CP v2

Tag: Osteoartritas

  • Daugiau vitamino C nei citrinose: kodėl laukinė rožė vėl vadinama natūraliu sveikatos auksu

    Daugiau vitamino C nei citrinose: kodėl laukinė rožė vėl vadinama natūraliu sveikatos auksu

    Kuo ypatingi erškėtuogių vaisiai?

    Laukinė rožė, Lietuvoje geriau žinoma kaip erškėtis, yra plačiai paplitęs ir atsparus krūmas, augantis pakelėse, pamiškėse bei apleistose vietose. Vasaros pabaigoje ir rudenį sunokstantys raudoni ar oranžiniai „vaisiai“ botaniškai nėra įprasti vaisiai, nes susidaro iš išvešėjusio žiedsosčio, apgaubiančio smulkius riešutėlius.

    Didžiausia erškėtuogių reputacija siejama su labai dideliu vitamino C kiekiu. Įvairių rūšių ir veislių (pavyzdžiui, Rosa canina ir Rosa rugosa) erškėtuogėse vitamino C gali būti kelis kartus daugiau nei dalyje įprastų citrusinių vaisių, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo rūšies, sunokimo ir apdorojimo.

    Ne tik vitaminas C: kas dar svarbu?

    Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad erškėtuogių vertė neapsiriboja vien vitaminu C. Jose aptinkama karotenoidų, tokoferolių (vitamino E junginių), polifenolių ir flavonoidų, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu ir ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso.

    Erškėtuogėse taip pat yra pektinų ir kitų polisacharidų, o mineralinė sudėtis papildoma kaliu, kalciu, magniu ir fosforu. Dėl šios sudėties erškėtuogės naudojamos maisto pramonėje, maisto papilduose, kosmetikoje, taip pat tradicinėje žolininkystėje.

    Ką sako mokslas apie poveikį sveikatai?

    Vienas geriausiai aprašytų erškėtuogių krypčių yra galimas priešuždegiminis poveikis, ypač siejamas su vaisiuose esančiais galaktolipidais, dažnai minimais kaip GOPO. Klinikiniai tyrimai ir jų apžvalgos rodo, kad erškėtuogių preparatai daliai žmonių gali padėti mažinti osteoartrito skausmą ir pagerinti kasdienį judėjimo komfortą, nors poveikio stiprumas gali skirtis.

    Imuniteto tema taip pat dažnai minima, tačiau svarbu suprasti kontekstą: vitaminas C prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos, o antioksidantai gali padėti mažinti oksidacinio streso poveikį. Vis dėlto erškėtuogės nėra greitas „gydymas“ nuo peršalimo, o nauda labiau siejama su reguliariu vartojimu kaip subalansuotos mitybos dalimi.

    Didelę reikšmę turi ir paruošimas. Vitaminas C yra jautrus karščiui ir ilgam laikymui, todėl ilgai verdant ar kaitinant jo gali likti mažiau, o švelnesnis džiovinimas ar tinkamas perdirbimas padeda geriau išsaugoti veikliąsias medžiagas. Dėl to rinkoje dažnai akcentuojami švelniai apdoroti milteliai, ekstraktai ar arbatos.

    Specialistai primena, kad sergant lėtinėmis ligomis, vartojant kraują skystinančius ar kitus svarbius vaistus, taip pat nėštumo metu prieš didesnius kiekius papildų verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Natūralu ne visada reiškia visiems tinkama, ypač kai kalbama apie koncentruotus ekstraktus.

  • Geriau nei ibuprofenas? Pigus imbierų čajus siejamas su mažesniu lėtiniu uždegimu

    Imbierų arbata pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip gėrimas, galintis prisidėti prie mažesnio lėtinio uždegimo organizme. Registruoti mitybos specialistai pabrėžia, kad imbieras išsiskiria biologiškai aktyviais junginiais, kurie veikia kaip antioksidantai.

