CP v2

Tag: OSINT

  • Ukrainos dronai smogė „Gazprom“ strategijai: 3 200 km reidas pasiekė Rusijos Arktį

    Ukrainos dronai smogė „Gazprom“ strategijai: 3 200 km reidas pasiekė Rusijos Arktį

    Ukrainos tolimojo nuotolio dronai, kaip skelbia regiono pareigūnai ir atvirųjų šaltinių analitikai, pasiekė vieną svarbiausių Rusijos dujų regionų – Jamalo Nencų autonominę apygardą. Taikiniu įvardijamas Novyj Urengojaus kondensato paruošimo transportui objektas, siejamas su „Gazprom“ infrastruktūra.

    Atstumas iki Novyjo Urengojaus nuo Ukrainos sienos, priklausomai nuo skaičiavimo taško, siekia apie 2 800–3 200 kilometrų. Jei šie duomenys pasitvirtins, tai būtų vienas tolimiausių viešai dokumentuotų Ukrainos smūgių Rusijos teritorijoje, perkeliantis rizikos zoną į Arkties kryptį.

    Kas žinoma apie incidentą

    Jamalo Nencų apygardos gubernatorius Dmitrijus Artiuchovas pranešė, kad virš miesto fiksuotas dronų išpuolis, o gaisras kilo nukritus nuolaužoms. Pasak jo, žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra, o tarnybos vertina padarytą žalą.

    Vietos vaizdo įrašuose, kuriuos analizavo OSINT bendruomenės, matyti ugnis ir tamsūs dūmai pramoninėje zonoje. Pranešimuose taip pat minėtas slėgio sumažinimas technologinėse linijose, kas gali reikšti apsauginius veiksmus arba laikiną procesų stabdymą.

    Kuo svarbus Novyj Urengojus

    Novyj Urengojus dažnai vadinamas Rusijos dujų sostine: mieste ir jo apylinkėse sutelkta didelė dalis gavybos ir paruošimo infrastruktūros. Minimas objektas, remiantis viešai skelbiamais aprašymais, apdoroja kondensatą iš kelių stambių telkinių, o projektiniai pajėgumai siekia apie 19,5 mln. tonų per metus.

    Tokie pramoniniai mazgai svarbūs ne tik vidaus tiekimui, bet ir eksporto grandinei, nes užtikrina žaliavos paruošimą transportavimui. Dėl to bet koks sutrikimas, net ir trumpalaikis, gali turėti domino efektą logistikai, remonto grafikams ir atsarginiams pajėgumams.

    Signalas apie didėjantį nuotolį

    Su Ukrainos dronų gamyba siejama bendrovė „Fire Point“ socialiniuose tinkluose netiesiogiai sureagavo į pranešimus, užsimindama apie smūgį už daugiau nei 3 200 kilometrų. Oficialaus Ukrainos karinės vadovybės patvirtinimo atskiru pranešimu tuo metu nebuvo.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečia smūgių geografiją, taikydamasi į energetikos infrastruktūrą, kuri, Kyjivo vertinimu, finansuoja karo tęsimą. Tolimojo nuotolio dronų kampanija taip pat verčia Rusiją perskirstyti oro gynybos resursus, nes apsaugos poreikis plečiasi nuo pietinių regionų iki tolimos šiaurės.

  • Rusijos „Geraň-4“ dronas nuskriejo 960 km: Ukraina įspėja, kad tokio nuotolio dar nebuvo

    Rusijos „Geraň-4“ dronas nuskriejo 960 km: Ukraina įspėja, kad tokio nuotolio dar nebuvo

    Rekordinis skrydis per Ukrainą

    Ukrainos stebėsenos kanalai ir OSINT analitikai pranešė apie, jų teigimu, rekordinį Rusijos reaktyvinio „Geraň-4“ tipo drono skrydį. Skelbiama, kad per vieną ataką jis galėjo įveikti apie 960 kilometrų, o tai būtų didžiausias iki šiol viešai fiksuotas šios klasės dronų nuotolis.

