia fakto, kad laivai galės gintis nuo dalies oro grėsmių, tačiau apriboja jų indėlį platesnėje oro gynybos architektūroje.

    Kartu didėja rizika, kad reikės „pereinamojo“ sprendimo – kitos raketos ar laikinos konfigūracijos, kol CAMM-MR subręs. Tokie tarpiniai sprendimai dažnai reiškia papildomas integracijos, apmokymų ir logistikos sąnaudas bei dar didesnį priklausomumą nuo tiekimo grandinių.

    Lenkijos atvejis taip pat primena bendrą Europos problemą: augant paklausai, gamybos pajėgumai ir technologijų perdavimas tampa ne tik pinigų, bet ir laiko klausimu. Dėl to net ir didelės vertės planai realybėje gali virsti ilgu, etapiniu procesu, kurį sunku sutalpinti į politinius ciklus.

  • Turkija skiria 2,46 mlrd. eurų „Aselsan“: rekordas ir ką tai reiškia Steel Dome oro gynybai

    Turkija pasirašė apie 2,46 mlrd. eurų vertės sutartis su gynybos pramonės milžine „Aselsan“ dėl hibridinių oro gynybos sistemų tiekimo. Tai didžiausias vienkartinis užsakymas per 51-erius metus trunkančią bendrovės istoriją. Sutartys siejamos su valstybės planu nuosekliai plėsti daugiasluoksnę oro gynybos architektūrą Steel Dome.

    Oficialiuose pranešimuose detalių nedaug: neatskleidžiama, kiek konkrečiai sistemų bus įsigyta, kokios bus jų konfigūracijos ir kokie numatyti tiekimo terminai. Vis dėlto pats apibūdinimas „hibridinės oro gynybos sistemos“ leidžia suprasti, kad kalbama ne apie vieną konkretų produktą, o apie kelių priemonių derinį. Tokia formuluotė dažniausiai reiškia, jog integruojami skirtingo nuotolio gynybos sprendimai, jutikliai ir valdymo elementai.

    Kas yra Steel Dome?

    Steel Dome nėra viena raketų sistema ar atskira baterija. Tai tinklas, kuriame sujungiami radarai, kiti sensoriai, ryšių grandys, vadovavimo ir valdymo sistemos bei skirtingo nuotolio ugnies priemonės. Tikslas yra vieningas oro situacijos vaizdas ir greitesnis sprendimų priėmimas, parenkant tinkamiausią priemonę konkrečiai grėsmei.

    Praktikoje tokia architektūra leidžia kurti kelių lygių gynybą: nuo artimojo nuotolio sprendimų, skirtų kovai su dronais ir klajojančia amunicija, iki sistemų, galinčių veikti prieš tolimesnio nuotolio grėsmes. Į šį „skydą“ Turkija įtraukia ir vietinius projektus, tarp jų Korkut, Gökberk ir Göker, taip pat HİSAR šeimos sistemas bei didesnio nuotolio SİPER.

    Ką signalizuoja rekordinis kontraktas?

    Naujoji 2,46 mlrd. eurų vertės sutartis pranoksta ankstesnius didelius „Aselsan“ susitarimus, susijusius su Turkijos oro gynyba. Pranešama, kad 2025 metų rugsėjį buvo skelbta apie maždaug 1,65 mlrd. eurų sandorį, o 2026 metų liepą – apie maždaug 1,47 mlrd. eurų vertės kontraktą, orientuotą į gamybos didinimą.

    Tai rodo dvi kryptis: pirma, Ankara didina išlaidas būtent oro gynybos sričiai, antra, pirmenybę teikia vietinei pramonei ir integruotoms sistemoms, o ne pavieniams pirkiniams. Tokia strategija paprastai siejama su siekiu sumažinti priklausomybę nuo importo, sutrumpinti tiekimo grandines ir sparčiau plėsti pajėgumus.