    Mokslinėje literatūroje dažniausiai akcentuojami gingeroliai ir shogaoliai, susidarantys šviežiame ir termiškai apdorotame imbiere. Šios medžiagos siejamos su uždegiminius procesus palaikančių signalų slopinimu ir oksidacinio streso mažinimu, o tai svarbu tiek širdies ir kraujagyslių, tiek metabolinei sveikatai.

    Ką reiškia lėtinis uždegimas?

    Gydytojai uždegimą skirsto į ūminį ir lėtinį. Ūminis uždegimas paprastai yra trumpalaikė, normali organizmo reakcija į infekciją ar audinių pažeidimą, kuri padeda pradėti gijimą.

    Lėtinis uždegimas yra kitoks: jis gali tęstis mėnesius ar metus ir būti susijęs su nutukimu, 2 tipo diabetu, ateroskleroze, kai kuriomis autoimuninėmis ligomis. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama kasdieniams įpročiams, galintiems mažinti uždegiminius žymenis, įskaitant mitybą, miegą ir fizinį aktyvumą.

    Ar imbieras gali veikti kaip vaistai?

    Kai kuriuose klinikiniuose ir apžvalginiuose tyrimuose imbiero vartojimas siejamas su mažesniu skausmu ar uždegimo rodikliais, ypač esant osteoartritui ar metaboliniams sutrikimams. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog imbierų arbata gali pakeisti ibuprofeną ar kitus vaistus, ypač esant stipriam skausmui, karščiavimui ar ūmiam uždegimui.

    Vaistai nuo uždegimo veikia aiškiai apibrėžtais mechanizmais ir turi dozes, kurių poveikis įrodytas dideliais tyrimais. Tuo tarpu arbatos poveikis priklauso nuo imbiero kiekio, paruošimo būdo, vartojimo reguliarumo ir individualių organizmo ypatumų, todėl teisingiau ją vertinti kaip papildomą, o ne pagrindinę priemonę.

    Kaip gerti saugiai?

    Dažniausiai siūloma rinktis paprastą imbierų arbatą be didelio cukraus kiekio, nes perteklinis cukrus gali didinti uždegiminius procesus. Praktikoje tai gali būti šviežio imbiero riekelės, užplikytos karštu vandeniu, arba nesaldinti imbierų arbatos mišiniai.

    Žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, turintiems tulžies pūslės problemų ar laukiantiems operacijos, prieš reguliariai vartojant didesnius imbiero kiekius verta pasitarti su gydytoju. Taip pat svarbu neignoruoti užsitęsusio skausmo ar kitų simptomų ir nevėluoti kreiptis į medikus.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią poveikį lėtinio uždegimo kontrolei paprastai duoda visuma: daugiau daržovių ir skaidulų, pakankamas baltymų kiekis, mažiau itin perdirbto maisto, reguliarus judėjimas ir kokybiškas miegas. Imbierų arbata šioje grandinėje gali būti paprastas, nebrangus įprotis, tačiau ne stebuklingas sprendimas.

  • Po 40-ies keliai ima „lūžti“ greičiau: 5 klaidos, kurios sparčiausiai veda į artrozę

    Po 40 metų amžiaus kelio sąnariai dažnai tampa jautresni, o skausmai ar sustingimas ima kartotis vis dažniau. Gydytojai pabrėžia, kad dažniausiai problemą paspartina ne vien amžius, o kasdieniai įpročiai ir anksčiau patirtos traumos.

    Kelio sąnarys nuolat patiria dideles apkrovas vaikštant, lipant laiptais ar sportuojant, todėl net nedideli rizikos veiksniai ilgainiui susideda. Viena dažniausių kelio skausmo priežasčių šiame amžiuje yra osteoartritas, kai palaipsniui dėvisi sąnario kremzlė.

    Antsvoris didina apkrovą

    Antsvoris laikomas vienu svarbiausių veiksnių, dėl kurio keliai greičiau pradeda „dilti“. Kuo didesnė kūno masė, tuo didesnė mechaninė apkrova tenka kelio sąnariui, o tai ilgainiui spartina kremzlės nusidėvėjimą.

    Specialistai pabrėžia, kad net nedidelis svorio sumažinimas daugeliui žmonių sumažina skausmą ir pagerina judėjimą. Tai ypač aktualu, jei skausmas atsiranda vaikštant ar ilgiau pastovėjus.