    Pasak skelbiamų duomenų, dronas esą pakilo iš poligono Gvardijske Kryme ir pasiekė Torčyno apylinkes. Stebėtojai nurodo, kad maršrutas galėjo driektis virš kelių Ukrainos sričių, o vėliau krypti į vakarus.

    Ukrainos oro gynybą stebintys šaltiniai taip pat mini konkretų aptikimo laiką Volynėje ankstyvą rytą. Jei šie duomenys pasitvirtintų, tai reikštų, kad Rusijos naudojami reaktyviniai „Shahed“ šeimos analogai įgauna naują operacinį gylį.

    Kodėl didesnis nuotolis keičia situaciją

    Kariniai analitikai jau anksčiau pabrėžė, kad Rusijos susitarimai su Iranu dėl „Shahed“ platformos leido Maskvai ne tik įsigyti dronų, bet ir perimti technologijas bei plėsti gamybą. Dėl to Rusija palaipsniui kuria ir modernizuoja savo versijas, Ukrainoje dažniausiai vadinamas „Geraň“.

    Ukrainos pusė pastaraisiais mėnesiais vis dažniau akcentuoja, kad naujesni „Geraň“ variantai gali būti greitesni ir sunkiau perimami. Skelbta, kad kai kurios modifikacijos, siejamos su reaktyviniais varikliais, gali pasiekti daugiau nei 300 kilometrų per valandą greitį, o atskirais atvejais minima ir gerokai didesnė riba.

    Tokia dinamika didina spaudimą Ukrainos priešdroninei gynybai, nes dalis perėmimo sprendimų buvo taikyti lėtesniems, stūmoklinius variklius turintiems dronams. Augant greičiui, perėmėjams ir oro gynybos grandinei lieka mažiau laiko reakcijai, o atakos „langas“ trumpėja.

    Kas gali didinti veikimo spindulį

    Ukrainos analitikų vertinimu, deklaruojamas tokio tipo dronų nuotolis dažnai minimas maždaug 550–850 kilometrų ribose, priklausomai nuo konfigūracijos ir šaltinio. Vis dėlto pažymima, kad skrydis didesniame aukštyje, pavyzdžiui, 5–7 kilometrų, teoriškai gali reikšmingai pagerinti aerodinaminį efektyvumą ir padidinti nuotolį.

    Kartu aukštesnis skrydis turi akivaizdžią kainą: didėja tikimybė būti aptiktam radarais. Tačiau masinių atakų logikoje net ir didesnis aptikimas ne visada reiškia patikimą neutralizavimą, nes dalis taikinių gali praslysti dėl perkrovos, šaudmenų trūkumo ar riboto perėmėjų skaičiaus.

    Jei reaktyviniai „Geraň“ iš tiesų gali stabiliai skristi tolimais maršrutais, tai reikštų didesnę grėsmę platesnei Ukrainos teritorijai, įskaitant regionus, kurie anksčiau buvo laikomi mažiau pasiekiamais. Stebėtojai tokią tendenciją sieja su Rusijos pastangomis prisitaikyti prie Ukrainos oro gynybos ir ieškoti naujų atakos profilių.

  • Keistas „UFO“ formos dronas smogė Rusijos Ufai: OSINT sako, tokio modelio dar nematė

    Keistas „UFO“ formos dronas smogė Rusijos Ufai: OSINT sako, tokio modelio dar nematė

    Socialiniuose tinkluose pasirodžius vaizdo įrašams iš Ufos apylinkių, internautai ėmė spėlioti, kas danguje užfiksuota: tamsus, kampuotas, žemai skrendantis objektas. OSINT analitikai atkreipė dėmesį, kad pagal matomą siluetą tai nepanašu į anksčiau identifikuotus Ukrainos ilgojo nuotolio dronus.

    Neįprasta forma tapo pagrindu internetiniams juokams apie NSO, tačiau tokia etiketė šiuo atveju labiau apibūdina sunkiai atpažįstamą konstrukciją, o ne nežemišką kilmę. Kuo mažiau aiškus kontūras ir kuo prastesnė filmuota medžiaga, tuo daugiau erdvės interpretacijoms, ypač kai objektas primena vadinamuosius stealth tipo sprendimus.

