CP v2

Tag: Oro policija

  • F-16 virš rytų Lenkijos kelia nerimą: kariuomenė aiškina, kodėl tai dažnai tėra rutininė procedūra

    Rytų Lenkijos gyventojai pastaruoju metu vis dažniau girdi naktimis ar paryčiais kylant budinčius naikintuvus F-16. Dėl to kyla klausimų, ar tai susiję su tiesiogine grėsme, ar su įprastomis NATO oro erdvės apsaugos procedūromis.

    Lenkijos kariuomenės vadovybė savo pranešime pabrėžia, kad budinčių orlaivių pakėlimas dažniausiai yra rutininė oro policijos misijų dalis. Tai reiškia, kad pajėgos reaguoja į situaciją regione, stebi oro erdvę ir yra pasirengusios užkirsti kelią galimiems pažeidimams.

    „Budinčių naikintuvų F-16 ir sąjungininkų orlaivių pakėlimas yra standartinė procedūra, o ne signalas apie tiesioginę grėsmę“, – sakė Lenkijos kariuomenės atstovas spaudai pulkininkas Marekas Pietrzakas.

    Kariuomenė akcentuoja, kad oro erdvė stebima visą parą, o oro gynybos sistemos išlieka nuolatinėje parengtyje. Lenkijos oro gynyba veikia integruotai su NATO, todėl informacija ir sprendimai koordinuojami su sąjungininkų struktūromis, vertinant bendrą situaciją rytiniame flange.

    Padidėjęs jautrumas rytiniuose regionuose siejamas su karo Ukrainoje fone pasitaikančiais incidentais: į Lenkijos teritoriją yra patekę dronų nuolaužų, fiksuota įtartinų objektų, o taip pat aptartos situacijos, kai Rusijos raketos ar jų fragmentai atsidūrė netoli sienos. Net jei tokie atvejai nesukelia tiesioginės žalos, jie didina įtampą ir kelia reikalavimą aiškiau bei greičiau informuoti visuomenę.

    Ekspertai pažymi, kad rizika netyčia pažeisti kaimyninių šalių oro erdvę išauga, kai vykdomi intensyvūs smūgiai Ukrainai ir naudojamos sparnuotosios raketos ar dronai. Dalis tokių taikinių gali skristi arti sienų, o navigacijos sutrikimai ar techninės paklaidos kartais lemia nukrypimus nuo planuotos trajektorijos.

    Lenkijos gynybos institucijos taip pat pripažįsta, kad greita komunikacija yra kritiškai svarbi. Po ankstesnių incidentų viešai aptarta, jog vietos bendruomenėms trūko tikslių ir savalaikių pranešimų, todėl atsirado interpretacijų ir gandų, dar labiau didinančių nerimą.

    Atsakydama į tai, Lenkijos gynybos ministerija yra skelbusi planus plėsti gyventojų perspėjimą trumposiomis žinutėmis, kad informacija pasiektų žmones anksčiau, dar pakėlus budinčius naikintuvus. Taip pat numatoma peržiūrėti sirenų įjungimo praktiką ir krizinių pranešimų logiką, kad ji geriau atitiktų realias grėsmes ir gyventojų poreikius.

    Artimiausiais metais oro erdvės apsauga rytų Lenkijoje turėtų dar stiprėti, nes plečiami radarų pajėgumai, modernizuojamos oro gynybos sistemos ir didinamas jų tarpusavio suderinamumas. Kartu su techniniais sprendimais vis dažniau akcentuojama ir visuomenės informavimo svarba, kad žmonės aiškiai suprastų, kada naikintuvų pakėlimas reiškia realią grėsmę, o kada tai yra įprasta prevencinė priemonė.

  • Virš Baltijos vėl perimtas rusų žvalgybinis Il-20M: provokacijos, artėjančios prie Lenkijos krantų

    Antradienį prieš pietus virš Baltijos jūros dar kartą buvo perimtas Rusijos žvalgybinis lėktuvas Il-20M. Apie incidentą pranešė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, nurodęs, kad lėktuvas fiksuotas maždaug 56 kilometrų atstumu į šiaurės vakarus nuo Košalino.