    Silpni šlaunų raumenys

    Šlaunų raumenys, ypač keturgalvis šlaunies raumuo, padeda stabilizuoti kelį ir amortizuoti krūvį. Kai raumenys silpsta dėl sėdimo darbo ar judėjimo stokos, sąnariui tenka didesnė apkrova, o judesiai gali tapti mažiau stabilūs.

    Reguliarūs jėgos ir stabilumo pratimai dažnai įtraukiami į kelio skausmo valdymo programas, nes gerina sąnario kontrolę. Tai gali būti ypač svarbu žmonėms, kurie jaučia nestabilumą, „klibėjimą“ ar skausmą lipant laiptais.

    Judėjimo stoka ir senos traumos

    Ilgas sėdėjimas ir menkas fizinis aktyvumas dažnai lemia sąnarių sustingimą, sumažėjusį raumenų tonusą ir prastesnę judesių kontrolę. Dėl to kelio sąnarys gali tapti jautresnis, o sugrįžus prie aktyvumo skausmai kartais tik sustiprėja.

    Didelę reikšmę turi ir senos traumos, ypač menisko ar raiščių pažeidimai, kurie nebuvo tinkamai išgydyti ar reabilituoti. Tokie pakitimai gali keisti sąnario biomechaniką ir didinti osteoartrito riziką vėlesniame amžiuje.

    „Kelio skausmo nereikėtų nurašyti vien amžiui, nes dažnai jį lemia koreguojami veiksniai, tokie kaip svoris, raumenų jėga ir judėjimo įpročiai“, – sako kineziterapeutai, pabrėžiantys nuoseklios reabilitacijos svarbą po traumų.

    Jei skausmas tęsiasi, atsiranda patinimas, kelis „užsikerta“ ar jaučiamas ryškus nestabilumas, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, ortopedą traumatologą ar kineziterapeutą. Laiku parinktas gydymas ir pratimai gali padėti sulėtinti kremzlės dėvėjimąsi ir išlaikyti aktyvų gyvenimą.

  • Atsisakykite to nedelsiant: įpročiai ir klaidos, kurie greičiausiai naikina kelius

    Kelio sąnariai dažniausiai nukenčia ne nuo vienos priežasties, o nuo kelių kasdienių veiksnių derinio: per didelio krūvio, antsvorio ir netaisyklingų judėjimo įpročių. Ortopedai pabrėžia, kad kremzlė ir raiščiai dėvisi greičiau, kai kūnas nuolat gauna smūginę apkrovą arba kai sąnarys dirba netaisyklingoje padėtyje.

    Viena dažniausių problemų yra ilgas sėdėjimas be judesio. Kai silpnėja šlaunų ir sėdmenų raumenys, keliai perima didesnę apkrovos dalį, todėl atsiranda sustingimas, maudimas ir didesnė traumų rizika net atliekant paprastus judesius.

    Kita žalinga kryptis yra didelio smūgio treniruotės, ypač bėgimas kieta danga, šuoliai ir staigūs krypties keitimai žaidžiant krepšinį ar tenisą. Tokie judesiai didina meniskų ir raiščių pažeidimų tikimybę, o dažnai kartojami gali paspartinti kremzlės dėvėjimąsi.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra antsvoris: didėjant kūno masei, kelio sąnariui tenka vis didesnė mechaninė apkrova. Tai siejama su spartesne osteoartrito raida, ypač jei žmogus mažai juda, turi silpną raumenyną arba patiria pasikartojančius uždegiminius epizodus.

    Žalą gali daryti ir netinkama avalynė, ypač nusidėvėję sportiniai batai ar batai be pėdos skliauto atramos. Kai pėda prastai stabilizuojama, keičiasi kojos ašis, o kelio sąnarys gauna papildomą šoninę apkrovą, kuri ilgainiui didina skausmo ir uždegimo riziką.