    Kodėl Ufa yra jautrus taikinys

    Ufa, Baškortostano sostinė, yra vienas svarbiausių Rusijos petrochemijos centrų, esantis maždaug 1 400–1 600 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Mieste veikia keli dideli perdirbimo kompleksai, o tokios infrastruktūros sutrikdymas turi ne tik ekonominį, bet ir karinį poveikį, nes degalai ir naftos produktai yra kritiški logistikai.

    Vietos valdžia teigė, kad ataka esą buvo atremta, o dūmai kilo tik nuo numušto drono nuolaužų. Tuo metu Ukrainos pusė viešai yra kalbėjusi apie smūgius energetikos ir perdirbimo infrastruktūrai, tačiau konkretaus šio epizodo detalių ir panaudotos platformos oficialiai gali ir nekomentuoti dėl operacinio saugumo.

    Kuo šis dronas skiriasi nuo įprastų

    Pasak OSINT bendruomenės vertinimų, užfiksuotas objektas neprimena plačiai minėtų Ukrainos ilgojo nuotolio dronų su tradicine, mažą lėktuvą primenančia aerodinamika ir stūmiančiu propeleriu. Vaizduose matoma kampuota forma gali rodyti kitokį korpuso sprendimą, tačiau vien iš kelių sekundžių įrašo patikimai identifikuoti modelį yra sudėtinga.

    Karo metu abi pusės nuolat adaptuoja bepiločių konstrukcijas: keičiami fiuzeliažai, navigacijos moduliai, ryšio sprendimai, didinamas nuotolis ir atsparumas trukdymui. Tokie patobulinimai nebūtinai reiškia visiškai naują klasę, kartais tai būna evoliucinis atnaujinimas, skirtas sunkiau numušamai trajektorijai ar mažesniam matomumui radarams.

    Ką galima patvirtinti dabar

    Šiuo metu patikimiausia išvada yra ta, kad incidentas sukėlė informacinę bangą dėl neįprastos išvaizdos ir dėl Ufos, kaip svarbaus pramonės centro, reikšmės. Kol nėra oficialių techninių duomenų, nuolaužų nuotraukų ar institucijų patvirtinimų, teiginiai apie konkretų drono tipą išlieka prielaidomis.

    Vis dėlto pats faktas, kad taikiniai Rusijos gilumoje ir toliau pasiekiami, rodo didėjančias ilgojo nuotolio bepiločių galimybes ir besikeičiančią karo logiką. Tokie smūgiai dažniausiai siekia mažinti perdirbimo pajėgumus, didinti remonto kaštus ir priversti perdislokuoti oro gynybą nuo fronto.

  • Vos per 24 valandas „Google“ išjungė DI funkciją „Google Earth“: išgąsdino klastotės

    Vos per 24 valandas „Google“ išjungė DI funkciją „Google Earth“: išgąsdino klastotės

    „Google“ per mažiau nei parą išjungė naują dirbtinis intelektas funkciją „Google Earth“, kuri leido naršyklėje generuoti fotorealistinius vaizdus, paremtus realiais palydoviniais, aerofotografiniais duomenimis ir 3D modeliais. Įrankis startavo liepos 30 dieną ir iškart sulaukė didžiulio dėmesio dėl paprasto veikimo: vartotojui pakako priartinti vietą ir įvesti teksto užklausą.

    Sistema generuodavo vaizdą, „pririštą“ prie konkrečių koordinačių, išlaikydama vietovei būdingas spalvas, apšvietimą ir kameros kampą. „Google“ šią galimybę pristatė kaip būdą greičiau vizualizuoti istorinius scenarijus, architektūrines idėjas ar hipotetinius urbanistinius projektus, kai reikia įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti pokyčiai realiame žemėlapyje.

