CP v2

Tag: Oro uostų plėtra

  • Krokuvos oro uostas fiksuoja rekordinį pelną: suplanuotos premijos ir koreguojama plėtros strategija

    Rekordiniai skaičiai po 2025 metų

    Krokuvos Jono Pauliaus II tarptautinis oro uostas (Balicė) suskaičiavo 2025 metų rezultatus ir skelbia rekordinį pelną. Po mokesčių oro uostas uždirbo apie 67 mln. eurų grynojo pelno – maždaug 36 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Kartu augo ir veiklos rodikliai: EBITDA siekė apie 83 mln. eurų. Oro uostas pabrėžia, kad tokius skaičius daugiausia lėmė istoriškai didelis keleivių srautas.

    Keleivių srautas augo sparčiau nei planuota

    Per 2025 metus Krokuvos oro uostas aptarnavo 13 248 355 keleivius – tai apie 20 proc. daugiau nei 2024 metais. Šis augimas leido didinti pajamas iš aviacinių paslaugų, komercinių nuomų ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros.

    Oro uostas nurodo, kad 2026 metų pradžia taip pat buvo aktyvi: iki gegužės pabaigos paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 5 550 000 keleivių. Tai rodo, kad paklausa išlieka aukšta, tačiau kartu kelia spaudimą infrastruktūrai.

    Rizikos: Artimieji Rytai ir auganti konkurencija

    Nors rezultatai įspūdingi, oro uosto vadovybė įvardija rizikas, kurios gali paveikti 2026 metų planus. Tarp artimiausių veiksnių minimas neapibrėžtumas Artimuosiuose Rytuose, nes skrydžiai į šį regioną sudaro apie 4 proc. keleivių srauto.

    Ilgesniu laikotarpiu Krokuvos oro uostas mato grėsmę iš kitų Lenkijos oro uostų infrastruktūros plėtros ir planuojamo Port Polska projekto su geležinkelio mazgu. Tokie projektai gali perbraižyti keleivių srautų pasiskirstymą ir maršrutų ekonomiką regione.

    „Remiantis istoriniais duomenimis, keleivių srautas į Artimuosius Rytus sudaro apie 4 proc. Toks sumažėjimas neturėtų reikšmingai paveikti 2026 metų planinių srautų ir pajamų, tačiau konflikto plėtra gali didinti sąnaudas, ypač dėl energijos kainų“, – teigiama oro uosto vadovybės ataskaitoje.

    Investicijos ir būtinybė keisti ilgalaikius planus

    Krokuvos oro uostas vykdo didžiausią investicijų programą savo istorijoje: numatyta 19 projektų, kurių bendra vertė siekia apie 970 mln. eurų. Didžiausias dėmesys skiriamas keleivių patirčiai ir pralaidumui didinti, kad oro uostas galėtų aptarnauti sparčiai augančius srautus.

    Vienas labiausiai pažengusių projektų – keleivių terminalo plėtra vakarinėje pusėje. Sutartis pasirašyta 2026 metų gegužės 13 dieną, o darbų vertė siekia apie 124 mln. eurų, o naujos dalies atidarymas planuojamas 2029 metų viduryje.

    Vis dėlto strategiškai svarbiausia laikoma naujos kilimo ir tūpimo tako statyba. Planuojama, kad takas bus 2 800 metrų ilgio ir 45 metrų pločio, o projektą siekiama užbaigti iki 2031 metų pabaigos, nors tikslus grafikas dar gali keistis.

    Premijos ir didžiausia išlaidų eilutė

    Rekordinį pelną oro uostas ketina dalinai nukreipti darbuotojams: numatytas bazinių atlyginimų didinimas 2026 metų sausio 1 dieną ir 2026 metų liepos 1 dieną, taip pat išlaikomas priedas prie atlyginimo. Be to, žadamos papildomos premijos už viršytus 2025 metų keleivių srauto tikslus.

    Oro uosto pateiktais duomenimis, didžiausia 2025 metų sąnaudų dalis buvo susijusi su darbuotojais: atlyginimai ir kitos su personalu susijusios išmokos sudarė apie 51,47 proc. visų kaštų. Tai rodo, kad augant apimtims didėja ir poreikis investuoti į žmones, užtikrinančius sklandų oro uosto darbą.

  • Krokuvos Balicės oro uostas plečia terminalą: apie 125 mln. eurų investicija ir 11 naujų vartų iki 2029-ųjų

    Sutartis pirmajam etapui

    Krokuvos Balicės oro uostas pradeda didžiausią infrastruktūrinę plėtrą savo istorijoje: pasirašyta sutartis dėl pirmojo keleivių terminalo plėtros etapo. Darbus vykdys bendrovė „Mostostal Warszawa“, o investicijos vertė siekia apie 125 mln. eurų.

    Projekto tikslas – išplėsti keleivių aptarnavimo erdves ir padidinti pralaidumą, kad oro uostas galėtų patogiau aptarnauti augantį srautą. Naująsias erdves keleiviams planuojama atverti iki 2029 metų vidurio.

    Kas keisis terminale?

    Pirmojo etapo metu numatoma įrengti naujas išvykimo laukimo zonas, suformuoti 11 papildomų įlaipinimo vartų ir sukurti išėjimus į teleskopinius trapus. Taip pat suplanuoti trys nauji bokštai su laiptinėmis, kurie padės geriau paskirstyti keleivių srautus.

    Terminale turėtų atsirasti 54 pasų kontrolės kabinos ir 20 automatinių ABC vartų, o komercinė dalis bus plečiama nauju prekybos ir maitinimo pasažu. Oro uostas skelbia, kad atnaujinimai orientuoti ir į keleivius su negalia – numatomi sprendimai, gerinantys judėjimo ir aptarnavimo patogumą.

