CP v2

Tag: Oskaras

  • Ar „Oskaro“ statulėlę įkvėpė Egipto dievas Ptahas? 2 700 metų bronza atskleidžia užuominą

    Ar „Oskaro“ statulėlę įkvėpė Egipto dievas Ptahas? 2 700 metų bronza atskleidžia užuominą

    Ar vienas atpažįstamiausių Holivudo simbolių galėjo gimti įkvėptas senovės Egipto meno? Londone „Frieze Masters“ mugėje dėmesį patraukusi maždaug 2 700 metų senumo bronzinė dievo Ptaho statulėlė paskatino naujas diskusijas apie „Oskaro“ apdovanojimo dizaino kilmę.

    Ptahas senovės Egipto tradicijoje laikytas kūrėju ir amatininkų globėju, todėl jo atvaizdai dažnai siejami su meistryste, architektūra ir kūryba. Būtent šis motyvas, anot istoriją tyrusių meno rinkos atstovų, intriguojamai sutampa su „Oskaro“ statulėlės idėja ir vizualiniu siluetu.

    Ryšys su Hearstu ir Gibbonsu

    Antikvarinių vertybių prekiautojas Rupertas Wace’as, tyrinėjęs eksponato kilmę prieš mugę, nustatė, kad bronza kadaise priklausė JAV spaudos magnatui Williamui Randolphui Hearstui. Šis faktas svarbus dėl kito žmogaus pavardės: „Oskaro“ statulėlę 1928 metais sukūrusio meno vadovo Cedrico Gibbonso.

    Remiantis Wace’o surinkta informacija, C. Gibbonsas buvo dažnas Hearsto svečias ir bičiulis, lankęsis tiek jo rezidencijoje Kalifornijoje, tiek Niujorke, kur, kaip teigiama, buvo įrengtas atskiras Egipto kolekcijai skirtas kambarys. Tai reiškia, kad dizaineris galėjo matyti bronzinę Ptaho figūrą tuo metu, kai buvo kuriamas apdovanojimo atvaizdas.

    „Visa tai iš dalies yra spėjimas. Sudėjome du ir du ir gavome keturis arba penkis. To įrodyti negalime, tačiau panašumas stulbinantis, o aplinkybės rodo, kad tai gali būti daugiau nei sutapimas“, – sakė Rupertas Wace’as.

    Ką rodo panašumai ir kodėl tai svarbu

    C. Gibbonsas viešai nėra patvirtinęs, kas konkrečiai įkvėpė „Oskaro“ statulėlės dizainą, todėl tokios kilmės versijos ilgą laiką liko spėlionių lauke. Vis dėlto meno istorijoje ir dizaino tyrimuose panašūs proveniencijos siūlai dažnai laikomi vertingu kontekstu, ypač kai galima atsekti objektų kelią per kolekcininkus ir kūrėjų aplinką.

    Pati Ptaho statulėlė, anot organizatorių ir prekiautojų, reikšminga ir be galimo ryšio su Holivudu. Ji priskiriama vėlyvajam senovės Egipto laikotarpiui, kai bronzinė plastika išsiskyrė aukšta atlikimo kokybe, o tokie dirbiniai buvo vertinami tiek religinėje, tiek reprezentacinėje aplinkoje.

    Pardavimas ir „Frieze Masters“ kontekstas

    Ptaho bronzinė figūrėlė buvo parduota pirmąją „Frieze Masters“ mugės dieną, tačiau suma neatskleidžiama. Tokia praktika meno rinkoje įprasta, ypač kai kalbama apie retas antikvarines vertybes, kurių kaina priklauso ne tik nuo būklės, bet ir nuo kilmės istorijos.

    „Frieze Masters“ 2026 metais vyko spalio 14 dieną–spalio 18 dieną Londono Regent’s Parke ir, organizatorių skaičiavimu, sulaukė apie 60 000 lankytojų. Mugė laikoma viena svarbiausių platformų, kur senovės menas, klasika ir modernūs kūriniai pristatomi vienoje erdvėje, o proveniencijos tyrimai tampa svarbia pardavimo ir reputacijos dalimi.

  • Mirė Holivudo legenda Eva Marie Saint: „North by Northwest“ žvaigždei ir Oskaro laureatei buvo 102

    Mirė Holivudo legenda Eva Marie Saint: „North by Northwest“ žvaigždei ir Oskaro laureatei buvo 102

    Los Andžele, būdama 102 metų, mirė aktorė Eva Marie Saint – viena ryškiausių vadinamojo klasikinio Holivudo laikotarpio žvaigždžių ir ilgiausiai gyvenusi Oskaro laureatė. Artimųjų atstovas patvirtino, kad aktorė mirė namuose dėl natūralių priežasčių.

    Eva Marie Saint plačiai išgarsėjo 1954 metais, kai debiutavo kine Elia Kazano dramoje On the Waterfront. Už vaidmenį šiame filme ji pelnė Oskarą kaip geriausia antro plano aktorė, o pati juosta tapo vienu svarbiausių XX amžiaus Amerikos kino kūrinių.