    Kaip atsirado dezinformacijos rizika

    Nors generuoti vaizdai buvo pažymėti skaitmeniniu vandens ženklu „SynthID“ ir nebuvo įkeliami į viešą „Google Earth“ sluoksnį, vartotojai ėmė dalintis ekrano nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Tai greitai atvėrė kelią scenoms, kurios atrodė kaip tikros palydovinės nuotraukos iš karinių konfliktų ar nelaimių zonų.

    Tarp internete paplitusių pavyzdžių minėti vaizdai, vaizduojantys tariamus bombardavimo padarinius, gaisrus, sprogimų kraterius ar sugriautus objektus realiose vietovėse. Tokios vizualizacijos, ypač pateikiamos be konteksto, gali būti suprastos kaip autentiški įrodymai, nes „Google Earth“ daugeliui žmonių yra patikimas orientyras tikrovei tikrinti.

    OSINT bendruomenės ir informacijos patikros ekspertai ne kartą atkreipė dėmesį, kad geografiškai „įtikinamas“ vaizdas sustiprina melagingos žinutės patikimumą. Net jei pats DI sugeneruotas turinys nėra „Google Earth“ viešas sluoksnis, vien ekrano nuotrauka ar įrašas gali tapti dezinformacijos kampanijų įrankiu.

    „Google“ sprendimas ir kas toliau

    Liepos 31 dieną vakare „Google“ pranešė, kad funkcija išjungiama. Bendrovė pabrėžė, jog žmonės itin pasitiki „Google Earth“ kaip patikimu pasaulio vaizdu, o nors įrankis gali turėti naudingų pritaikymų profesionalams, pastebėta, kad kai kurie vartotojai dalijosi sugeneruotais vaizdais taip, jog tai galėjo prieštarauti taisyklėms.

    Bendrovė taip pat nurodė dirbanti su stipresnėmis apsaugomis, kurios padėtų aptikti bandymus klaidinti ir užkirsti kelią realybės klastojimui. „Google“ neatmetė, kad ateityje ši funkcija gali sugrįžti, tačiau tik su griežtesniais ribojimais, aiškesniu žymėjimu ir patikimesniais piktnaudžiavimo prevencijos mechanizmais.

    Šis atvejis dar kartą parodė platesnę tendenciją: DI generuojamas turinys vis labiau priartėja prie dokumentinės estetikos, todėl vien vandens ženklų ar vidinių apribojimų ne visada pakanka. Augant sintetinės medžiagos kokybei, platformoms tampa kritiškai svarbu ne tik kurti kūrimo įrankius, bet ir užtikrinti, kad jie negalėtų būti panaudoti klaidinančioms „įrodymų“ imitacijoms realių įvykių kontekste.

  • Ukraina smogė į silpną vietą: po dronų atakos sustojo galinga Rusijos naftos perdirbimo gamykla

    Ukraina smogė į silpną vietą: po dronų atakos sustojo galinga Rusijos naftos perdirbimo gamykla

    Liepos 25 dieną Rusijoje, Tiumenės regione, dronų ataka sudavė smūgį „Antipinsky Oil“ naftos perdirbimo gamyklai, esančiai maždaug 1 900 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Nepriklausomi analitikai, remdamiesi palydoviniais vaizdais, vertina, kad smūgis galėjo sustabdyti įmonės darbą, nes taikytasi į ypač svarbias kuro gamybos grandis.

    Analizėje pažymima, kad ataka buvo įvykdyta dviem bangomis ir buvo nukreipta ne į patį pirminį naftos perdirbimą, o į įrenginius, kurie lemia galutinio produkto kokybę. Būtent šie mazgai leidžia pagaminti rinkai tinkamą, mažos sieros dyzeliną ir aukštesnių oktaninių skaičių benziną.

    Pirmasis dronas, kaip teigiama, pataikė į dyzelino giluminio valymo įrenginį, kuriame kuras desulfurizuojamas ir pritaikomas pardavimui pagal kokybinius reikalavimus. Taip pat pranešama apie pažeistą įrenginį, susijusį su aukšto oktaninio skaičiaus benzino gamyba.