    Specialistai taip pat ragina neignoruoti skausmo. Tęsiant krūvį per skausmą, lengvas dirginimas gali virsti rimtesne trauma, pavyzdžiui, menisko įplyšimu ar raiščių patempimu, todėl atsistatymas užtrunka gerokai ilgiau.

    Prie rizikos prisideda ir treniruotės pradžia be apšilimo bei pabaiga be atvėsimo ir tempimo. Net kelių minučių lengvas apšilimas gerina kraujotaką, paruošia raumenis darbui ir sumažina staigių judesių žalą, o po krūvio padeda mažinti įtampą aplink kelį.

    Kasdienybėje pavojingi ir staigūs liemens pasisukimai, kai pėdos lieka įremtos į žemę, nes tuomet kelis patiria sukimo jėgą. Keliams kenkia ir netaisyklingas sunkių daiktų kėlimas, kai krūvis perkeliamas į sąnarius, o ne paskirstomas per klubus ir raumenis.

    Jei kelio skausmas kartojasi, atsiranda tinimas, traškėjimas su skausmu, sąnarys „stringa“ ar darosi nestabilus, verta kreiptis į gydytoją. Laiku įvertinus būklę dažnai galima išvengti užsitęsusio gydymo ir grįžti prie saugaus judėjimo, pritaikius tinkamą krūvį bei stiprinimo planą.

  • Sąnarius naktimis ir rytais maudžia labiau? Pavasarį tai dažnas signalas: kaip sau padėti

    Sąnarius naktimis ir rytais maudžia labiau? Pavasarį tai dažnas signalas: kaip sau padėti

    Pavasarį dalis žmonių pastebi, kad sąnariai rytais sustingsta, o skausmas ar maudimas tampa labiau juntamas nei žiemą. Tai ypač dažna vyresniame amžiuje, kai mažėja audinių elastingumas, o aplink sąnarį esantys raumenys silpnėja.

    Specialistai aiškina, kad pojūčius gali sustiprinti keli dalykai: po žiemos sumažėjęs aktyvumas, staigus grįžimas prie darbų sode ar ilgesnių pasivaikščiojimų, taip pat permaininga temperatūra. Dažnai tai nereiškia, kad liga staiga progresavo, bet rodo, kad kūnas jautriau reaguoja į krūvį ir pokyčius.

    Kodėl mažiau judėti nepadeda

    Kai skauda, natūralu norėti ilsėtis ir kuo mažiau judėti, tačiau ilgainiui tai gali sustiprinti sustingimą. Sumažėjęs judėjimas silpnina raumenis, o tada sąnarys turi mažiau atramos ir tampa lengviau dirginamas net nuo kasdienės veiklos.

    Efektyviausiai veikia ramus, reguliarus ir individualiai pritaikytas judėjimas. Daugeliui žmonių labiau tinka kasdienis ėjimas, lengva mankšta, pratimai ant kėdės ar treniruoklis namuose, nei retas, bet intensyvus sportas.

    Šiluma ar šaltis: kada ką rinktis

    Ryto sustingimui ir maudimui po nejudrumo dažniau padeda šiluma. Šiltas dušas, šildanti pagalvėlė ar šiltas kompresas gali atpalaiduoti raumenis aplink sąnarį ir palengvinti išsijudinimą.

    Šaltis labiau tinka, kai po didesnio krūvio sąnarys tampa skausmingas, jautrus ar kiek patinęs. Trumpas šaltas kompresas gali sumažinti dirginimą, tačiau svarbu neperšaldyti odos ir daryti pertraukas.

    Kasdieniai įpročiai, kurie daro skirtumą

    Sąnarių savijautą veikia ne tik pratimai, bet ir kūno masė, avalynė bei krūvio pasiskirstymas dienoje. Praktiškai verta vengti ilgų pasivaikščiojimų su nusidėvėtais batais, daryti pertraukas ilgiau stovint ir nepulti į staigius pavasarinius darbus vienu ypu.

    Mityba taip pat svarbi, nes ji padeda palaikyti sveikesnę kūno masę ir mažesnį uždegiminį foną. Dažniausiai rekomenduojamas kuo mažiau perdirbtas maistas, daugiau daržovių, žuvis, pilnaverčiai grūdai, fermentuoti pieno produktai, o druskos ir labai riebių užkandžių kiekį verta riboti.

