Tag: Oro kroviniai

  • DHL vadovas apie Lenkiją: prekyba augs sparčiau nei ES, o Portas Lenkija dar kelia klausimų

    Pasaulinė prekių prekyba artimiausiais metais turėtų augti sparčiau nei praėjusį dešimtmetį, nepaisant muitų, karinių konfliktų ir geopolitinės įtampos. Tai rodo naujausios DHL analizės išvados, pristatytos Varšuvoje, kur bendrovė aptarė ir Lenkijos vaidmenį Europos tiekimo grandinėse.

    Pagal DHL „Globalization Tracker“ prognozes, prekių prekyba iki 2029 metų vidutiniškai didės po 3,4 proc. per metus. Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2026 metų pirmoje pusėje fiksuotas vienas didžiausių prekybos pagreičių per apie 15 metų, neskaičiuojant išskirtinio atšokimo po pandemijos.

    Vienu svarbiausių augimo variklių įvardijamas investicijų bumas, susijęs su dirbtinis intelektas plėtra. DHL vertinimu, technologijos ir prekės, reikalingos DI infrastruktūrai, 2025 metais sudarė apie 42 proc. pasaulinės prekybos augimo, o 2026 metų pirmą ketvirtį jų indėlis dar labiau išaugo.

    Lenkija kaip prekybos laimėtoja

    DHL vadovai akcentuoja, kad Lenkija išsiskiria kaip viena ryškiausių dabartinių pokyčių pasaulinėje prekyboje laimėtojų. Per pastarąjį dešimtmetį šalies prekių prekyba, DHL pateikiamais skaičiavimais, augo daugiau nei du kartus sparčiau nei pasaulio vidurkis ir gerokai sparčiau nei Europos Sąjungos.

    Prognozuojama, kad ši persvara turėtų išlikti ir ateinančiais metais: Lenkijos prekybos augimas, lyginant su pasauliniu tempu, turėtų būti didesnis, o ES kontekste skirtumas dar ryškesnis. DHL tai sieja su investicijų pritraukimu, gamybos modernėjimu, palankia geografine padėtimi ir išvystyta transporto infrastruktūra.

    „Aiškiai sutinku, kad Lenkija yra viena iš dabartinės tarptautinės prekybos aplinkos laimėtojų, o tai patvirtina ir istoriniai duomenys, ir prognozės“, – sakė Niujorko universiteto Stern mokyklos profesorius Stevenas A. Altmanas, prisidėjęs prie DHL ataskaitos rengimo.

    Eksportas, logistika ir gamybos kokybės šuolis

    DHL vertinimu, Lenkijos ekonomikos ryšys su tarptautine prekyba stiprėjo nuosekliai: eksporto dalis šalies ekonomikoje per kelis dešimtmečius reikšmingai išaugo. Tuo pat metu didelė eksporto dalis ir toliau lieka susieta su ES rinka, kas užtikrina stabilias tiekimo grandines ir prognozuojamą paklausą.

    Pasak DHL, kinta ir Lenkijos vaidmuo jų tinkle: šalis svarbi ne vien kaip didelė rinka ar tranzito taškas, bet ir kaip vis labiau pažangios gamybos vieta. Tai reiškia didesnį aukštos vertės ir laikui jautrių siuntų srautą, kuriam būtinas greitis ir patikimumas.

    „Lenkija labai sąmoningai naudoja savo intelektinį kapitalą ir žmonių įgūdžius vis pažangesnių technologijų produktų gamybai, o mums tai beveik idealus rinkos modelis“, – sakė DHL Express vadovas Johnas Pearsonas.

    Portas Lenkija: potencialas, bet be pažadų

    Didėjant Lenkijos svarbai regione, diskusijose neišvengiamai atsiranda ir planuojamas naujas oro uostas bei transporto mazgas Portas Lenkija. DHL atstovai patvirtino, kad su projekto komanda vyksta darbinės konsultacijos dėl krovininės aviacijos infrastruktūros ir galimų scenarijų.

    Vis dėlto bendrovė kol kas vengia konkrečių įsipareigojimų, nes tokio masto mazgas reikštų ne tik naujas investicijas, bet ir esamų procesų bei srautų perplanavimą keliuose objektuose. DHL pabrėžia, kad sprendimai priklausys nuo projekto brandos, sąlygų ir realios naudos klientams.

    „Nuolat analizuojame savo tinklą ir esame atviri naujoms galimybėms, jei jos padeda klientams ir paslaugų kokybei. Mūsų komanda Lenkijoje atidžiai stebės naujo oro uosto plėtrą ir vertins, kiek jis atitinka ateities poreikius“, – sakė J. Pearsonas.