    Antrasis bepilotis, tikėtina, siekė smogti vienam iš pagrindinių technologinių blokų, tačiau nepasiekė numatyto taikinio ir pataikė į degalų rezervuarų parką. Po sprogimo kilo gaisras, kuris, pagal palydovinius vaizdus, galėjo sunaikinti mažiausiai vieną talpyklą.

    Ekspertai pabrėžia, kad net jei pirminio distiliavimo įrenginiai liko neapgadinti, gamykla praktiškai negali veikti be kuro valymo ir „baigiamojo“ apdorojimo įrenginių. Tokiais atvejais įmonė gali techniškai perdirbti žaliavą, tačiau negali stabiliai pagaminti pagrindinių komercinių produktų, todėl veikla dažnai sustabdoma.

    Kodėl smūgis rafinavimui toks jautrus?

    Naftos perdirbimo grandinėje didžiausią vertę kuria ne vien pirminis perdirbimas, o sudėtingos „gilaus perdirbimo“ ir valymo technologijos. Jos užtikrina, kad degalai atitiktų rinkos standartus ir galėtų būti tiekiami civiliniam transportui bei logistikai, taip pat ir kariuomenės reikmėms.

    Tokio tipo įrenginių remontas paprastai būna sudėtingesnis: reikalinga specifinė įranga, komponentai, kvalifikuoti rangovai ir laikas. Dėl sankcijų ir ribotos prieigos prie dalies technologijų Rusijos energetikos infrastruktūros atstatymas kai kuriais atvejais gali užtrukti ilgiau, o laikini sprendimai mažina gamybos apimtis ir pelningumą.

    Gamyklos mastas ir gaminama produkcija

    „Antipinsky Oil“ gamykla Tiumenės regione laikoma vienu didžiausių gilaus perdirbimo objektų Rusijos Uralo federalinėje apygardoje. Skelbiama, kad pajėgumai viršija 9 mln. tonų naftos per metus, o perdirbimo gylis siekia apie 98 proc.

    Tokios gamyklos paprastai gamina dyzeliną, benziną, suskystintas naftos dujas, naftos koksą ir sierą. Būtent dyzelinas ir benzinas yra produktai, kurių sutrikęs tiekimas greičiausiai greitai atsispindi logistikos grandinėse ir vidaus rinkos balanse.

    Ilgesnio nuotolio dronai ir karo dinamika

    Šis smūgis įsilieja į platesnę Ukrainos kampaniją prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, kai taikiniais tampa naftos perdirbimo įmonės, naftos transportavimo mazgai ir degalų bazės. Pastaruoju metu vis dažniau akcentuojama taktika smogti ne vien didžiausiems „centriniams“ įrenginiams, bet ir mažesniems, tačiau kritiniams mazgams, nuo kurių priklauso galutinio kuro išleidimas į rinką.

    OSINT bendruomenės ir Ukrainos analitinių projektų vertinimu, atakoms galėjo būti naudojami Ukrainos ilgesnio nuotolio FP-1 tipo dronai. Nurodoma, kad tai serijiniu būdu gaminama platforma, sukurta siekiant didinti smūgių tolimiems taikiniams dažnį ir mastą.

    Vertinimuose teigiama, kad FP-1 gali gabenti modulinę kovinę galvutę, o konstrukcija pritaikyta veikti elektroninių trukdžių aplinkoje ir mažinti aptikimo tikimybę. Skelbiama, kad vieno tokio drono kaina siekia apie 50 000 eurų, todėl masinė gamyba tampa reali ir leidžia sistemingai spausti strategiškai svarbius objektus.

  • OSINT fiksuoja: ginklais prikrauti Ukrainos kariniai transporto lėktuvai skrido virš Lenkijos

    OSINT fiksuoja: ginklais prikrauti Ukrainos kariniai transporto lėktuvai skrido virš Lenkijos

    Atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) analitikai socialiniuose tinkluose pranešė, kad per pastarąsias kelias dienas keli Ukrainos kariniai transporto lėktuvai esą vykdė skrydžius į NATO šalių bazes ir atgal. Tokie teiginiai grindžiami viešai matomais skrydžių duomenimis, todėl oficialaus patvirtinimo paprastai nebūna.

