Tag: Orų prognozė

  • Kurki jau dygsta masiškai: šios miško vietos dabar duoda pilniausius krepšius

    Šiltesnės dienos ir drėgnos naktys paprastai sukuria palankiausias sąlygas dygti voveraitėms, dar vadinamoms pieprzniu valgomuoju. Būtent toks orų derinys dažniausiai pradeda ankstyvąjį sezoną, kai grybautojai vis dažniau iš miško grįžta su geltonais radiniais.

    Voveraitės vertinamos dėl ryškaus aromato, tvirtos tekstūros ir to, kad jos dažnai auga grupėmis. Todėl radus vieną, verta sustoti ir atidžiai apžiūrėti kelis metrus aplink, nes netoliese neretai slepiasi visas jų plotelis.

    Kur voveraites rasti pirmiausia?

    Dažniausiai voveraičių ieškoma spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač ten, kur vyrauja pušys ir eglės. Tačiau jų galima aptikti ir šalia lapuočių, pavyzdžiui, ąžuolų ar bukų, jei tik dirvožemis ir paklotė tinkami.

    Gera užuomina yra rūgštesnė dirva, samanos ir storesnis miško paklotės sluoksnis, kuris ilgiau išlaiko drėgmę. Praktikoje tai reiškia, kad verta tikrinti vietas, kur žemė neperdžiūsta net po kelių sausesnių dienų.

    Patyrę grybautojai dažnai apžiūri miško takų pakraščius, lengviau praeinamus retmius ir vietas, kur pro medžių lajas prasiskverbia saulė. Tokiose zonose dirva sušyla, bet drėgmė dar išlieka, todėl voveraitės gali pasirodyti staiga ir gausiai.

    Kaip rinkti, kad miškas atsilygintų?

    Radus voveraičių, svarbiausia neskubėti ir jų neišplėšti su žemėmis. Grybo vaisiakūnį geriausia atsargiai išsukti arba nupjauti aštriu peiliuku prie pat žemės, kad būtų kuo mažiau pažeista grybiena.

    Smulkiausius, dar vos išlindusius grybus pravartu palikti augti, ypač jei planuojate į tą pačią vietą sugrįžti po kelių dienų. Taip pat po rinkimo naudinga lengvai pridengti vietą samanomis ar paklote, kad atvira grybiena neperdžiūtų.

    Grybams laikyti tinkamiausias yra laidus orui krepšys ar pintinė, nes plastike jie greitai kaista ir drėksta. Be to, vėdinimas padeda išsaugoti jų tvirtumą ir sumažina gedimo riziką dar miške.

    Kokia temperatūra ir lietus duoda didžiausią derlių?

    Voveraitėms palankiausias scenarijus dažniausiai yra kelių dienų lietus, po kurio ateina šiltesnis periodas. Kai dirva prisigeria drėgmės, o oras staigiau sušyla, po 2–5 dienų miškuose neretai prasideda ryškesnis dygimas.

    Jei prognozėse matyti tvankesnės, su perkūnija ateinančios liūtys, tai dažnai būna ženklas planuoti išvyką į mišką netrukus po kritulių. Voveraitės gali ištverti trumpesnę sausrą, tačiau tuomet jos dažniau slepiasi samanose, o radiniai būna smulkesni ir sausesni.

    Renkant grybus svarbu prisiminti ir saugumą: imkite tik gerai atpažįstamas rūšis, venkite pramoninių teritorijų ir judrių kelių pakraščių. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl grybo tapatybės ar būklės, jį geriau palikti miške.

  • Gegužės 11-osios naktį prognozuojamos šalnos iki 6 laipsnių šalčio: kur ir kada smogs stipriausiai

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad gegužės 11 dienos naktį Lietuvoje numatomos šalnos. Ore vietomis temperatūra gali nukristi iki 1–6 laipsnių šalčio, o dirvos paviršiuje šalnų tikimybė bus didesnė ir apims daugiau vietovių.

    Tokios šalnos pavojingiausios aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu, kai po šiltesnių dienų augalai ima sparčiai augti. Net trumpas temperatūros kritimas žemiau nulio gali pažeisti žiedus, jaunus ūglius ir ką tik pasodintus daigus.

    Kur šalnos tikėtinos labiausiai?

    Šalnos dažniausiai stiprėja giedromis, ramiomis naktimis, kai greitai atvėsta žemės paviršius. Dėl vietinių sąlygų labiau rizikuoja žemesnės reljefo vietos, daubos, atviros laukymės, taip pat priemiesčiai ir užmiesčio teritorijos.

    Dirvos paviršiuje temperatūra įprastai būna žemesnė nei 1,5–2 metrų aukštyje, todėl net ir tada, kai ore fiksuojama silpna neigiama temperatūra, prie žemės ji gali būti dar keliais laipsniais mažesnė. Dėl to ypač pažeidžiami daržai, uogynai ir šilumamėgiai augalai.

    Ką verta padaryti iš vakaro?

    Jei planuojate apsaugoti jautrius augalus, dažniausiai veiksmingiausios priemonės yra uždengimas agroplėvele ar lengvu audiniu, taip pat vazoninių augalų perkėlimas į pastogę. Svarbu, kad danga neliestų žiedų ar lapų, nes šalčio pažeidimai gali atsirasti ir per kontaktą.

    Ūkininkams ir sodininkams tai signalas įvertinti riziką ankstyviems sodams bei uogynams: šalnos aktyvios vegetacijos metu gali lemti mažesnį derlių ar prastesnę vaisių kokybę. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba rekomenduoja sekti atnaujintas prognozes, nes šalnų stiprumas ir paplitimas gali kisti pagal debesuotumą ir vėjo sąlygas.

    „Gegužės 11-os naktį ore vietomis, dirvos paviršiuje daug kur numatomos šalnos iki 1–6 laipsnių šalčio“, – pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

  • Savaitgalį kaimynystėje laukia staigus vėsos lūžis: lietus, bet sekmadienį – ir saulė

    Savaitgalį kaimynystėje laukia staigus vėsos lūžis: lietus, bet sekmadienį – ir saulė

    Po šiltesnių ir vietomis net kaitrių dienų Lenkijoje savaitgalį prognozuojamas ramesnis, tačiau vėsesnis oras. Sinoptikai skelbia, kad per šalį slenkant atmosferos frontams daug kur pasirodys trumpalaikis lietus, o vietomis dar gali griaudėti perkūnija.

    Didžiausia audrų tikimybė numatoma penktadienį, ypač pietiniuose regionuose, tačiau šeštadienį ir sekmadienį orai turėtų tapti stabilesni. Vėjas daug kur išliks silpnas arba vidutinio stiprumo, o staigių temperatūros šuolių nenumatoma.

    Šeštadienį temperatūra dažniausiai svyruos apie 10–17 laipsnių šilumos. Vėsiausia turėtų būti šalies šiaurės rytuose, o pietuose dėl didesnio debesuotumo vietomis tikėtinas lietus.

    Sekmadienį prognozės palankesnės: daugelyje vietovių dažniau pasirodys saulė, o šiluma grįš stipriau. Šilčiausia gali būti pietuose ir vakaruose, kur oras sušils iki maždaug 20–21 laipsnio, o vėsiausia išliks šiaurės rytuose.

    Artėjant pirmadieniui šilumos turėtų būti dar daugiau, tačiau kartu didės ir vasariškų liūčių bei perkūnijų rizika. Sinoptikai atkreipia dėmesį, kad tokiomis sąlygomis krituliai gali būti labai netolygūs: vienur palyti trumpai, kitur iškristi smarkesnis lietus.