    „Ši sutartis yra dar vienas žingsnis, kad infrastruktūra spėtų paskui įspūdingą keleivių srauto augimą“, – sakė infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Pralaidumas ir ilgalaikiai planai

    Po pirmojo etapo įgyvendinimo oro uosto pralaidumas turėtų siekti apie 4 400 keleivių per valandą. Oro uosto vadovybė teigia, kad tai leis patogiau aptarnauti iki 16 mln. keliautojų per metus, o užbaigus visus etapus iki 2032 metų – iki 20 mln. keleivių per metus.

    Plėtra planuojama taip, kad darbai būtų įgyvendinami etapais, o oro uostas galėtų veikti ir investicijų metu. Tokia praktika dažnai taikoma sparčiai augančiuose regioniniuose oro uostuose, kur svarbu ne tik išplėsti erdves, bet ir išlaikyti paslaugų tęstinumą.

    Tvarumo sprendimai pastate

    Ant pastato stogo numatyta įrengti saulės elektrinių modulius, o viduje – pilkojo vandens sistemą, leidžiančią pakartotinai panaudoti vandenį ūkio reikmėms. Tokie sprendimai tampa vis dažnesni Europos oro uostuose, siekiančiuose mažinti energijos ir vandens sąnaudas.

    Uosto teigimu, modernizacija apims ir technologinius sprendimus, kurie turėtų pagreitinti keleivių kelionę nuo registracijos iki įlaipinimo. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį automatizuotų patikrų vaidmenį ir geriau suprojektuotus srautų koridorius.

    „Žinome, kad terminalo plėtra oro uostui yra kritiškai svarbi. Esame pasirengę darbams ir sieksime aukščiausių kokybės standartų“, – sakė „Mostostal Warszawa“ vadovas Jorge Calabuig Ferre.

  • Krokuvos Balicų oro uostas atidaro laikiną ne Šengeno terminalą: daugiau vietos ir greitesnės eilės

    Nauja erdvė ne Šengeno skrydžiams

    Krokuvos Balicų oro uoste balandžio 30 dieną keleiviams atveriamas laikinas terminalas, skirtas išvykstantiems už Šengeno erdvės ribų. Naujoji laukimo ir įlaipinimo zona įrengta buvusiame krovinių terminalo pastate, kuris per trumpą laiką buvo pritaikytas keleivių srautams.

    Oro uostas teigia, kad sprendimas turėtų sumažinti spūstis piko metu ir padidinti bendrą aptarnavimo patogumą. Didesnį poreikį ypač jaučia ne Šengeno krypčių keleiviai, kuriems taikomos papildomos pasienio ir dokumentų patikros procedūros.

    Kas pasikeis keleiviams?

    Laikinoje zonoje įrengta apie 4 500 kvadratinių metrų ploto erdvė su 632 sėdimomis vietomis ir šešiais naujais įlaipinimo vartais. Oro uoste jau veikia 18 vartų, tačiau papildoma infrastruktūra turėtų pagerinti srautų paskirstymą, kai vienu metu išvyksta keli tarptautiniai reisai.

    Skaičiuojama, kad oro uosto pralaidumas gali augti nuo maždaug 1 800 iki 2 700 keleivių per valandą. Praktikoje tai turėtų reikšti trumpesnes eiles prie įlaipinimo vartų ir patogesnį laukimą po saugumo patikros.

    Testas su savanoriais ir investicijos mastas

    Prieš oficialų atidarymą oro uostas surengė naktinį funkcionalumo testą, kuriame dalyvavo apie 300 savanorių. Jie imitavo realią kelionę nuo registracijos ir bagažo pridavimo iki dokumentų patikros ir patekimo į ne Šengeno zoną, o vėliau pateikė pastabas dėl navigacijos, patogumų ir prieinamumo.

    Projekto vertė siekia apie 6 650 000 eurų, perskaičiavus iš zlotų. Investicija pristatoma kaip laikinas sprendimas, skirtas suteikti oro uostui „kvėpavimo“ iki platesnės plėtros darbų pabaigos.

    „Nuo pirmos idėjos iki statybų pabaigos prireikė vos devynių mėnesių. Nusprendėme negriauti krovinių terminalo dalies ir čia įrengti laukimo erdves, tai laikinas sprendimas, padėsiantis iki didžiosios plėtros pabaigos“, – sakė Krokuvos oro uosto valdybos atstovas Januszas Kardasińkis.

    Kodėl ne Šengeno srautai tampa iššūkiu?

    Balicų oro uostas yra didžiausias regioninis oro uostas Lenkijoje, pernai aptarnavęs apie 13 500 000 keleivių, iš kurių daugiau nei 30 proc. sudarė užsieniečiai. Vasaros sezonu maršrutų tinklas siekia apie 180 krypčių, o dalis jų yra už Šengeno ribų, todėl keleivių srautai čia dažnai susikerta su intensyviomis patikros procedūromis.

    Papildomas spaudimas oro uostams kyla ir dėl ES planuojamų bei etapais diegiamų pasienio valdymo pokyčių, įskaitant atvykimo ir išvykimo registravimo sistemas trečiųjų šalių piliečiams. Tokie sprendimai, nors ir skirti saugumui bei kontrolei stiprinti, realybėje dažnai reiškia ilgesnes procedūras, todėl oro uostai ieško būdų, kaip didinti erdves ir gerinti srautų valdymą.

    Oro uostas prognozuoja, kad šiemet keleivių skaičius gali priartėti prie 15 000 000. Dalis šio augimo bus suvaldoma būtent naujoje laikinoje ne Šengeno zonoje, kuri turėtų sumažinti ankstesnį infrastruktūros trūkumą piko metu.