    OSINT bendruomenė nurodo, kad lėktuvai kilo iš Vakarų Ukrainos aerodromų, skrido į sąjungininkų infrastruktūrą, o grįždami galėjo gabenti skubiai reikalingą karinę įrangą. Vis dėlto nepriklausomai patikrinti, kas tiksliai buvo gabenama, iš viešų skrydžių stebėjimo įrankių neįmanoma.

    Kaip veikia karinės logistikos maršrutai

    Nuo plataus masto karo pradžios pagrindiniai ginklų ir įrangos srautai į Ukrainą dažniausiai organizuojami sausumos ir geležinkelio keliais, o oro transportas naudojamas tada, kai siunta itin skubi ar vertinga laiko atžvilgiu. Dėl Rusijos raketinių smūgių grėsmės skrydžiai Ukrainos oro erdvėje vertinami kaip rizikingi, todėl maršrutai ir grafikai dažnai neviešinami.

    Lenkija išlieka svarbus regiono logistikos mazgas, per kurį keliauja Vakarų parama Ukrainai. Viešojoje erdvėje dažnai minimas Rzeszów-Jasionka oro uostas, tačiau didelė dalis procesų vyksta neviešai, o detalės paprastai įslaptinamos dėl operacinio saugumo.

    Kodėl OSINT signalai svarbūs, bet riboti

    OSINT analizė remiasi viešais duomenimis: transponderių signalais, radarų stebėjimu, palydoviniais vaizdais ir logistiniais pėdsakais. Karo metu dalis karinių orlaivių gali išjungti transponderius arba naudoti specialius režimus, todėl informacija būna neišsami, o išvados turi būti vertinamos atsargiai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pavieniai skrydžiai nebūtinai reiškia tiekimo „šuolį“, tačiau gali rodyti pastangas greitai perkelti konkrečias sistemas, atsargines dalis ar amuniciją. Dėl tų pačių priežasčių nei Ukraina, nei NATO valstybės paprastai nekomentuoja konkrečių transportavimo maršrutų ar krovinių.

    Kontekstas fronte ir paramos dinamika

    Pranešimai apie galimai intensyvėjančius pervežimus pasirodo tuo metu, kai Ukrainai toliau aktualus amunicijos, oro gynybos ir atsarginių dalių trūkumas, o Rusija tęsia spaudimą keliomis kryptimis. Vakarų parama pastaraisiais metais tapo labiau planuojama ilgalaikėmis programomis, tačiau skubūs logistikos sprendimai išlieka, ypač kai reikia greitai reaguoti į situaciją mūšio lauke.

    Kol kas šie konkretūs OSINT paminėti skrydžiai nėra patvirtinti oficialių institucijų ar patikimų tarptautinių žiniasklaidos priemonių. Vis dėlto pats logistikos modelis, kai derinami sausumos maršrutai ir epizodiniai oro tiltai, atitinka nuo karo pradžios taikomą praktiką.

  • Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija pareiškė, kad per šešis mėnesius jos oro gynyba esą numušė 64 000 Ukrainos dronų. Jei šie skaičiai būtų tikslūs, vien birželį tai reikštų maždaug po 600 numuštų bepiločių per dieną, tačiau Vakarų analitikai ir OSINT bendruomenė ragina tokius teiginius vertinti atsargiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad kol kas nepateikta nepriklausomų įrodymų, kurie patvirtintų tokio intensyvumo Ukrainos dronų kampaniją virš Rusijos teritorijos. Dėl to didžiausią abejonių dalį kelia ne pavieniai atvejai, o būtent deklaruojama masto dinamika per trumpą laiką.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog Rusijos statistika, kaip teigiama, apima tik lėktuvinio tipo, didesnio nuotolio dronus, veikiančius virš Rusijos teritorijos. Skaičiavimo metodika gali skirtis nuo Ukrainos karinių oro pajėgų naudojamų kriterijų, todėl tiesioginis skaičių palyginimas tampa komplikuotas.