    Aktorės karjeroje ypatingą vietą užėmė 1959 metais pasirodęs Alfredo Hitchcocko šnipų trileris North by Northwest. Jame ji suvaidino Eve Kendall – dviprasmišką, paslaptingą heroję, tapusią vienu įsimintiniausių režisieriaus moterų portretų ir kino istorijoje įtvirtinusią jos, kaip subtilios ekraninės charizmos, reputaciją.

    Eva Marie Saint gimė 1924 metų liepos 4 dieną Niuarke, Naujajame Džersyje. Ji studijavo vaidybą Bowling Green State University Ohajuje, o karjerą pradėjo televizijoje, kur pasirodydavo įvairiose laidose ir reklaminiuose segmentuose.

    Po sėkmingo debiuto aktorė filmavosi keliuose dideliuose projektuose, tarp jų Our Town, Raintree County ir A Hatful of Rain, kuris anuomet išsiskyrė atvira priklausomybių tema. Vėliau jos filmografiją papildė Exodus, Grand Prix, 36 Hours ir satyrinė komedija The Russians Are Coming, The Russians Are Coming.

    Nors North by Northwest buvo milžiniška sėkmė, Eva Marie Saint sąmoningai ribojo darbų kine skaičių ir daugiau dėmesio skyrė šeimai. 1951 metais ji ištekėjo už režisieriaus Jeffrey Haydeno, pora susilaukė dviejų vaikų.

    Vėlesniais dešimtmečiais aktorė aktyviau dirbo televizijoje ir už vaidmenis buvo nominuota Emmy apdovanojimams. Ji taip pat pasirodė populiariuose serialuose, tarp jų Frasier, kur suvaidino Roz Doyle motiną, o dar vėliau prisijungė prie superherojų kino, filme Superman Returns įkūnydama Martą Kent.

    Paskutinį kartą kine ji pasirodė 2014 metais filme Winter’s Tale. Jos kūrybinis ilgaamžiškumas dažnai minėtas kaip išskirtinis pavyzdys industrijoje, kurioje daugelis aktorių karjerą baigia gerokai anksčiau.

    Jeffrey Haydenas mirė 2016 metais. Eva Marie Saint liko du vaikai, keturi anūkai ir proanūkiai.

  • „Lufthansa“ rado dingusią „Oskaro“ statulėlę: kaip apdovanojimas pasimetė skrydyje į Frankfurtą

    Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ pranešė radusi dingusią „Oskaro“ statulėlę, kuri po skrydžio iš Niujorko į Frankfurtą buvo laikoma prarasta. Vežėjas nurodė, kad apdovanojimas jau yra bendrovės žinioje Frankfurte, o su savininku derinamas kuo greitesnis grąžinimas.

    Istorija išplito po to, kai paaiškėjo, kad kino kūrėjas Pawełas Tałankinas negalėjo statulėlės pasiimti į saloną kaip rankinio bagažo. Pasak jo ir kartu dirbusio kūrėjo Davido Borensteino, problemos prasidėjo dar Niujorko JFK oro uoste per saugumo patikrą.

    Kas nutiko oro uoste?

    Per patikrą JAV Transporto saugumo administracijos darbuotojas nesutiko, kad statulėlė būtų nešama į lėktuvo saloną. Tuomet apdovanojimas buvo supakuotas į kartoninę dėžę ir atiduotas kaip registruotas bagažas, keliaujantis lėktuvo krovinių skyriuje.

    Vėliau, atvykus į Frankfurtą, paaiškėjo, kad bagaže esanti statulėlė adresato nepasiekė. Kūrėjai tikino, jog anksčiau su apdovanojimu yra keliavę skirtingomis oro linijomis ir jį paprastai turėdavo šalia savęs salone.

    Kaip baigėsi paieškos?

    „Lufthansa“ teigimu, statulėlė rasta ir šiuo metu yra Frankfurte. Bendrovė pabrėžė palaikanti ryšį su Pawełu Tałankinu, kad nuosavybė būtų perduota „kaip įmanoma greičiau“.

    Tokie atvejai, kai vertingi daiktai priduodami kaip registruotas bagažas, paprastai kelia didesnę riziką dėl papildomų krovos etapų ir kelių perdavimų grandinėje. Dėl to oro uostuose ir oro bendrovėse dažnai rekomenduojama itin vertingus, trapius ar sentimentalią vertę turinčius daiktus, jei tik leidžia taisyklės, gabentis salone.

    Kuo žinomas filmas?

    Pawełas Tałankinas yra vienas dokumentinio filmo „Pan Nikt kontra Putin“ kūrėjų. Dokumentikoje panaudoti per dvejus metus mokykloje Čeliabinsko srityje filmuoti įrašai, kuriuose, pasak autorių, matyti prokarinės propagandos diegimas ugdymo įstaigoje.

    Skelbta, kad kūrėjas išvyko iš Rusijos 2024 metais. Jis yra aiškinęs, kad filmu siekė parodyti, kaip aplinkoje nuosekliai kuriama agresija ir priešiškumas, paveikiantys visą jaunąją kartą.