    Lenkijos gynybos ministerija pabrėžė, kad orlaivis Lenkijos oro erdvės nepažeidė ir skrido tarptautinėje erdvėje virš jūros. Vis dėlto skrydis įvardytas kaip provokacinio pobūdžio veikla, skirta tikrinti NATO valstybių budrumą ir reagavimo greitį.

    „Rusija dar kartą vykdo provokacinius veiksmus prie NATO valstybių sienų, tikrindama Aljanso gynybos sistemų budrumą ir parengtį“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kas žinoma apie šios savaitės atvejus

    Tai jau antras toks perėmimas šią savaitę. Pirmadienį Lenkijos pajėgos skelbė identifikavusios panašų incidentą maždaug 60 kilometrų atstumu į šiaurės vakarus nuo Lebos, o dar vienas perėmimas fiksuotas ir praėjusį penktadienį.

    Tokiuose epizoduose dažnai kartojasi tie patys požymiai: skrydis be pateikto skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu, kuris civilinėje aviacijoje padeda identifikuoti orlaivį. Tai apsunkina oro eismo kontrolės darbą ir didina riziką, ypač intensyvaus civilinio skrydžių srauto regione.

    Kaip vyksta perėmimas virš jūros

    Perėmimas tarptautinėje oro erdvėje paprastai reiškia greitą reagavimą pakeliant budinčią naikintuvų porą. Pagrindinis tikslas yra identifikuoti orlaivį: priartėti saugiu atstumu, vizualiai patvirtinti tipą, žymenis, įvertinti elgesį ir, jei įmanoma, užmegzti ryšį radijo kanalais.

    Jei lėktuvas neatsako ar elgiasi nestandartiškai, jis gali būti palydimas, kol palieka konkrečios šalies atsakomybės zoną, o informacija perduodama sąjungininkams. Tokios procedūros laikomos standartine praktika, tačiau jos reikalauja griežtos drausmės, kad būtų išvengta incidentų ore.

    Kodėl Baltija išlieka įtampos zona

    Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais karinis aktyvumas prie NATO rytinio flango tapo intensyvesnis, o Baltijos regionas išlieka viena jautriausių erdvių. Ekspertai ne kartą yra pažymėję, kad skrydžiai be atsakiklio ir be skrydžio plano gali būti naudojami ne tik žvalgybai, bet ir NATO oro gynybos reakcijos laikui bei procedūroms tikrinti.

    Regiono oro erdvės stebėseną ir reagavimą sustiprina NATO oro policijos misija Baltic Air Policing, kurioje dalyvauja įvairių šalių naikintuvai. Kartu situaciją virš Baltijos nuolat stebi ir regiono valstybės, tarp jų Lenkija, Švedija, Danija bei Vokietija.

  • Virš Baltijos Lenkijos naikintuvai identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20: ką tai signalizuoja NATO

    Pirmadienį prieš vidurdienį virš Baltijos jūros, maždaug 60 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Lenkijos pakrantės, Lenkijos karinių oro pajėgų budintys naikintuvai perėmė ir identifikavo Rusijos žvalgybinį orlaivį Il-20. Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad šalies oro erdvė pažeista nebuvo.

    Pasak pareigūnų, Rusijos orlaivis skrido tarptautinėje oro erdvėje, tačiau be skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu. Tokia praktika apsunkina civilinės aviacijos eismo valdymą, nes dispečeriai ir kiti orlaiviai ne visada gali patikimai nustatyti skrydžio duomenis ir ketinimus.

    „Mūsų budinti naikintuvų pora virš Baltijos jūros identifikavo Rusijos žvalgybinį Il-20. Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Perėmimas šiuo atveju reiškia standartinę NATO ir regiono valstybių taikomą procedūrą, kai prie valstybių sienų ar atsakomybės zonos artėjantis neidentifikuotas orlaivis vizualiai atpažįstamas, su juo bandoma užmegzti ryšį ir prireikus jis palydimas. Dažniausiai tai daroma siekiant užtikrinti situacijos kontrolę ir išvengti incidentų ore.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad panašūs atvejai pastarosiomis savaitėmis kartojasi, o Baltijos regione Rusijos kariniai skrydžiai su išjungtais atsakikliais tapo dažnesni po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Gynybos ekspertai tokius skrydžius sieja su bandymais tikrinti NATO reagavimo laiką, oro gynybos budėjimo procedūras ir bendrą situacijos stebėseną.