    Gynybos srities apžvalgininkai skaičiuoja, kad jei birželį būtų perimta 17 832 dronai, Ukraina vien per mėnesį turėtų pagaminti ir panaudoti iki 20 000–25 000 tokių aparatų. Tai būtų beprecedentė kampanija šiuolaikinių konfliktų istorijoje, tačiau viešai skelbti Ukrainos gamybos pajėgumai tokio tempo tiesiogiai nepatvirtina.

    Analitikai neatmeta, kad itin aukšti skaičiai gali būti naudingi Maskvos informacinei strategijai. Tokie pareiškimai gali stiprinti naratyvą apie tariamai itin efektyvią oro gynybą, argumentuoti didesnes išlaidas brangioms sistemoms ir sumažinti reputacinę žalą po sėkmingų smūgių objektams Rusijos gilumoje.

    Tuo pat metu nepriklausomi šaltiniai periodiškai patvirtina, kad Ukrainos dronai pasiekia taikinius, susijusius su degalų perdirbimu, gynybos pramone ir amunicijos sandėliavimu. Palydoviniai vaizdai ir socialiniuose tinkluose pasirodanti medžiaga rodo žalą skirtinguose regionuose, o tai leidžia daryti išvadą, kad tolimojo nuotolio smūgių kampanija intensyvėja, nors jos tikroji apimtis išlieka sunkiai tiksliai įvertinama.

  • Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Naktį iš gegužės 24 į gegužės 25 dieną per masinį apšaudymą Ukrainoje Rusija, analitikų vertinimu, panaudojo dvi vidutinio nuotolio balistines raketas „Oriešnik“. Teigiama, kad antrasis paleidimas įvyko todėl, kad pirmasis užfiksuotas startas baigėsi nesėkme dar pačioje pradžioje.

    Atvirosios žvalgybos (OSINT) bendruomenė ir karinius paleidimus stebintys kanalai pranešė, kad pirmas startas galėjo būti apie 1 valandą nakties. Vis dėlto tuo metu nebuvo patikimų pranešimų apie pataikymą Ukrainos teritorijoje, todėl dalis stebėtojų abejojo, ar raketa apskritai pasiekė taikinį.

    Vėliau socialiniuose tinkluose pasirodę vaizdai leido analitikams geografiškai patvirtinti filmavimo vietą okupuotame Donecko regione. Iš to daroma išvada, kad raketa galėjo nukristi netoli paleidimo ar skrydžio trajektorijos pradžioje ir nepasiekė planuoto taikinio.

    Po nesėkmingo bandymo, vertinama, įvyko antras „Oriešnik“ paleidimas, kuris pasiekė Ukrainą ir smogė Bilos Cerkvos apylinkėms Kyjivo srityje. Dėl to Ukrainos pusė tą naktį viešai minėjo vieną tokio tipo smūgį, o ne du.

    Po smūgio vietos analizė taip pat kelia klausimų dėl ginklo, kurį Rusija propagandoje ilgą laiką bandė pateikti kaip išskirtinai efektyvų. Skelbiama, kad krateriai siekė maždaug 3 metrų skersmenį ir apie 2 metrų gylį, o aplinkiniai sugadinimai atrodė panašūs į ankstesnių atakų padarinius kituose Ukrainos miestuose.

    Ekspertai, remdamiesi kraterių matmenimis, smūgio energiją apytikriai vertino 220–400 megadžaulių, kas teoriškai prilyginama 52–95 kilogramų trotilo efektui. Tačiau pabrėžiama, kad kinetinis smūgis ir sprogstamoji galvutė veikia skirtingai, todėl toks palyginimas labiau padeda įsivaizduoti mastą, o ne tiesiogiai nuspėti realią žalą.

