Tag: Otorinolaringologija

  • Prarandate uoslę ir skonį? Lėtinis sinusitas su polipais gali vogti energiją – štai ką daryti

    Užsitęsusi sloga dažnai laikoma smulkmena, tačiau ji gali slėpti lėtinį prienosinių ančių uždegimą su nosies polipais. Ši būklė neretai sukelia ilgalaikį nosies užgulimą, prastina uoslę ir skonį, vargina nuovargiu bei galvos skausmais.

    Gydytojai pabrėžia, kad signalas sunerimti yra ne tik nuolat tekanti išskyra iš nosies, bet ir spaudimo jausmas veide, galvos ar net viso veido skausmas, ypač pasilenkus. Jei įprasti vaistai nuo slogos ar trumpalaikiai purškalai beveik nepadeda, verta įvertinti, ar nėra lėtinio uždegimo ir polipų.

    Lėtinis prienosinių ančių uždegimas su polipais dažnai nėra vien nosies problema. Klinikinėje praktikoje pastebima, kad daliai pacientų kartu pasireiškia ir kitos uždegiminės ligos, pavyzdžiui, astma ar atopinis dermatitas, todėl gydymas neretai reikalauja kelių sričių specialistų dėmesio.

    Kaip atpažinti ir kodėl kartojasi?

    Polipai yra gleivinės išvešėjimai, kurie gali mechaniškai blokuoti nosies landas ir prienosinių ančių ventiliaciją. Dėl to kvėpavimas per nosį tampa apsunkintas, prastėja miegas, o uoslės susilpnėjimas kai kuriems pacientams tampa vienu sunkiausių simptomų.

    Įprastinis gydymas dažniausiai prasideda nuo kasdienės nosies higienos: praplovimų druskos tirpalais ir gydytojo paskirtų į nosį purškiamų gliukokortikosteroidų. Taip pat svarbu suvaldyti gretutines ligas, ypač jei kartu diagnozuojama astma ar alerginis rinitas.

    Chirurginis polipų šalinimas paprastai svarstomas tada, kai taikant įprastas priemones nepavyksta pasiekti kontrolės. Vis dėlto vien operacija problemos ne visada išsprendžia, nes polipai linkę ataugti, todėl po procedūros dažniausiai reikalingas tęstinis priešuždegiminis gydymas ir stebėsena.

    Naujesnės gydymo kryptys

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama biologinei terapijai, kuri kai kuriems pacientams gali padėti sumažinti uždegimą ir simptomus, ypač esant sunkiai, nuolat atsinaujinančiai ligos eigai. Toks gydymas paprastai svarstomas specializuotuose centruose, įvertinus ligos sunkumą, polipų atsinaujinimą ir gretutines būkles.

    Specialistai pataria nedelsti, jei nosies užgulimas ir uoslės sutrikimai tęsiasi savaites ar mėnesius, o savipagalbos priemonės neveikia. Ankstyvas otorinolaringologo įvertinimas, endoskopinis nosies ištyrimas ir prireikus vaizdiniai tyrimai padeda tiksliau nustatyti priežastį ir parinkti efektyvesnį gydymo planą.

    „Dalis pacientų metų metus patenka į pasikartojantį ratą: polipai atauga, tenka vartoti steroidus, atliekama operacija, būklė trumpam pagerėja ir viskas kartojasi“, – sako alergologijos ir kvėpavimo ligų srityje dirbantys specialistai.

  • Kvėpuojate per burną ar nosį? Ekspertai įspėja: nukenčia miegas, dėmesys ir veidas

    Kvėpuojate per burną ar nosį? Ekspertai įspėja: nukenčia miegas, dėmesys ir veidas

    Įprotis kvėpuoti per burną dažnai prasideda nuo paprastos priežasties, pavyzdžiui, užgulusi nosis, alergija ar vaikystėje susiformavęs įprotis. Tačiau miego specialistai ir otorinolaringologai pabrėžia, kad ilgainiui tai gali tapti nuolatiniu prastesnio miego ir kasdienio nuovargio veiksniu.

    Miegant praverta burna dažniau keičiasi liežuvio padėtis ir ryklės raumenų tonusas, todėl kvėpavimo takai gali susiaurėti. Dėl to oras teka ne taip stabiliai, o organizmas neretai reaguoja mikroprabudimais, kurių žmogus ryte neprisimena, bet jų poveikį jaučia visą dieną.

    Medicininėje literatūroje burninis kvėpavimas siejamas su didesne knarkimo ir miego sutrikimų, įskaitant obstrukcinę miego apnėją, rizika. Kai gilusis miegas tampa trumpesnis ir fragmentuotas, silpnėja natūrali nervų sistemos ir organizmo atsistatymo funkcija, todėl net ir išmiegojus daug valandų galima pabusti pavargus.

    Prastesnė miego kokybė dažnai pasireiškia vadinamuoju protiniu rūku, kai sunkiau susikaupti, ilgiau užtrunka sprendimų priėmimas, o darbingumas krenta. Kvėpavimas per nosį paprastai užtikrina tolygesnį kvėpavimo ritmą, efektyvesnį oro paruošimą ir stabilesnę fiziologinę būseną, kuri svarbi kokybiškam miegui.

    Ką tai gali reikšti vaikams

    Daugiausia įrodymų apie išvaizdos pokyčius siejama su vaikais ir paaugliais, kai veidas dar formuojasi. Sisteminių apžvalgų ir metaanalizių duomenys rodo, kad lėtinis kvėpavimas per burną gali būti susijęs su būdingais veido ir žandikaulių raidos ypatumais, pavyzdžiui, pailgesniu veidu ar siauresniu viršutiniu žandikauliu.

    Šie pokyčiai aiškinami biomechanika: kvėpuojant per nosį liežuvis natūraliai remiasi į gomurį ir dalyvauja formuojant žandikaulio lanką. Kai burna dažnai praverta, liežuvio padėtis ir raumenų balansas pakinta, o augant tai gali daryti įtaką veido struktūroms.

    Suaugusiesiems pokyčiai subtilesni

    Suaugusiesiems kaukolės kaulai jau yra susiformavę, todėl greitų ir ryškių veido pokyčių vien pakeitus kvėpavimo įprotį tikėtis neverta. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad burninis kvėpavimas gali būti susijęs su didesne burnos džiūvimo, gerklės dirginimo, knarkimo ir laikysenos įtampos tikimybe.

    Didžiausia klaida yra bandyti greitai spręsti problemą neįvertinus priežasties. Kvėpavimas per burną dažniausiai yra pasekmė, o ne liga, todėl pirmas žingsnis paprastai turėtų būti nosies praeinamumo įvertinimas, ypač jei vargina lėtinis užgulimas, alerginis rinitas ar įtariama nosies pertvaros deformacija.

    Jei kvėpavimas per burną pasireiškia naktį ir kartu vargina knarkimas, ryto galvos skausmai, stiprus mieguistumas ar dusulio epizodai miegant, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar miego specialistu. Tokiais atvejais gali būti svarbus išsamesnis ištyrimas, nes negydomi miego sutrikimai ilgainiui siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Kasdienėje rutinoje dažnai padeda paprasti dalykai: alergijų kontrolė, miegamojo oro drėgmė, nosies praeinamumo gerinimas ir sąmoningas kvėpavimas per nosį dienos metu. Tačiau ilgalaikiam rezultatui svarbiausia yra aiškiai suprasti, kodėl nosis užsikemša ir kodėl organizmas renkasi kvėpavimą per burną.