    Šiame kontekste DHL taip pat skelbia apie planuojamas investicijas Centrinėje ir Rytų Europoje iki 2030 metų, kurios apimtų logistikos infrastruktūrą, transporto tinklus, ekspreso paslaugas ir sandėliavimo sprendimus. Lenkija įvardijama kaip viena pagrindinių šio regioninio plano krypčių, o dalis projektų siejama ir su oro krovinių plėtra.

  • Lenkija nori tapti oro krovinių centru: kodėl 1,4 proc. ES dalis vis dar išsprūsta?

    Lenkija vis dažniau minima kaip šalis, galinti sustiprinti savo vaidmenį oro krovinių logistikoje: turi naujų terminalų, palankią geografinę padėtį ir augantį vežėjų bei siuntėjų susidomėjimą. Tačiau sektoriaus atstovai perspėja, kad dalis krovinių ir toliau bus nukreipiama į užsienį, jei valstybė nepaspartins procedūrų ir nepagerins reguliavimo.

    Europos oro uostų duomenys rodo, kad 2025 metais oro krovinių apimtys Europoje augo, o visoje Europos Sąjungoje perkrauta beveik 15 mln. tonų. Tuo pat metu Lenkijos dalis išlieka nedidelė ir sudaro apie 1,4 proc. bendro ES oro krovinių srauto, todėl šalis pagal mastą vis dar atsilieka nuo didžiųjų Vakarų Europos centrų.

    Kodėl kroviniai „išvažiuoja“ į užsienį

    Rinkos dalyviai kaip vieną svarbiausių kliūčių įvardija sudėtingas muitines ir mokesčių administravimo procedūras. Dėl ilgų ir ne visada prognozuojamų procesų dalis siuntų vietoje aptarnavimo Lenkijoje pasirenkama tvarkyti kaimyninėse šalyse, ypač ten, kur procedūros laikomos greitesnėmis.

    Lenkijos infrastruktūros viceministras Maciejus Lasekas yra pripažinęs, kad dalis problemų susijusi ne vien su transporto politika, o ir su finansų administravimu. Pasak jo, vyksta dialogas ir darbas darbo grupėse, tačiau verslas tikisi greitesnių sprendimų, nes prarandami srautai reiškia prarastas pajamas ir konkurencingumą.

    „Kalba eina ne tik apie muitines, bet ir apie atidėtą PVM. Pokyčiams reikia laiko, kurio praktiškai neturime, nes dėl dabartinių procedūrų kroviniai įforminami ne Lenkijoje“, – sakė Maciejus Lasekas.

    Daugiau skrydžių ir lankstesnės taisyklės

    Oro krovinių plėtra dažnai priklauso nuo to, kiek šalis turi tarptautinių maršrutų, nes didelė dalis krovinių keliauja keleiviniais orlaiviais. Todėl aviacijos sektorius pabrėžia, kad skrydžių tinklo plėtra automatiškai didina ir krovinių „prijungiamumą“ prie pasaulinių tiekimo grandinių.

    Logistikos atstovai taip pat ragina liberalizuoti kai kurias reguliacines nuostatas ir atnaujinti senas dvišales aviacijos sutartis, kurios riboja naujų maršrutų atidarymą. Verslo požiūriu, kuo daugiau vežėjų gali lanksčiai planuoti skrydžius ir krovinių operacijas, tuo didesnė tikimybė, kad srautai liks šalies oro uostuose.

    Susidomėjimas iš Azijos auga, bet trūksta lėktuvų

    Lenkijos krovinių aptarnavimo bendrovės teigia, kad užklausų iš Azijos vežėjų netrūksta, o šalies oro uostai vertinami kaip patrauklūs regionui. Vis dėlto praktinė kliūtis yra pasaulinis krovininių orlaivių trūkumas ir ilgi naujų lėktuvų pristatymo terminai, todėl dalis planų nukeliami į šio dešimtmečio pabaigą.

    Rinkoje juntama ir platesnė tendencija: e. prekybos srautai bei tiekimo grandinių persitvarkymas po pandemijos išaugino poreikį greitesniam pristatymui, tačiau kartu padidino spaudimą oro uostams, vežėjams ir valstybinėms institucijoms veikti kaip vienai sistemai. Be prognozuojamo reguliavimo ir aiškių taisyklių investicijos į terminalus ne visada virsta realiu krovinių augimu.

    Lenkijos tikslas tapti regioniniu oro krovinių centru remiasi ir infrastruktūros plėtra. Valstybės ir oro uostų valdytojai kalba apie didesnius pajėgumus ateityje, tačiau rinka akcentuoja, kad vien terminalų neužtenka: lemiami bus greitesni procesai, daugiau skrydžių ir konkurencingos sąlygos vežėjams.