    „Vien kraterio dydis dar neįrodo, kad panaudoti būtent deklaruojami elementai ir kad jie davė žadėtą efektą“, – sakė vienas atvirosios žvalgybos analitikų, komentavęs vietos nuotraukas ir vaizdo medžiagą.

    Vertinimuose primenama, kad „Oriešnik“ koncepcija siejama su kelių atskiriamų kovinių elementų panaudojimu, kurie į taikinį smogia dideliu greičiu. Vis dėlto praktinis efektyvumas priklauso nuo tikslumo, patikimumo paleidimo metu ir realiai pasiektos žalos, o šiuo atveju viešai aptariami du aspektai – gedimas starto fazėje ir santykinai ribotas matomas poveikis.

    Karo kontekste vis dažniau lyginama, kiek realios kovinės naudos suteikia brangūs, sudėtingi ir ribotai gaminami ginklai, palyginti su masiškai naudojamomis priemonėmis, tokiomis kaip dronai-kamikadzės ir sparnuotosios raketos. Todėl „Oriešnik“ istorija gali tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip ginklo reputacija informacinėje erdvėje ne visada sutampa su tuo, ką parodo mūšio laukas.

  • Ukrainos dronas pramušė „Pancir“ gynybą: smūgis „Lukoil“ rafinerijai ir vaizdo įrašas

    Ukrainos dronas pramušė „Pancir“ gynybą: smūgis „Lukoil“ rafinerijai ir vaizdo įrašas

    Ukrainos pajėgos paskelbė, kad per naktį iš gegužės 19 į 20 dieną ilgojo nuotolio dronas smogė vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Kstove, priklausančiai „Lukoil“. Teigiama, kad smūgis sukėlė gaisrą ir palietė svarbų perdirbimo grandinės mazgą.

    Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad taikiniu tapo pirminio distiliavimo įrenginys, nuo kurio prasideda žaliavinės naftos perdirbimas. Šis objektas buvo atakuotas ir anksčiau, todėl epizodas vertinamas kaip tęstinės kampanijos dalis.

    Kaip dronas įveikė gynybą?

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo medžiaga, kurioje matyti bandymas numušti droną rusiška oro gynybos sistema „Pancir“. Vaizdo įraše fiksuojama, kad raketa sprogo visai šalia taikinio, tačiau drono nesunaikino.

    Po kelių akimirkų dronas, sprendžiant iš įrašų ir pranešimų, pasiekė tikslą pramoniniame komplekse. Nepriklausomi OSINT analitikai atkreipė dėmesį, kad tokie atvejai rodo problemas ginantis nuo palyginti lėtai ir žemai skrendančių taikinių.

    Ką reiškia smūgis rafinerijai?

    Kstovo gamykla laikoma viena svarbiausių Rusijos naftos perdirbimo grandyje, aprūpinančioje degalais ir civilius regionus, ir kariuomenės poreikius. Kai pažeidžiami pirminio distiliavimo įrenginiai, gamyba dažnai tampa ribota net ir tuo atveju, jei kitos linijos fiziškai nenukentėjo.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau smogia energetikos ir perdirbimo infrastruktūrai giliai Rusijos užnugaryje, siekdama mažinti degalų tiekimą ir didinti logistikos kaštus. Rusijos regionų valdžia paprastai patvirtina gaisrus ar incidentus, tačiau nuostolių mastą pateikia fragmentiškai.

    „Pancir“ reputacijos klausimas

    „Pancir“ yra trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta dengti objektus nuo dronų, sparnuotųjų raketų ir kitų oro taikinių. Vis dėlto pastarojo meto atakų kontekste vis dažniau diskutuojama, ar tokios sistemos efektyvumas atitinka deklaruojamas galimybes, ypač kai atakos vykdomos masiškai ir skirtingais maršrutais.

    Šiuo metu nėra patikimai patvirtintos informacijos apie civilių aukas Kstove. Situacija toliau tikslinama, o gaisro ir žalos mastas priklauso nuo to, kokia įranga realiai buvo pažeista ir kaip greitai pavyko lokalizuoti incidentą.