    Yra situacijų, kai delsimas gali kainuoti: jei sąnarys staiga smarkiai patinsta, parausta, tampa karštas, pakyla temperatūra, skausmas atsiranda po traumos arba pradeda trukdyti miegui ir kasdieniam judėjimui. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta, ar nėra infekcijos, ūmaus uždegimo, podagros priepuolio ar kitos būklės, kuriai reikalingas tikslinis gydymas.

  • Gydytojai įspėja: sąnarių skausmą dažnai geriausiai mažina ne tabletės, o šis įprotis

    Gydytojai įspėja: sąnarių skausmą dažnai geriausiai mažina ne tabletės, o šis įprotis

    Skaudant ir stingstant sąnariams daugeliui norisi mažiau judėti, tačiau gydytojai ir kineziterapeutai vis dažniau pabrėžia priešingą kryptį: dozuotas fizinis aktyvumas neretai yra vienas veiksmingiausių būdų mažinti osteoartrito simptomus ir gerinti judėjimą.

    Tarptautinėse klinikinėse rekomendacijose mankšta įvardijama kaip pirmo pasirinkimo priemonė, o vaistai ar injekcijos dažniau laikomi papildoma, trumpalaike pagalba, kai reikia greičiau suvaldyti paūmėjimą.

    Kodėl judėjimas veikia?

    Ilgą laiką osteoartritas buvo aiškinamas vien kaip sąnarių nusidėvėjimas, tačiau šiandien akcentuojama, kad procesas apima visą sąnarį: kremzlę, kaulą, raiščius, raumenis ir nervų sistemą. Prie simptomų prisideda ir uždegiminiai, metaboliniai veiksniai.

    Tinkamai parinktas judėjimas padeda stiprinti raumenis, gerina sąnario stabilumą, gali mažinti skausmo jautrumą ir gerinti funkciją kasdienėse veiklose. Skirtingai nei kai kurie vaistai, ilgalaikis judėjimo planas paprastai neturi sisteminių šalutinių poveikių, jei krūvis parenkamas saugiai.

    Kodėl pacientai vis dar negauna kineziterapijos?

    Ekspertai pastebi, kad dalis pacientų vis dar per retai nukreipiami kineziterapeuto konsultacijai, o kartais greičiau svarstomos invazyvesnės priemonės. Viena dažniausių priežasčių yra baimė, kad judesys dar labiau pakenks jau „pažeistam“ sąnariui.

    „Geriausias vaistas dažnai nėra tabletėje ar operacinėje, o nuosekliame judėjime“, – pabrėžia kineziterapeutai, primindami, kad krūvis turi būti dozuotas, o skausmas neturi smarkiai didėti ar užsitęsti po treniruotės.

    Kokia mankšta naudingiausia?

    Tyrimų apžvalgos rodo, kad osteoartrito atveju gali padėti įvairūs fizinio aktyvumo tipai, o keliuose tyrimuose ryškesnė nauda skausmui fiksuota po maždaug 12 savaičių aerobinio krūvio. Aerobinei veiklai dažniausiai priskiriamas spartesnis ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas.

    Kita vertus, mokslininkai pabrėžia, kad nėra vienos stebuklingos programos visiems: tinka ir jėgos pratimai, ir pusiausvyros lavinimas, ir švelnesnės veiklos, tokios kaip joga ar tai či, jei jos pritaikomos žmogaus būklei. Praktinis principas paprastas: geriausia yra ta mankšta, kurią žmogus realiai daro reguliariai.

    Jei skausmas stiprus, sąnarys tinsta, atsiranda naujas šlubavimas ar skausmas plinta į ramybę ir naktį, specialistai pataria neatidėlioti gydytojo konsultacijos. Kai kuriais atvejais, ypač pažengus ligai, gali būti svarstomos ir chirurginės priemonės, tačiau didelė dalis žmonių pirmiausia laimi nuo saugaus, prižiūrimo judėjimo plano.