    Kodėl išjungtas atsakiklis kelia rizikų?

    Atsakiklis yra viena svarbiausių priemonių, padedančių civilinei ir karinei oro eismo kontrolei greitai identifikuoti orlaivį, matyti jo bazinius duomenis ir atskirti jį nuo kitų taikinių. Kai atsakiklis išjungtas, didėja neapibrėžtumas, o tai ypač jautru intensyvaus civilinio eismo regionuose.

    Tokiose situacijose NATO šalys paprastai taiko budėjimo režimą, kai naikintuvai pakeliami greitam reagavimui ir vizualiai patvirtina, koks orlaivis skrenda bei kokia jo elgsena. Tai leidžia iš anksto sumažinti klaidingo vertinimo riziką ir užtikrinti, kad incidentas neperaugtų į pavojingą eskalaciją.

    Kaip tai susiję su NATO stebėsena Baltijoje?

    Baltijos regione oro situaciją nuolat stebi tiek nacionalinės pajėgos, tiek sąjungininkų mechanizmai, įskaitant NATO oro policijos ir greitojo reagavimo elementus. Praktikoje tai reiškia nuolatinį radarų darbą, bendrą informacijos apsikeitimą ir pasirengimą pakelti naikintuvus, kai atsiranda neidentifikuotas ar nestandartiškai besielgiantis taikinys.

    Šis perėmimas nebuvo susijęs su oro erdvės pažeidimu, tačiau jis dar kartą primena, kad Baltijos jūra išlieka viena jautriausių Europos zonų, kur karinė ir civilinė aviacija veikia greta. Kiekvienas skrydis be skrydžio plano ar su išjungtu atsakikliu didina incidento tikimybę, todėl tokie veiksmai atidžiai vertinami NATO valstybėse.

  • Utenos apskrityje oro atakos perspėjimas keičiamas į geltoną: radarai objektų nefiksuoja

    Utenos apskrityje oro atakos perspėjimas keičiamas į geltoną: radarai objektų nefiksuoja

    Utenos apskrityje oro atakos perspėjimo lygis pakeistas į geltoną. Tai reiškia, kad gyventojams nebereikia būti priedangose, tačiau rekomenduojama iš anksto nusimatyti artimiausias saugias vietas ir išlikti budriems.

    Sprendimas priimtas po to, kai stebėjimo sistemose objektai radaruose nebebuvo fiksuojami. Tarnybos pabrėžia, kad situacija gali greitai kisti, todėl svarbu sekti oficialius pranešimus ir laikytis nurodymų.

    NATO naikintuvai toliau tęsia kovinį patruliavimą palei Lietuvos sieną. Tokios misijos yra įprasta oro policijos ir sustiprinto budrumo priemonė, skirta užtikrinti oro erdvės kontrolę bei operatyviai reaguoti į galimus pažeidimus ar neidentifikuotus skrydžius.

    Geltonas perspėjimo lygis paprastai reiškia padidintą pasirengimą ir prevenciją, o ne tiesioginę grėsmę konkrečiai vietovei. Gyventojams patariama pasitikrinti, kur yra artimiausios priedangos, pasirūpinti įkrautais ryšio įrenginiais ir turėti galimybę greitai gauti pranešimus.

    Institucijos ragina neplatinti nepatvirtintos informacijos ir vadovautis tik oficialiais kanalais. Esant naujiems duomenims, perspėjimo lygis gali būti peržiūrėtas, o gyventojai informuoti papildomai.