    „Aselsan“ augimas ir užsakymų portfelis

    „Aselsan“ yra didžiausia Turkijos gynybinės elektronikos bendrovė, gaminanti radarus, ryšių ir elektroninės kovos sprendimus, optoelektroniką, vadovavimo sistemas bei oro gynybos komponentus. Įmonė taip pat aktyviai dirba eksporto rinkose ir skelbia tiekianti produkciją dešimtims valstybių.

    Finansiniai rodikliai iliustruoja mastą: 2025 metais „Aselsan“ pranešė apie 4 mlrd. JAV dolerių pajamas, o užsakymų portfelis siekė 20,4 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus apytiksliai pagal pastarųjų metų valiutų kursų intervalus, tai atitinka maždaug 3,7 mlrd. eurų pajamas ir apie 18,8 mlrd. eurų užsakymų portfelį.

    Naujas rekordas sustiprina signalą, kad Steel Dome vystymas tampa ilgalaikiu, didelės apimties valstybiniu projektu. Kartu tai rodo, kad Turkijos oro gynybos modernizavimas vis labiau remiasi integracija į vieną sistemą, kurioje svarbi ne tik raketų ar pabūklų gausa, bet ir sensorių, ryšių bei valdymo sąveika.

  • Kijevas skelbia: Rusija per birželį neteko per 2 000 artilerijos sistemų – kas pasikeitė fronte

    Kijevas skelbia: Rusija per birželį neteko per 2 000 artilerijos sistemų – kas pasikeitė fronte

    Skelbiami birželio nuostoliai

    Ukrainos pareigūnai skelbia, kad birželį Rusijos pajėgos neteko 2 074 artilerijos sistemų, kurios buvo sunaikintos arba išvestos iš rikiuotės. Palyginimui, gegužę, pagal tuos pačius duomenis, tokių nuostolių fiksuota 1 993.

    Ukrainos gynybos institucijos teigia, kad toks skaičius prilygtų daugiau nei 110 įprastų artilerijos divizionų komplektacijai. Vis dėlto šių skaičių nepriklausomai patvirtinti sudėtinga, o Rusija išsamių savo nuostolių ataskaitų paprastai neskelbia.

    Smūgiai logistikai ir užnugariui

    Kijevas šį augimą sieja su programa „Logistics Lockdown“, kurios tikslas – didinti smūgių vidutiniais nuotoliais pajėgumą ir nuosekliai taikyti į Rusijos logistikos grandines. Tokia taktika grindžiama prielaida, kad artilerijos ugnies intensyvumą labiausiai riboja šaudmenų ir degalų tiekimas, o ne vien tik pabūklų skaičius.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina dažniau skelbia atakuojanti šaudmenų sandėlius, logistikos centrus, degalų bazes, transporto maršrutus ir kitą karinę infrastruktūrą už fronto linijos. Teigiama, kad tai gali mažinti Rusijos galimybes palaikyti ilgalaikį ir masinį apšaudymą artilerija.

    Kitos technikos netektys ir kontekstas

    Be artilerijos, Ukrainos pusė tvirtina, kad birželį buvo sunaikinta ar apgadinta 12 878 karinės technikos vienetai, įskaitant transporto priemones ir degalų cisternas. Mėnesiu anksčiau skelbtas skaičius siekė 8 612, tačiau ir šie duomenys remiasi vienos pusės pateikiamomis ataskaitomis.

    Taip pat skelbiama apie 103 tankų, 197 šarvuotųjų kovos mašinų ir 60 oro gynybos sistemų netektis per birželį. Ukrainos gynybos institucijos šį oro gynybos nuostolių rodiklį įvardija kaip didžiausią per maždaug dvejus metus, tačiau nepriklausomi analitikai pabrėžia, kad tikslus abiejų pusių nuostolių mastas išlieka sunkiai patikrinamas.

    Karo dinamikoje tokios ataskaitos dažnai naudojamos informaciniame lauke, todėl vertinant skaičius svarbu atsižvelgti į metodikos skirtumus ir patikros ribotumą. Ekspertai paprastai rekomenduoja šiuos duomenis sieti su platesniais požymiais, tokiais kaip apšaudymo intensyvumo kaita, logistikos sutrikimų požymiai ir geografiniai smūgių taikiniai.