  • Šie namų pratimai senjorams mažina sąnarių stingimą ir skausmą – svarbiausia nedaryti šios klaidos

    Šie namų pratimai senjorams mažina sąnarių stingimą ir skausmą – svarbiausia nedaryti šios klaidos

    Senjorams, turintiems sąnarių problemų, dažniausiai labiausiai padeda ne intensyvūs treniruočių planai, o reguliarus, ramus judėjimas. Specialistai pabrėžia, kad sergant osteoartritu ar jaučiant kelių, klubų, plaštakų skausmą, tinkamai parinktas krūvis gali mažinti sustingimą ir gerinti kasdienę savijautą.

    Viena dažniausių klaidų prasidėjus skausmams yra smarkiai sumažintas judėjimas, nes žmogus bijo, kad simptomai sustiprės. Ilgainiui tai dažnai atsisuka priešingai: silpnėja raumenys, prastėja sąnario stabilumas, mažėja judesių amplitudė, o sustingimas rytais ar po ilgesnio sėdėjimo tampa ryškesnis.

    Svarbu suprasti, kad tikslas nėra sportuoti per skausmą ar siekti greito progreso. Daugumai senjorų geriau veikia 10–20 minučių paprastų pratimų beveik kasdien, nei viena ilga ir varginanti treniruotė kartą per savaitę. Krūvis turi būti mažas, judesiai lėti ir kontroliuojami.

    Kas namuose veikia saugiausiai?

    Namų aplinkoje saugiausia rinktis pratimus, kurie gerina sąnarių judrumą, stiprina raumenis aplink sąnarį ir nereikalauja staigių apkrovų. Patogus pasirinkimas yra pratimai sėdint ant stabilios kėdės, atsirėmus į sieną arba laikantis už virtuvės stalviršio, kad būtų mažesnė griuvimo rizika.

    Judrumui dažniausiai tinka švelnūs kelių tiesimo ir lenkimo judesiai sėdint, lėtas čiurnų sukimas, pėdų kilnojimas, taip pat lengvi klubų judesiai atsistojus ir laikantis atramos. Rankoms gali būti naudingi lėti riešų judesiai, pirštų suspaudimas ir atleidimas, delnų atvėrimas, ypač jei vargina sustingimas.

    Raumenų stiprinimui dažnai pasirenkami pratimai su savo kūno svoriu, kai sąnariai neapkraunami staigiai. Pavyzdžiui, sėdimoji–stovimoji judesio dalis nuo kėdės, lengvas pritūpimo imitavimas iki patogaus gylio laikantis atramos, švelnus blauzdų kėlimas atsistojus ar lėtas kojos tiesimas sėdint.

    Kiek kartų ir kaip nepersistengti?

    Pradžiai paprastai užtenka 5–8 pakartojimų kiekvienam pratimui ir kelių minučių ramiam apšilimui. Jei organizmas reaguoja gerai, pakartojimų skaičių galima pamažu didinti iki 10–12, tačiau svarbiausia išlaikyti taisyklingą atlikimą ir neforsuoti tempo.

    Normalu, kad judant gali atsirasti nedidelis diskomfortas ar raumenų darbo pojūtis, ypač pradėjus mankštintis po ilgesnės pertraukos. Tačiau jei skausmas ryškiai didėja, atsiranda patinimas, paraudimas, juntamas aštrus skausmas ramybėje ar nemalonūs pojūčiai ilgai nepraeina po treniruotės, krūvį reikėtų mažinti ir pratimus nutraukti.

    Ypač atsargiai reikėtų elgtis po šviežios traumos, esant dideliam sąnario tinimui, karščiavimui, staiga atsiradusiam paraudimui ar po nesenos operacijos. Tokiais atvejais saugiausia pratimus derinti su gydytoju arba kineziterapeutu, kad krūvis būtų pritaikytas konkrečiai situacijai.

    Praktikoje daugiausia naudos duoda ne sudėtinga programa, o pastovus ritmas: mažai, bet reguliariai. Kai judesiai parenkami protingai ir atliekami be skubos, sąnariai dažnai geriau toleruoja kasdienį aktyvumą, o senjorui lengviau išlaikyti savarankiškumą ir pasitikėjimą judant.