  • Virš Estijos numuštas Ukrainos dronas: NATO F-16 sprendimas ir Rusijos grasinimai Baltijai

    Virš Estijos numuštas Ukrainos dronas: NATO F-16 sprendimas ir Rusijos grasinimai Baltijai

    Virš pietinės Estijos antradienį NATO oro policijos misiją vykdantis naikintuvas F-16 numušė, kaip manoma, į Baltijos regioną nuklydusį Ukrainos droną. Tai pirmas viešai įvardijamas atvejis, kai NATO orlaivis Baltijos šalių danguje numuša, kaip teigiama, Ukrainai priskiriamą bepilotį aparatą.

    Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė, kad sprendimą lėmė drono skrydžio trajektorija ir rizika saugumui. Pasak jo, vertinant skrydžio kryptį, buvo nuspręsta, kad objektą būtina neutralizuoti dar ore.

    Estijos sprendimas ir Ukrainos atsiprašymas

    Estijos pareigūnai nurodė, kad dronas, tikėtina, nebuvo nukreiptas į Estijos taikinius, o galėjo būti skirtas smūgiams prieš Rusijos objektus. Vis dėlto patekęs į šalies oro erdvę jis tapo neatidėliotinu oro gynybos klausimu, todėl buvo pasirinktas numušimo scenarijus.

    Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhii Tykhyi pranešė, kad Ukrainos ir Estijos specialistai dirba kartu, siekdami išsiaiškinti incidento aplinkybes ir sumažinti panašių atvejų riziką ateityje. Kyjivas viešai atsiprašė Estijos ir pabrėžė, kad situacija vertinama kaip netyčinis incidentas.

    „Atsiprašome Estijos ir visų mūsų Baltijos draugų dėl tokių netyčinių incidentų“, – sakė Heorhii Tykhyi.

    Ukrainos pusė taip pat teigė, kad Rusija esą sąmoningai bando nukreipti Ukrainos dronus Baltijos šalių kryptimi, pasitelkdama elektroninės kovos priemones. Pasak Kyjivo, tokie veiksmai gali būti derinami su dezinformacijos kampanijomis, siekiant kelti įtampą tarp Ukrainos ir ją remiančių valstybių.

    Rusijos pareiškimai ir Baltijos šalių reakcija

    Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) pareiškė, kad Ukraina neva rengia dronų atakas prieš Rusiją, pasitelkdama Baltijos šalių teritoriją, ir pagrasino atsakomaisiais veiksmais. Maskva savo teiginiuose ypač minėjo Latviją, tvirtindama, kad Ryga esą sutiko leisti vykdyti operacijas iš Latvijos teritorijos.

    Latvija ir Ukraina tokius kaltinimus atmetė, pavadindamos juos dar viena dezinformacijos kampanija. Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa viešai pareiškė, kad šalis niekada nesuteikė leidimo naudoti savo teritoriją ar oro erdvę smūgiams prieš Rusiją ar bet kurią kitą valstybę.

    „Rusija yra agresorė, o Ukraina turi teisę gintis“, – sakė Evika Siliņa.

    Kodėl tokie incidentai tampa vis jautresni

    Karui Ukrainoje tampant vis labiau dronų ir elektroninės kovos konfliktu, vis dažniau fiksuojami atvejai, kai bepiločiai aparatai nuklysta už planuotos skrydžio zonos ribų. Tokie incidentai ypač jautrūs NATO rytiniame flange, kur bet koks oro erdvės pažeidimas vertinamas per kolektyvinės gynybos, eskalacijos ir civilinės saugos prizmę.

    Praktikoje tai reiškia, kad valstybės, vykdančios oro policijos misijas, turi priimti sprendimus realiu laiku, remdamosi objekto elgsena, skrydžio parametrais ir galimu pavojumi ant žemės. Nors tokiais atvejais siekiama maksimaliai sumažinti įtampą, kiekvienas numuštas dronas tampa informacinio karo dalimi, kurioje Maskva ir Kyjivas pateikia skirtingas įvykių versijas.

    Šis epizodas, be kita ko, išryškina ir poreikį stiprinti regioninį koordinavimą: nuo greito oro erdvės stebėjimo duomenų apsikeitimo iki aiškių procedūrų, kaip elgtis, kai į NATO oro erdvę patenka nežinomas ar galimai kovinis bepilotis aparatas.