Norvegijos Innlandet regione, netoli Rena gyvenvietės, metalo ieškikliais apsiginklavę radėjai aptiko įspūdingą vikingų laikotarpio monetų lobį. Vadinamajame Mørstad lobyje jau suskaičiuota apie 5 500 sidabrinių monetų, o tyrėjai neatmeta, kad galutinis skaičius gali viršyti 6 000.
Lobį šiuo metu detaliai analizuoja Oslo universiteto Kultūros istorijos muziejaus specialistai. Pasak jų, tai didžiausias iki šiol Norvegijoje rastas vikingų epochos monetų lobis, leidžiantis tiksliau suprasti to meto prekybą ir ryšius su Europa.
Tačiau didžiausią sensaciją sukėlė ne monetų kiekis, o vienas išskirtinis radinys. Jį aptikusi Anne Skogsfjord iš pradžių manė laikanti anglišką numizmatą iš karaliaus Ethelredo II laikų, tačiau įrašas ant monetos pakeitė vertinimą.
Ant sidabrinės monetos įskaitomas užrašas, siejamas su Norvegijos valdovu Olaf II Haraldssonu, vėliau kanonizuotu ir žinomu kaip šventasis Olafas. Šio tipo monetų pasaulyje anksčiau buvo žinomi vos keli egzemplioriai, o Norvegijoje iki šiol buvo rastas tik vienas.
Istorikų teigimu, tokie radiniai ypač vertingi, nes išlikę mažiau nei 20 monetų, nukaldintų Olafui valdant. Tai reiškia, kad kiekvienas naujas egzempliorius iš esmės papildo žinias apie ankstyvą Norvegijos monetų kaldinimą ir karališkosios valdžios simboliką.
Moneta kaip valdžios ir tikėjimo žinutė
Tyrėjai atkreipia dėmesį į monetos ikonografiją: joje vaizduojamas valdovo profilis su kūginiu koviniu šalmu. Greta matomas kryžius ant trijų pakopų, motyvas, siejamas su Bizantijos monetų kaldinimo tradicija ir ankstyvosios krikščionybės simbolika.
Kitoje pusėje taip pat įkomponuotas kryžiaus motyvas ir užrašas, kurio prasmė siejama su valdovo autoritetu. Specialistai pabrėžia, kad tokie ženklai nebuvo vien dekoras, o sąmoningas politinis ir religinis pareiškimas.
Olafas II valdė 1015–1028 metais ir aktyviai rėmė Norvegijos christianizaciją, todėl monetos galėjo būti naudojamos formuojant krikščioniško monarcho įvaizdį. Numizmatikai pažymi, kad tuo laikotarpiu Norvegijoje buvo kaldinami tik keli monetų tipai, o reguliari monetų sistema plačiau įsitvirtino vėliau.
Įbrėžimai atskleidė, kaip atsiskaitinėjo
Dar viena svarbi detalė yra smulkūs įpjovimai abiejose monetos pusėse. Tokie pjūviai dažnai būdavo daromi peiliu norint patikrinti, ar moneta tikrai sidabrinė, todėl jie rodo, kad pinigai buvo vertinami ir praktiškai, o ne vien kaip valdžios simbolis.
Preliminariai manoma, kad ši moneta nukaldinta maždaug 1024–1028 metais. Į žemę lobis, tikėtina, pateko XI amžiaus penktojo dešimtmečio pabaigoje, vadinasi, moneta galėjo cirkuliuoti apie du dešimtmečius ir ne kartą keisti savininkus.
Mokslininkams toks radinys svarbus ir dėl platesnio konteksto: Norvegijoje aptinkami lobiai padeda atsekti sidabro srautus, prekybos kryptis ir politinių centrų įtaką Skandinavijoje. Kuo didesnis lobių masyvas ir kuo retesni atskiri vienetai, tuo tiksliau galima atkurti vikingų laikų ekonomikos vaizdą.