  • Naujas vilties būdas nuo osteoartrito: raumenys stimuliuojami elektra, bet yra svarbių ribų

    Naujas vilties būdas nuo osteoartrito: raumenys stimuliuojami elektra, bet yra svarbių ribų

    Pasaulyje su osteoartritu, viena dažniausių lėtinio skausmo ir negalios priežasčių, gyvena apie 595 milijonai žmonių. Tai degeneracinė sąnarių liga, kai laikui bėgant ima irti sąnario audiniai, o simptomai dažniausiai pasireiškia keliuose, klubuose, plaštakose ir stubure.

    Osteoartrito poveikis dažnai neapsiriboja vien pačiu sąnariu. Ilgainiui dėl skausmo ir sustingimo mažėja judrumas, žmonėms sunkiau išlikti darbo rinkoje, o kartu didėja gretutinių problemų, tokių kaip nutukimas, 2 tipo diabetas ar prastesnė emocinė savijauta, rizika.

    Kodėl judėjimas toks svarbus?

    Tarptautinės gairės osteoartrito valdyme nuosekliai akcentuoja fizinį aktyvumą, ypač aerobinius ir raumenis stiprinančius pratimus. Jie padeda mažinti skausmą, gerina funkciją, o kontroluojant kūno masę sumažėja ir mechaninė apkrova sąnariams.

    Raumenų stiprinimas ypač aktualus kelių ir klubų osteoartrito atveju, nes stipresni aplinkiniai raumenys geriau stabilizuoja sąnarį. Tai gali sumažinti sąnariui tenkantį stresą ir padėti nutraukti užburtą ratą, kai skausmas skatina nejudrumą, o nejudrumas dar labiau didina skausmą ir silpnumą.

    Vis dėlto daliai žmonių pradėti sportuoti ar laikytis programos trukdo ryškus skausmas, patinimas, ribota judesių amplitudė ar ankstesnės neigiamos patirtys. Tyrimai rodo, kad turintys raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų dažniau būna fiziškai neaktyvūs, o tai ilgainiui lemia raumenų masės ir jėgos mažėjimą.

    Alternatyva, kai mankšta per skausminga

    Tokiais atvejais vis dažniau aptariama elektrinė raumenų stimuliacija, kai ant odos uždedami elektrodai perduoda silpnus impulsus ir sukelia raumenų susitraukimus. Principas panašus į nervų sistemos siunčiamus signalus, tik raumuo aktyvinamas be būtinybės intensyviai judinti skausmingą sąnarį.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad kelių ar klubų osteoartritu sergantiems žmonėms kelių savaičių kursas, kai stimuliuojami, pavyzdžiui, šlaunies keturgalviai raumenys kelis kartus per savaitę, gali didinti raumenų jėgą ir gerinti funkciją. Kai kuriais atvejais ši priemonė taikoma ir kartu su pratimais, siekiant įjungti daugiau raumenų skaidulų.

    Elektrinė raumenų stimuliacija tiriama ir kaip pagalbinė priemonė ruošiantis sąnario keitimo operacijai, ypač tada, kai įprasta priešoperacinė mankšta žmogui sunkiai toleruojama. Dalis tyrimų rodo, kad prieš operaciją taikant reguliarias trumpas stimuliacijos sesijas galima pasiekti geresnių raumenų jėgos ir funkcijos rodiklių po operacijos, tačiau rezultatai skirtinguose tyrimuose nevienodi.

    Kodėl tai nėra stebuklingas sprendimas?

    Specialistai pabrėžia, kad elektrinė raumenų stimuliacija neturėtų būti laikoma judėjimo pakaitalu visiems. Geriausi rezultatai dažnai pasiekiami tada, kai ji taikoma kaip pagalbinė priemonė greta reabilitacijos, o ne vietoje aktyvaus darbo su fiziniu krūviu, kai tai įmanoma.

