Etiopijoje ginkluotos grupuotės, kurios prieš kelerius metus kovojo skirtingose fronto pusėse Tigrajaus kare, paskelbė sudarančios bendrą karinį aljansą. Pasak Tigrajaus žmonių išlaisvinimo fronto (TPLF), siekiama nuversti ministro pirmininko Abiy Ahmedo vyriausybę ir įvesti pereinamąją administraciją.
Afrikos Sąjungos vertinimu, pastaraisiais mėnesiais tiek federalinė valdžia, tiek TPLF telkė pajėgas prie šiaurinio regiono ribų. Tai sustiprino baimes, kad šalis gali vėl grįžti į plataus masto konfliktą, kurio metu, tarptautinių institucijų skaičiavimais, galėjo žūti iki 600 000 žmonių.
„Mes ką tik suformavome aljansą, bendradarbiaujame su keliomis grupėmis, o tikslas – pašalinti režimą ir sudaryti sąlygas pereinamajai vyriausybei“, – sakė TPLF viceprezidentas Amanuelis Assefa.
Skelbiama, kad į aljansą įtrauktos tigrajų pajėgos, Amharų nacionalistinės Fano milicijos ir Oromo išlaisvinimo armija (OLA), taip pat dar keturios grupės iš trijų kitų regionų. Tai reikštų, kad naujasis blokas veikia maždaug pusėje iš 12 Etiopijos regioninių valstijų.
Anot TPLF atstovų, koordinavimas tarp grupių trunka ilgiau nei metus, o aljansui turėtų vadovauti Fano lyderis Zemene Kasse. Vis dėlto stebėtojai atkreipia dėmesį, kad tokia sąjunga gali būti trapi, nes ją sudaro skirtingų ideologijų ir interesų jėgos, anksčiau kovojusios tarpusavyje.
Abejonės dėl aljanso galimybių
Tigrajaus karas prasidėjo 2020 metų lapkritį, kai federalinės pajėgos ėmėsi veiksmų prieš TPLF, ilgus dešimtmečius dominavusį Etiopijos politikoje. Po dvejų metų, 2022 metų lapkritį, buvo pasirašytas Pretorijos susitarimas, turėjęs užbaigti konfliktą ir pradėti demobilizaciją.
Pagal susitarimą TPLF turėjo nusiginkluoti ir susilaikyti nuo karinės mobilizacijos, tačiau procesas įstrigo, o įtampa vėl ėmė augti. Situaciją dar labiau komplikavo teritoriniai ginčai, ypač dėl Vakarų Tigrajaus, kurį po karo administravo amharų pajėgos.
Taikos ir konfliktų studijų profesorius Kjetilis Tronvollis viešai kėlė klausimą, ar sukilėlių aljansas pajėgs išlaikyti ilgalaikį karą prieš federalinę valdžią, turinčią modernių žvalgybos ir dronų pajėgumų. Jo vertinimu, koordinuotas veikimas galėtų atverti valdžiai kelis frontus vienu metu, tačiau tai nebūtinai reiškia greitą pergalę.
Dar vienas smurto židinys vakaruose
Tuo pat metu vakarinėje Gambelos srityje, netoli Pietų Sudano sienos, fiksuotas atskiras smurto proveržis. Organizacija Gydytojai be sienų pranešė, kad per susirėmimus žuvo mažiausiai 12 žmonių, o dešimtys buvo sužeisti.
Gambeloje dažni vietiniai konfliktai, o papildomą įtampą didina pabėgėlių srautai: regione gyvena daugiau kaip 400 000 pabėgėlių, dauguma jų – iš Pietų Sudano. Kas konkrečiai atsakingas už naujausius susirėmimus, tuo metu aiškiai įvardyta nebuvo.
Etiopijoje ginkluoti konfliktai pastaraisiais metais ypač stipriai veikia dvi didžiausias šalies teritorijas pagal gyventojų skaičių – Oromiją ir Amharą. Federalinės pajėgos su OLA kovoja nuo 2018 metų, o Fano milicijos sukilo 2023 metais po valdžios bandymų jas nuginkluoti, taip dar labiau apsunkindamos ir taip trapią pokario tvarką.