    Įrodymų bazė osteoartrito srityje dar auga: dalis tyrimų yra nedidelės apimties, skiriasi protokolai, todėl išvados ne visada sutampa. Be to, kai kuriems žmonėms pati stimuliacijos pojūčio patirtis būna nemaloni, o daliai pacientų ši priemonė netinka dėl medicininių kontraindikacijų, pavyzdžiui, turint tam tikrus implantuotus širdies ritmo prietaisus.

    Praktikoje svarbiausia individualus sprendimas: simptomų stiprumas, gretutinės ligos, tikslai ir tolerancija. Dėl osteoartrito valdymo, tinkamiausių pratimų ir pagalbinių priemonių verta tartis su šeimos gydytoju, kineziterapeutu ar reabilitacijos specialistu, nes ankstyvas ir nuoseklus planas dažnai lemia geresnę kasdienę savijautą.

  • Šie gėrimai gali sumažinti sąnarių skausmą: ką gerti kasdien, kad greičiau pajustumėte pokytį

    Šie gėrimai gali sumažinti sąnarių skausmą: ką gerti kasdien, kad greičiau pajustumėte pokytį

    Sąnarių skausmas gali varginti ne tik vyresnius nei 60 metų žmones, bet ir jaunesnius, ypač jei trūksta judėjimo, tenka patirti traumų ar vargina antsvoris. Dažniausios priežastys siejamos su osteoartritu, uždegiminėmis ligomis, medžiagų apykaitos sutrikimais ir hormonų pokyčiais, pavyzdžiui, menopauzės laikotarpiu.

    Gydytojai pabrėžia, kad vieno stebuklingo sprendimo nėra: reikalingas kompleksinis požiūris, apimantis fizinį aktyvumą, kineziterapiją, mitybą, miegą ir, jei reikia, medikamentinį gydymą. Vis dėlto kasdieniai gėrimų pasirinkimai gali tapti papildoma pagalba mažinant uždegiminius procesus, kurie dažnai sustiprina skausmą.

    Žalioji arbata ir matcha

    Vieni dažniausiai minimų gėrimų, siejamų su mažesniu uždegimu, yra žalioji arbata ir matcha. Jose gausu polifenolių, ypač katechinų, o moksliniuose tyrimuose šie junginiai siejami su uždegimo žymenų mažėjimu ir antioksidaciniu poveikiu.

    Duomenys rodo, kad daliai žmonių, vartojusių žaliosios arbatos ekstraktą kelias savaites, skausmo intensyvumas galėjo sumažėti, o stebėjimo tyrimuose reguliarus žaliosios arbatos vartojimas siejamas su mažesne degeneracinių sąnarių pokyčių rizika. Matcha, gaminama iš smulkintų arbatmedžio lapelių, paprastai turi didesnę bioaktyvių medžiagų koncentraciją, todėl dažnai minima kaip dar stipresnis pasirinkimas.

    Žalioji arbata ir matcha taip pat turi kofeino, todėl gali pakeisti kavą, tačiau jautresniems žmonėms verta riboti kiekį ir nevartoti vakare. Jei vartojate kraują skystinančius vaistus ar turite lėtinių ligų, saugiausia pasitarti su gydytoju, nes dideli kiekiai papildų ar ekstraktų ne visada tinka.

    Ką dar verta žinoti?

    Gėrimai gali padėti, bet jie nepakeičia pagrindinių priemonių, kurios daro didžiausią įtaką sąnariams: reguliaraus judėjimo, svorio kontrolės ir priešuždegiminės mitybos. Praktikoje tai reiškia daugiau daržovių, ankštinių, neskaldytų grūdų, pakankamai baltymų ir mažiau itin perdirbtų produktų bei pridėtinio cukraus.

    Jei sąnarių skausmas kartojasi, trunka ilgiau nei kelias savaites, atsiranda tinimas, paraudimas, rytinis sustingimas ar pakyla temperatūra, vertėtų neatidėlioti ir kreiptis į šeimos gydytoją ar reumatologą. Tokie simptomai gali rodyti ne tik osteoartritą, bet ir uždegimines būkles, kurias svarbu diagnozuoti laiku.